Dešimtasis mėnuo. Lurda-2005

Lurda

Lurda

Redakcijos dukrytei Lurdai Skrabulytei – dešimt mėnesių. Mergaitė gimė 2004 metų gruodžio 6 dieną, svėrė 3 746 g, buvo 54 cm ūgio. Lurdos mama – 27 metų Dainora – dirba šiuolaikinių technologijų dėstytoja Vilniaus Gabijos gimnazijoje. Lurdos tėvelis – 29 metų Simonas – dailininkas tapytojas.

Dešimtą mėnesį mergytė sveria 9,700 kg, jos ūgis -75 cm.

Lurda – viena iš tėčio mūzų

Svarbiausia šio mėnesio Lurdos naujiena – ji nesirgo. Mergytė jau įprato dieną pasilikti su tėčiu. Tomis dienomis, kai Dainora nedirba ir namuose būna visi trys, vaikas ir užmiega sunkiau, ir visa dienotvarkė nusivėlina, nes daugiau bendrauja.

„Džiaugiuosi, kad Lurdai jau vienodai, su kuriuo pasilikti – į darbą išeinu, negirdėdama jos ašarų. Išeidama pamojuoju: „Atia“, ji pamoja ir man ir toliau sėdi ant puoduko ar žaidžia.“

Tėvystės atostogos nė kiek netrukdo Lurdos tėčio kūrybai. Šį mėnesį jis surengė net dvi parodas –savoje galerijoje „Menų kiemas“ Vilniuje ir galerijoje Šiauliuose. Atrodo, kad mylimų moterų apsuptis jį įkvepia – parodoje „Kūno spalva“ daug Dainoros aktų. „Rengdamasis atidarymui, visur ėjau su Lurda. Vienoje rankoje – paveikslas, kitoje – vaikas, ir nieko – sunešiau, sukabinau“, – sako Simonas. „Mes nežinome, kas bus iš to vaiko, nes ji nuo pat pirmų dienų būna šalia meno. Baisu, kad nebūtų tapytoja“, – juokauja Dainora

Kaip praeina diena

Mergytė keliasi apie pusę septynių ryto. Porą valandų pažaidusi, ji dar kartą numinga kokiai valandėlei. Tuo metu tėtis verda košę, tvarko namus. Kartais per darbus lieka nepapusryčiavęs, net ir kavos puodelio ne visada spėja išgerti. Priešpiet abu eina į lauką pasivaikščioti (dažniausiai važiuoja į Vingio parką, kur švaresnis oras). „Kartą sėdėjau ant suoliuko, o Lurda miegojo vežime. (Lurdai iki šiol prieš miegą išliko įprotis delniukais užsidengti akis). Priėjo nepažįstama moteris ir mane pakalbino: „Nagi, parodykit, kaip ta Lurda atrodo gyva“. Supratau, kad mus jau pažįsta iš žurnalo“, – sako Simonas.

Jei ilgiau užsibūna lauke, Lurda pietauja gamtoje – kerta šiltai išlaikytą tėčio virtą košę. Kartais grįžta pietų valgyti į namus.

Kol Simonas verda, Lurda pažiūri „Teletabius“. Jokių kitų filmų ar televizijos laidų mergytei žiūrėti neleidžiama. O Teletabius ji supranta, labai emocingai šūkauja, kilnoja rankas ir visą filmuko seriją išlaiko dėmesį. „Kartais Lurda taip juokingai suspinga, įtraukdama orą, kad atrodo, jog dūsta ar prasidėjo astmos priepuolis. Bet pats kaltas – išmokiau, norėdamas parodyti, koks esu nustebęs, o Lurda tą nuostabą dar labiau „patobulino“, – sako tėtis.

Likę namuose, jie dažnai klauso muzikos – įsijungia „Yamaha“ muzikos mokyklėlėje įsigytą diską kūdikiams. Lurda išmoko „didžėjauti“, paklausiusi melodijos pradžią, persijungia kitą kūrinį, o jei nepatinka, ieško dar kito.

