Kiekviename numeryje tėveliams pasakojame apie privačius darželius ir mokyklas, stebimės įkūrėjų gebėjimu rasti ugdyme kažką unikalaus. Šio numerio pašnekovė – darželio „Baltų šalelė“ ir pradinės mokyklos „Baltų šalis“ įkūrėja Alina Sinicė – pasirinko ypatingą kryptį.
Alina yra neeilinė pašnekovė dar ir dėl to, kad augina 6 vaikus! Ji pati veda pilietinio ugdymo pamokas darželyje ir mokykloje, nes patirties ir žinių semiasi būdama šaule.
Trumpai:
Prieš 10 metų Vilniuje buvo įkurtas darželis „Baltų šalelė“ – jis ugdo vaikus Antakalnio bei Šeškinės rajonuose įsteigtuose filialuose. Augant darželio vaikams, išaugo ir „Baltų šalelė“, tad prieš 4 metus atsidarė ir pradinės mokyklos „Baltų šalis“ durys. Darželio ir mokyklos misija – kartu su šeimomis ugdyti vaikus, kurie mylėtų savo šalį ir jos žmones bei puoselėdami etninę kultūrą darnioje bendruomenėje įgytų žinių, patirties ir atrastų save.
Papasakokite, kaip gimė mintis įkurti būtent tokį darželį?
Prieš gerą dešimtmetį vesdama į darželį savo pirmuosius vaikus pastebėjau, kad vis dar yra nemenka atskirtis tarp šeimos poreikių ir vaikų ugdymo. Atrodė, laikai keičiasi, o santykis su sava kultūra vis dar likęs šaltas ir pasyvus. Man buvo labai svarbu, kad vaikai tiek šeimoje, tiek ugdymo įstaigose būtų mokomi meilės ir pagarbos savo šaliai, jos žmonėms ir kultūrai. Pradėjau dalintis idėjomis, kokia aplinka ir ugdymas galėtų būti etninę kultūrą puoselėjančioje ir šiuolaikiškoje ugdymo įstaigoje. Atsirado nemažai bendraminčių, kurie paskatino imtis iniciatyvos. Tuo metu dirbau teisės srityje, auginau tris sūnus, iš kurių mažiausiam buvo vos vieneri, tad reikėjo nemažai drąsos ir pastangų imtis projekto – kurti ugdymo įstaigą.
Poreikis vaikams suteikti palankią aplinką pažinti ir puoselėti tautinę ir savą šeimos kultūrą kilo ir iš asmeninės patirties, nes labai ilgai užtrukau, kol radau savastį ir vidinę ramybę, kurios trūko be pažinties su sava kilme. Nei iš tėvų, nei senelių, ir juo labiau iš ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų neturėjau progos pažinti ir priimti savo etninio ir kultūrinio tapatumo. Tautos papročiai ir šeimos tradicijos buvo labiau pateikiamos per politinę ar religinę puses, bet ne per prigimtinę, istorinę. Tad augau ir brendau su daug neatsakytų klausimų, kurie neleido nurimti. Supratau, kad vidinė darna ir savivertė yra glaudžiai susijusi su tapatumu.
Kad mane labiau suprastų, aš kartais kultūrą įvardinu kaip kvėpavimą – ji kasdieniška ir neatsiejama nuo mūsų, dažnai nejaučiame, kad ji yra, bet ji būtina, kad išgyventume, esant įtampai ar nerimui, – nusiramintume, įsivardintume prioritetus, vertybes kuriomis gyvename.

Pabrėžiate, kad jūsų pasirinktoje ugdymo sistemoje svarbiausia dvi K – Kultūra ir Kūrybiškumas.
Vaikų darželis, o vėliau ir pradinė mokykla buvo kuriami taip, kad ugdymas būtų paremtas Lietuvos etninės kultūros pagrindu. Etninė kultūra – ne tik tautos, bet ir kiekvieno individo būties, išlikimo ir tvirtumo esmė. Tad kertiniai darželio ir mokyklos ugdymo metodikos aspektai – kultūra ir kūrybiškumas – svarbūs kiekvienam vaikui ir kiekvienai šeimai. Mokytojai kultūrą suvokia pirmiausia kaip kiekvieno žmogaus, kiekvienos šeimos ir visos tautos bendravimą, pozityvų santykį – dorą. Kultūra ir kūrybiškumas yra neatsiejami, juk per Lietuvoje gyvenusių ir gyvenančių tautų kūrybinį įnašą yra kuriama Lietuvos kultūra, o per kultūrą atskleidžiamas žmogaus kūrybiškumas ją puoselėti įvairiais pavidalais. Tik kultūra ir kūrybiškumas leidžia vaikui atsiskleisti, puoselėti unikalius gebėjimus, įgyti naujų įgūdžių ir žinių bei jas įsisavinti, be konkurencijos su kitu, o daugiau stengiantis vis geresniam tapti už save patį. Tai be galo svarbu kiekvieno vaiko ateičiai – pasirinkti savą kelią kurti šeimą, pasirinkti mėgstamą veiklą ir realizuoti savo tikslus.
Kokia buvo metodikos ir programos kūrimo kelionė?
Pirmuosius kelerius metus stebėjome Lietuvos ir užsienio vaikų darželių geruosius pavyzdžius, konsultavomės su etnologais, etninės kultūros ugdytojais, pedagogais ir psichologais, įsiklausėme į šeimų poreikius – taip kūrėme ugdymo metodiką, kuri atlieptų Lietuvoje gyvenančių šeimų poreikius. Taip po gerų penkerių bendro darbo metų buvo sukurta vaikų darželio „Baltų šalelė“ programa, kuri kasmet vis tobulėja.
Ir nors atrodytų paradoksalu, tačiau vaikų darželį „Baltų šalelė“ pradėjo rinktis nemažai multikultūrinių ir užsieniečių šeimų, norinčių ne tik kad jų vaikai būtų ugdomi lietuvių kalba, bet ir pažintų Lietuvos istoriją ir kultūrą, kad vaikai galėtų kitos kultūros aplinkoje pamatyti savos kultūros unikalumą ir vertę.
Tai paskatino sukurti ir įgyvendinti tarptautinį projektą kartu su Latvijos ir Suomijos darželiais, kurių mokytojai dalinosi gerąja patirtimi vaikus ugdant etninės kultūros pagrindu. Visų trijų šalių mokytojai sutartinai kartojo, kad vaikams svarbiausi ugdytojai visada bus tėvai, tad ugdymo įstaigoms būtina įsiklausyti į šeimose puoselėjamą kultūrą, tradicijas ir jas stengtis atliepti vaikui atkeliavus į ugdymo įstaigą. Ir net tada, jei vaikų darželyje ar mokykloje puoselėjama konkrečios šalies etninė kultūra ir tradicijos, priimant kitataučio tautiškumą ir unikalumą kaip vertybę, vaikas pasijaus saugiai ir jaukiai kaip savuose namuose.
Patirtis parodė, kad darželyje ir paskui pradinėje mokykloje sukurta aplinka, susitelkusi mokytojų ir tėvų bendruomenė, pasirinktos ugdymui priemonės leidžia vaikams ne tik mokytis įvairių dalykų, ugdyti savarankiškumą, puoselėti savo unikalumą ir pomėgius, bet ir atliepti šeimų puoselėjamas vertybes.

Kaip darželyje ir mokykloje puoselėjamas tautiškumas? Papasakokite, ką darote unikalaus? Kokie mokytojai tai įgyvendina?
Norint puoselėti kultūrinę pažintį, vaikams visai nebūtinos išskirtinės pamokos ar edukacijos. Kultūra yra pirmiausia santykis, kurio pagrindu ir kuriamos patirtys. Vaikai per bendravimą su mokytojais, bendraamžiais, suplanuotą ar laisvąjį žaidimą labai daug sužino, išmoksta ir įsisavina. Žaidimas yra prigimtinis būdas mokytis, ir, beje, pats tobuliausias. Nors atrodo, kad mokykloje pamokos jau nebe žaidimai, tačiau pradinukams pamokų užduotys, individualios ar komandinės projektinės veiklos, pažintinės išvykos gali būti sukuriamos taip, kad jiems primintų žaidimą, kuriame yra ir iššūkių, ir smagumo. Tiek pradinėje mokykloje, tiek ir vaikų darželyje vaikai ne vien per valstybines ar gamtos virsmų šventes, bet kiekvieną savaitę susipažįsta ir mokosi pasaulio ir Lietuvos istorijos, gamtos mokslų, vyksta pilietinio ugdymo užsiėmimai.
Mokykloje ir darželyje dirba skirtingus išsilavinimus ir patirtis turintys mokytojai bei jų asistentai. Jie tikslingai kviečiami prisijungti prie komandos darbo skirtingi, kad galėtų vienas kitą stiprinti, papildyti, auginti. Tiek mokyklos, tiek darželio mokytojai labai patyrę dirbti su įvairius poreikius turinčiais vaikais, kaupia tą patirtį ir ja dalinasi. Na, o mokytojų darbas yra komandinis, kad būtų ugdymo įstaigoje darna ir geri rezultatai.

Kas jums mieliausia, gražiausia jūsų darbe – kas duoda didžiausią emocinę grąžą?
Nuo pat paauglystės buvau įsitikinusi, kad mano kelias padėti žmonėms bus teisės srityje, mačiau čia daug prasmės ir perspektyvos. Tačiau baigusi studijas ir kelerius metus padirbusi teisininke supratau, kad nejaučiu pasitenkinimo tokio, kokio tikėjausi. Labai palankus metas sustoti ir pagalvoti kas ne taip, kodėl nesijaučiu gerai ir ko noriu, buvo trečiojo sūnaus laukimasis. Tas lėtas laikas atnešė supratimą, kad man darbe, kuriame tuo metu buvau, trūksta kūrybiškumo, galimybės pačiai spręsti, rinktis, kurti kitokią aplinką, tad nutariau nebegrįžti. Mintimis grįžau į savo vaikystę ir pabandžiau prisiminti, kas man kėlė džiaugsmą, kuo domėjausi pati, o ne tai, kur link mane kreipė tėvai ir mokytojai.
Labai džiaugiuosi dėl tos pauzės, ji padėjo man atrasti veiklą, kuri mane žavi. Kūrybinis ir vadovavimo darbas nelengvas, ypač kai reikia rizikuoti, priimti nepopuliarius ir nepatogius sprendimus. Labiausiai kelia pasitenkinimą, kai tie sprendimai, atėję iš įžvalgos ir patirties, pasiteisina, atneša man ir kitiems didžiulę vertę, nors ir tenka išklausyti daug kritikos, abejonių. Labai gera būna sulaukti mokytojų ir tėvų pasidalinimų, kaip gera dirbti ir auginti vaikus mūsų darželyje ir mokykloje suskurtoje aplinkoje ir bendruomenėje. Gaunu labai daug gražių atsiliepimų apie taikomus ugdymo metodus, sukurtą unikalią programą. Tai įkvepia stengtis toliau, imtis naujų sumanymų ir projektų, o kai matau, kad darželio ir mokyklos nameliai pilni vaikų, mintys sukasi ir apie plėtrą.
US
Susiję straipsniai