Mobilieji (o dabra – išmanieji) telefonai kūdikius ir mažus vaikus traukia kaip magnetas. Jau klasikinėmis tapusios istorijos apie klozetuose ar sriubose paskendusius tėčio ir mamos mobiliuosius. Vis dėlto yra ir nerimo – ar mobilieji telefonai nekenkia sveikatai?
Tyrimai po tyrimų
Kai tik buvo sukurti pirmieji mobilieji telefonai, mokslininkai pradėjo tirti, koks jų poveikis sveikatai. Šiuo metu tyrimai suintensyvėjo. Priežastis – mobilieji greičiau nei tikėtasi tapo vaikų žaislu. Žinoma, dėl to kalti patys suaugusieji – būtent tėvai skatina mažus vaikus žaisti mobiliaisiais telefonais, patys nuperka (ar atiduoda dėvėtus) mobiliuosius telefonus vaikams. Taip elgiasi su geriausiais tikslais – dėl vaikų saugumo. Juk tikrai ramiau, kai vaikas turi mobilųjį, kai galima jį kontroliuoti, skambinti. O be to, ir vaikas, ištikus bėdai, gali paskambinti tėvams. Tačiau lazda turi du galus – vis dažniau pasirodo informacijos, kad mobilieji telefonai kenkia sveikatai.
Kodėl jie kenkia
Mobilieji telefonai skleidžia elektromagnetines bangas, kaip ir kiti buitiniai prietaisai – mikrobangų krosnelės, televizoriai, radijo aparatai, net šaldytuvai. Bangos suintensyvėja, kai prietaisas priima paieškos (šaukimo) signalą t.y. skamba, arba yra išjungiamas. Bėgant dešimtmečiams atsirado įtarimų, kad mobiliųjų telefonų skleidžiamos elektromagnetinės bangos gali būti pavojingos žmogui, ypač vaikui, kurio organizmas auga ir bręsta, yra jautresnis visiems aplinkos poveikiams.
Kilus diskusijoms tyrimus pradėjo mobiliuosius telefonus gaminančios kompanijos ir nuo jų nepriklausomi įvairių šalių ekspertai. Paaiškėjo įdomių faktų. Mobiliųjų telefonų gamybos kompanijos dešimties metų trukmės tyrimo rezultatus, kurių duomenys buvo baigti rinkti 2004 m., paskelbė tik po 4 metų – 2008-aisias. Šį faktą Europos parlamentas pavadino „apgailėtinu“ (šaltinis http://www.medscape.com/viewarticle/710492). Iš 13 tyrimų, kuriuos finansavo mobiliųjų telefonų gamybos kompanijos, keturiuose buvo aptikta, kad aparatai nepakankamai saugūs, gali būti vienas iš smegenų vėžį sukeliančių rizikos veiksnių.
2009 m. paskelbti kitos studijos, tyrusios mobiliųjų telefonų galimą įtaką sveikatai, rezultatai. Šia studiją atliko daugiau nei 40 nepriklausomų mokslininkų iš 14 šalių (šaltinis http://www.medscape.com/viewarticle/710492 ). Per 10 metų trukmės studijos laiką aptiktas galimas ryšys tarp mobiliųjų telefonų ir smegenų vėžio.
Mokslininkai paskelbė:
Naudojant mobiliuosius telefonus yra žymi galvos smegenų auglių susiformavimo rizika.
Prielaida, kad mobilieji telefonai neturi jokio biologinio efekto, išskyrus šildantį – neteisinga.
Įrodyta – kuo jaunesnis vaikas pradeda naudotis mobiliuoju telefonu – tuo rizika didesnė.
Su šio tyrimo rezultatais 2009 m. buvo supažindinti mobiliųjų telefonų gamintojai, bet kol kas oficiali jų reakcija spaudoje nepaskelbta.
Ką sako PSO
2011-05-31 Prancūzijos Liono mieste vyko PSO (Pasaulinės Sveikatos Organizacijos) konferencija. Tarptautinė vėžio tyrimo agentūra (IARCR), vadovaudamasis 31 mokslininko iš 14 šalių pateikta ataskaita, pripažino: „Mobiliųjų telefonų radijo bangos tikriausiai yra kancerogeninės žmonėms“ (šaltinis http://www.medscape.com/viewarticle/743673). Tiesa, IARCR perspėjo, kad esami moksliniai tyrimai leidžia daryti išvadą apie galimą, o ne apie įrodytą ryšį tarp mobiliųjų telefonų naudojimo ir vėžinių ligų.
Kaip sumažinti nepageidaujamą mobiliųjų telefonų poveikį?
Prancūzija, Didžioji Britanija, Suomija, Izraelis, nelaukdamos galutinių sprendžiamųjų išvadų, išleido įspėjamąją informaciją apie saugumo priemones, kurių būtina paisyti kasdieniame gyvenime. Pvz., Prancūzijoje įdiegti elektromagnetinio lauko stiprumo, skleidžiamo mobiliųjų telefonų, ribojimai ir pareikalauta juos pardavinėti tik su ausinėmis, išleistas naujas įstatymas, draudžiantis ir ribojantis naudotis mobiliaisiais telefonais asmenims iki 12 m.
Rekomenduotos ir šios saugos priemonės:
Pokalbio metu laikyti telefoną bent 15 cm atstumu nuo galvos.
Naudotis garsiakalbio režimu.
Naudotis laisvųjų rankų įranga.
Nelaikyti mobiliojo telefono prie kūno, kai telefonu nesinaudojama.
Vengti naudotis telefonu automobilyje, traukinyje, daug metalo turinčioje aplinkoje (stiklo ir metalo pastatuose), o kaimo vietoje – arti bokštų ar iškiliose vietovėse.
Pokalbius keisti siunčiamomis žinutėmis.
Nelaikyti mobiliųjų telefonų vaikų miegamuosiuose.
Asmenims iki 18 metų mobiliaisiais telefonais naudotis galima tik kritinėmis situacijomis (šaltinis http://www.medscape.com/viewarticle/710492)
Kas dar žinoma apie mobiliuosius telefonus
2004-2009 m. Švedijos tyrinėtojai paskelbė darbų, teigiančių, kad mobiliųjų telefonų elektromagnetinio lauko skleidžiamo poveikio rizika priklauso nuo:
Vartojimo laiko trukmės.
Aparato spinduliuotės galingumo.
Aparato atstumo nuo kūno.
Vartotojo amžiaus. Kuo jaunesnis vartotojas – tuo rizika didesnė. Ji didesnė vartotojams iki 20 metų (šaltinis http://www.medscape.com/viewarticle/710492).
2011-02-23 JAV nacionalinio narkotikų kontrolės instituto Merilande (Bethesda) mokslininkė tyrinėtoja N.D Volkow paskelbė straipsnį solidžiame JAV žurnale JAMA. Mokslininkė rašo, jog atlikę sudėtingą pozitroninės emisijos tyrimą aptiko, kad mobilieji telefonai veikia smegenų dalies, prie kurios priglausta mobiliojo telefono anteninė dalis, gliukozės apykaitą (ji paspartėja), kai telefonu prašnekama ne trumpiau kaip 50 min. per parą. Kliniškai dar nėra žinoma, kokios reikšmės žmogaus organizmui turi ar neturi aptiktas minėtas faktas. Tyrimai vyksta toliau (šaltinis http://www.medscape.com/viewarticle/737860)
2011 m. švedų mokslininkų grupė apklausė 4156 jaunus 20-24 m. asmenis, kurie per metus įvairiai dažnai naudojosi mobiliuoju telefonu. Paaiškėjo, kad abiejų lyčių asmenys, kurie dažnai naudojosi mobiliuoju telefonu, po vienerių metų nervinio dirglumo, miego sutrikimus bei depresijos simptomus pajuto dažniau už tuos, kurie mobiliuoju telefonu naudojosi retai (šaltinis 04/19/2011; BMC Public Health.2011;11).
JAV leidžiamame „Amerikos infekcijos kontrolės žurnale“ pasirodė tyrimų duomenys, kad neretai pacientų mobilieji telefonai yra antibiotikams atsparių bakterijų šaltiniai ir pernešėjai. Studijos autoriai mano, kad taip yra dėl pacientų higienos ir ypač ligoninės higienos nepakankamo suvokimo. Mobiliųjų telefonų ligoninėse neturėtų būti.
Čia pateikėme tik medicininę mobiliųjų telefonų apžvalgą. Ar trukdo mobilieji telefonai vesti užsiėmimus mokyklose, koks atsakingų švietimo darbuotojų požiūris į mokinius su mobiliaisiais telefonais, kokios rekomendacijos – o gal jų nėra? Čia jau kito straipsnio tema.
Konsultavo docentas Algimantas Vingras
„Mamos žurnalas“