Jei Lurda nemiega, niekam kitam negali skirti laiko, tik jai. Žiūrėk, tėtis tik įsijungė kompiuterį, jau po minutės ir ji maigo klaviatūrą ir reikalauja ant kelių. Ilgiausiai žaisti viena gali apie 10 minučių, o paskui ieško, ką veikia suaugusieji. Dešimto mėnesio žaidimai – užmauti žaislinius žiedus ant pagaliuko, uždėti indo dangtelį, išimti daiktus iš dėžutės ir vėl ten sudėti.

Mėgsta kraustyti mamos rankinuką.

Pavakary iš darbo grįžta Dainora. Pravėrusi namų duris, sušunka: „Kaip gera namuose po įtampos mokykloje“. O Simonas pajuokauja: „Ir man labai gera, kad tu grįžai, po įtampos namuose“. Tada jau mama perima vaiko priežiūrą – verda vakarinę košę, žaidžia ir migdo.

Pirmieji žingsniai

Lurda fiziškai vystosi gerai, įsikibusi į pirštą ar mamos sijoną mėgsta vaikščioti. Tačiau psichologiškai dar sunku paleisti atramą ir žengti pačiai. Tėvai juokauja, kad įduos į rankas pieštuką, kad turėtų už ko įsitverti, ir Lurda bus rami. Teko nupirkti ir pirmuosius „rimtus“ batus. Praėjusiame „Mamos žurnalo“ numeryje perskaičiusi straipsnį apie pirmuosius batukus, Dainora atsižvelgė į patarimus, kad batukai turi būti tvirti, ortopediškai atitinkantys kūdikio pėdos sandarą.

Muzikos pamokėlės

Tą dieną, kai mama nedirba, jos keliauja į „Yamahos“ muzikos mokyklėlę. Mokytis muzikos Lurda pradėjo būdama keturių mėnesių. Dainora sako, kad tada atrodė, jog mergytė dar per maža, nesuvokia, kas vyksta. Po pamokėlių būdavo pavargusi, norėdavo miego. Tačiau šeima nutarė vis tiek nemesti užsiėmimo. Po vasaros atostogų viskas labai pasikeitė – Lurda dabar jaučiasi puikiai, ploja į taktą, šoka ant mamos rankų ir, svarbiausia, pradeda bendrauti su kitais kūdikiais. Mažylių programa sudaryta nuo gimimo iki 1 metų ir 3 mėnesių vaikams. Tie, kurie dar neropoja, muzikos klauso gulėdami. Lurda vietoje jau neišbūna, visur jai reikia ropoti.

Muzikiniai Lurdos sugebėjimai neabejotini: ji moka atkartoti aplinkos garsus. Lankantis kačių parodoje mergytė išgirdo, kaip kniaukia katinas, ir ant tėčio rankų sukniaukė ant visos salės. Netoliese ėję žmonės net atšoko, manydami, kad tuoj ant jų užkris gyvas katinas.

Meniu

Šį mėnesį Lurda pradėjo valgyti žuvį. Kol kas tik vieną kartą per savaitę, nes įprasti reikia pamažu. Pirmąkart žuvis jos nesužavėjo. Įmaišyta į košę, lašiša visam valgiui suteikė specifinį kvapą, todėl vaikas spjovė „delikatesą“ lauk. Tačiau grynos garuose virtos žuvies gabalėlis, kurį mama rankomis įdeda į burnytę, Lurdai visai patinka. Jau greitai Lurdos meniu pasipildys ir varške.

Šiuo metu šeima stengiasi valgyti kuo daugiau šviežių, iš kaimo atsivežtų obuolių. Lurda turi 6 dantukus, tad jau pati pagraužia sultingo obuolio. Ją labai domina, ką tėvai deda į savo lėkštes. Užuodusi keptą mėsą, čepsi, rodo, lipa ant kelių.

Teko atsisakyti net ir valgomojo staltiesės, nes Lurdytė išmoko traukti už kampo ir viską versti žemyn.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− 4 = du

Kitos temos: