Kūdikio raida. 10 mėnesių

10 mėnesių

10 mėnesių kūdikis. Studijos „G foto nuotr“

Dešimtąjį mėnesį mažylis išmoksta atsistoti įsikibęs į baldus, daiktus ar tėvų kojas. Tai gerokai įdomiau, negu ropoti! Pirmi žingsneliai į ką nors įsikibus dar silpni ir drebantys, bet, mama ir tėti, ruoškitės, aš ateinu!

Kaip vystosi kūdikis

Sėdi atsipalaidavęs. Vaikutis sėdėdamas vis labiau atsipalaiduoja, ilgai sėdi tiesia nugara, kojos – ištiestos ir atpalaiduotos (tik pėdutės dar kiek sulinkusios). Kūdikis sėdėdamas gali žaisti, pasiimti šalia esančius daiktus, sukinėtis, nes išlaiko pusiausvyrą ir negriūva.

Atsisėda pats. Anksčiau kūdikį reikėdavo pasodinti. Dabar jis pat kuo puikiausiai atsisėda, jei tik yra į ką atsiremti ar įsikibti. Paguldytas lovytėje jis nesiriečia ir nesimuisto, kaip anksčiau, o kimba į virbus ir atsisėda. Kūdikis moka atsisėsti ir iš kniūbsčios padėties. Paguldytas ant pilvo, jis suriečia kojas, atsiremia plaštakomis ir be didelių pastangų atsisėda. Puikiai dirba ne tik kojų ir rankų, bet ir klubų, pečių, liemens raumenys.

Stovi prisilaikydamas už baldų. Jau ir praėjusį mėnesį vaikutis tvirtai stovėjo laikomas už rankų. Dabar jam jūsų pagalbos nebereikia. Pajutęs atramą, jis įsikimba ir stovi. Įsikibęs savarankiškai pastovėti gali ilgiau nei pusę minutės. Į grindis kūdikis remiasi visa pėda, o ne pirštų galais. Spartuoliams užtenka laikytis įsikibus tik viena ranka. Nemažai 10 mėnesių vaikų įsikibę bando eiti pasieniais ar nuo baldo prie baldo.

Supasi remdamasis plaštakomis. Dalis 10 mėnesių kūdikių jau moka ropoti, tačiau, jei jūsiškis dar neropoja, nieko baisaus. Kai kurie pirma išmoksta vaikščioti, vėliau ropoti. Turi įtakos ir paveldimumas, tačiau dažniau – auginimo ypatumai, pavyzdžiui, vaikštynės, arba, jei kūdikis daug laiko būna ant rankų, lovytėje, manieže, jis vėliau pradės ropoti. Paguldytas ant pilvo vaikas mikliai pariečia po savimi kojas, atsiremia rankomis ir siūbuoja. Tai žemas startas ropojimui, jei pastebėjote savo vaikutį taip siūbuojantį, vadinasi, netrukus jis nuropos. Supdamasis vaikas mokosi laikyti pusiausvyrą.

Griebia pincetu. Pincetinis griebimas dviem pirštukais – milžiniškas vaikučio tobulėjimo žingsnis. Nykščiu ir smiliumi kūdikis gali paimti mažiausią daiktelį, trupinėlį. Sučiupęs daiktą dviem pirštais, kaip pincetu, jis tvirtai laiko, apžiūrinėja, ragauja. Pirštukai suspausti patikimai, trupinukas neiškris. Pirštų judesių koordinacija vis tobulėja.

Sąmoningai daužo kaladėles. Jau septintą mėnesį kūdikis mokėjo abiejose rankose palaikyti po daiktą (vienu metu). Dešimtą mėnesį vaikučio rankų koordinacija jau tokia puiki, kad jis gali du daiktus, laikomus rankose, sąmoningai padaužyti vieną į kitą. Geriausia tai matyti, padavus kaladėles. Kūdikis kelis kartus sudaužia kaladėles vieną į kitą ir beveik visada pataiko.

Parodo detales. Kūdikis vis daugiau domisi mažais dalykėliais. Tai žavus gyvenimo paradoksas: kuo vaikutis buvo mažesnis, tuo didesnių daiktų jam reikėjo. Augdamas jis pamato ir sučiupinėja vis smulkesnes detales. Pirštukai tiksliai pataiko į norimą vietą. Jei parodysite kūdikiui didelę žmogaus nuotrauką, jis durs pirštu į akį, nosį. Šį vaiko gebėjimą tėvai patiria savo kailiu: kūdikis čiupinėja tėvų akis, ausis, plaukelius, kiša pirštukus į mamos nosį, burną. Kai kurie 10 mėnesių kūdikiai jau pradeda pažinti kūno dalis ir paprašyti parodo nosytę, burnytę, akytes.

Mėgdžioja gestus. Kiekvienoje šeimoje populiarūs vis kitokie mėgdžiojimo žaidimai, bet yra ir chrestomatinių, be kurių neužaugome nė vienas: ate-ate, diiidelis-diiidelis, plast-plast-plast, katu-katu-katutes, viru-viru košę. 10 mėnesių kūdikis moka neblogai mėgdžioti, todėl dabar jį nesunku išmokyti šių mėgdžiojimo žaidimų.

Kalba dialogu. Kalba – pasakyta per drąsiai, bet kaip kitaip pavadinsi šį sąmoningą mamos ir vaiko šnekučiavimąsi? Dialogui reikia tylos ir ramybės, kad negrotų muzika, nezyztų televizorius. Mama pasako skiemenį (kokį vaikas jau moka), mažylis palaukia, kol mama nutils ir atsako tuo pačiu. Mama pasako kitą skiemenį ar jų junginį, mažasis pašnekovas atsako. Vaikutis gerai išmano dialogo taisykles – nekalbėti, kai kalba kitas. Kai mama kalba, kūdikis įdėmiai stebi jos lūpas.

Mėto daiktus. Mėtyti daiktus labai įdomu. Anksčiau kūdikis mokėjo daiktus tik numesti žemyn, stebėdavo juos krintančius, džiaugdavosi, kai mama pakeldavo. Dabar žaisdamas jis gali daiktą gana toli nusviesti. Įdomus nukritusio daikto sukeltas garsas, smagu žiūrėti, kaip jis lekia, o visų įdomiausia – mamos reakcija. Juk nusviedęs valgomą sausainį, vaikutis sulaukia pritarimo, linksmų šūksnių, visiems tokie triukai kelia juoką. O mažajam artistui tik to ir reikia.

Džiaugiasi pagyrimais. Kūdikis supranta, kai yra giriamas, kai juo džiaugiamasi. Jis su malonumu kartos išmoktą veiksmą ar skiemenį, jei tik matys, kad namiškiai dėl to džiūgauja. Savo pokštais (daiktų svaidymu, katutėmis, linksmais spygavimais) kūdikis stengiasi atkreipti suaugusiųjų dėmesį ir pelnyti palankumą.

Vis daugiau nuovokos. Mažylis suvokia nuotolį ir tai, kad tarp daiktų būna skirtingas atstumas. Pažįsta daiktą ir savybes: glamžo popierių, krato barškančią dėžutę, klausosi laikrodžio tiksėjimo. Domisi puodų, dėžių turiniu – išima iš jų mažesnius daiktus arba paverčia ir stebiu, kaip jie krinta.

Ieško paslėptų daiktų: po apversta dėže ar puoduku neradęs daikto, trumpai jo ieško kitur. Jei nepavyksta rasti daikto, vėl ieškau ankstesnėje vietoje.

Mėgdžioja kitų elgesį, pavyzdžiui, „maitina“ mamą. Pradeda vyrauti viena kūdikio ranka, viena kūno pusė. Labiau mėgsta vieną ar kelis žaislus. Supranta prašymus, ieško pažįstamo žmogaus ar daikto. Aiškiai skiria savus ir svetimus. Pradeda domėtis knygelėmis, žiūri paveikslėlius. Labai gerai, jei prieš miegą girdi lopšines, eiliuotas pasakėles.

Emocijos ir humoro jausmas. 10 mėnesių kūdikiai kupini emocijų – džiaugsmo, liūdesio, pykčio, sumišimo, net pavydo. Išryškėja savininkiškumo jausmas. Svarbiausia, kad atsiranda humoro jausmas – kūdikis gali maivytis, koketuoti. Mažylis tikrina tėvų reakciją netinkamai elgdamasis valgydamas, guldant jį miegoti. Kai kurie jau dabar protestą reiškia audringai, reikalauja rėkdami, griūdami.
10 mėnesių kūdikis vis dar be galo prisirišęs prie mamos ir bijo kai kurių svetimų žmonių.

Kada pasitarti su gydytoju:

Jei 34 savaičių kūdikis nestebi, kaip krenta daiktas, neseka akimis, kur dingsta žaisliukas.

Jei iki 35 savaičių paguldytas ant nugaros kūdikis neranda savo pėdų ir jomis nežaidžia (arba žaidžia tik su viena koja, o kitą vis pamiršta).

Jei 40 savaičių kūdikis dar netaria jokių skiemenų (priebalsio su balsiu).

Jei 44 savaičių kūdikis dar vis nepastovi prilaikomas arba jei iki šiol stovi tik ant pirštų galų.

Neišmėto žaislų iš lovytės, nemeta jų nuo stalo.

Šis tas svarbaus apie dešimtąjį mėnesį

Dešimtąjį mėnesį kūdikio augimo tempai lėtėja. Mažyliai per mėnesį paauga apie 1,5 cm ir pasunkėja apie 450 g.

10 mėnesių mergaitės turėtų būti 68–78 cm ir sverti 7,8–11,8 kg.

10 mėnesių berniukai turėtų būti 70–80 cm ir sverti 8,6–12,5 kg.6–12 mėn. kūdik

iai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1–1,5 val. dieną. Dalis 10 mėnesių kūdikių jau miega vieną kartą per dieną.

Toliau dygsta dantys. Turėtų pasirodyti šoniniai viršutiniai kandžiai (9–13 mėn.).

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


+ 5 = septyni

Kitos temos: