Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė. Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą.
Melisos tėtis – 27 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie dešimtąjį mėnesį – mama Vasarė
Klyksmas ir dantų griežimas
Melisa vis labiau primena ne kūdikį, o jau paaugusį vaiką-neklaužadą. Jeigu ko nors negauna – reikalauja garsiai klykdama, net žviegdama. Iš pradžių maniau, kad tai momentinis isteriškas rėkimas, bet po to šis riksmas (visiškai neprimenantis graudaus verkimo) vis kartojosi.
Dar vienas jos dešimtojo mėnesio triukas – griežti dantimis. Pirmą kartą išgirdusi keistą garsą nė nesupratau, kad tai Melisėlė linksminasi.
Bamba nesusidomėjo
Naujų žaidimų per šį mėnesį dukrelės neišmokiau, nors atkakliai bandžiau virti delniuke košę ir rodyti bambą, jokio susidomėjimo nesulaukiau. Kur kas „reikalingesnis“ judesys mažajai pasirodė galvos purtymas. Išmokusi purtyti galvą į šonus, lyg rodytų ne ne ne, Melisa linksmina ją kalbinančius žmones.
Vos kokia nors moterytė jai palinkčioja parduotuvėje galva – Melisa nepritariančiai kraipo savąją į šonus. Nepaisant to, kad bamba, akys ir ausys Melisai nerūpi, ji be galo domisi draugų auginamu dekoratyviniu triušiu. Kai nueiname į svečius, dukra kaip užhipnotizuota stebi triušį, jį atsargiai liečia.
Melisa vis drąsiau žingsniuoja įsikibusi į baldus, kartais užsimiršusi pasileidžia ir minutę kitą pastovi visai nesilaikydama. Į svečius buvo užsukusi mamos sesuo Danutė, ji Alytuje dirba vaikų gydytoja. Vos užmetusi akį į Melisą, teta pasakė: „Tuoj eis“. Taigi kitą mėnesį galbūt jau girsiuos pirmaisiais Melisėlės žingsniais.
Tvarka bus!
Namuose mažoji vis tvarkosi. Atidariusi stumdomas spintos duris išmėto po butą drabužius, batus. Jei pavyksta nepastebėtai įslinkti į vonią – išverčia šiukšlių kibirą arba iš skalbimo mašinos ištraukia visus drabužius. Lipnia juosta teko užklijuoti visas spinteles ir stalčius. Pamačiusi, kad niekas neatsidaro, Melisa nebekreipė jokio dėmesio į durelių, stalčių rankenėles. Bet pamačiusi, kaip aš atkrapštau su nagu lipnią juostą ir pasiimu man reikiamą daiktą iš spintelės, vos išimta iš maniežo puolė prie spintelės ir pati pradėjo krapštyti lipnią juostą. Žinoma aš džiaugiuosi, kad mano dukrelė tokia nuovoki. Deja, ta jos nuovoka man kainuoja. Nuolat turiu budėti, kaip karys poste, o iš išgąsčio nupilantis šaltas prakaitas tapo kasdienybe. Ir kaip neprakaituosi, kai Melisa rausiasi kur tik įmanoma, čiumpa peilius, drasko laidus. Toks mažas vaikelis, o tiek daug pavojų aplink. Taip ir keliauja visi daiktai – aukštyn, tolyn, gilyn…
Krokodilas
Nors pirmieji dantukai neskubėjo ir išdygo tik 8,5 mėnesių, likusieji pasipylė kaip grybai po lietaus. Per dešimtą mėnesį išdygo dar trys dantukai.
Jautriausia mažoji buvo, kai lindo viršutiniai priekiniai kapliukai. Neramiai miegojo naktimis, prastai valgė. Per šį mėnesį mažasis krokodilas savo aštrius dantukus galando į mamytės rankas ir kojas. Man Melisėlės dantukai labai gražūs, o vyras pradėjo nerimastingai niurzgėti, kad dantukai dėstosi kreivai. Aš esu įsitikinus, kad tikrai nekreivai, o jei ir bus kreivi- vesime Melisėlę pas ortodontą.
Maistas
Melisa kieto maisto ragauja jau tris kartus per parą. Priešpiečiams vis dar duodu grūdų košės (labiausiai mėgsta ryžius), pietums – daržovienės su mėsa, o vakarienei varškytės ar vaisių tyrės, kartais pomidoro.
Du kartus (vos atsikėlusi ir prieš miegą) Melisėlė geria mišinuką. Labai keista, nes išgeria vis mažiau.
Daugiausiai 150 mililitrų.
Aišku, noriu išnaudoti vasaros uogų gausą, bet dukrelei neįsiūliau ne tik braškių, vyšnių, mėlynių, bet ir aviečių. Geriausiu atveju ji pasivaišina arbūzu ar persiku.
Per šį mėnesį apsilankėme pas senelius (Tauragėje ir Biržuose). Gerai, kad automobilis su kondicionieriumi, nes kitaip niekur netampyčiau vaiko per karščius. Biržuose svečiuojantis mažoji pirmą kartą pasimaudė šaltame tvenkinyje. Maudynėms nupirkome Melisai pripučiamus plaukmenis, o taip norėjosi nupirkti ir pripučiamą ratą, trečią kamuolį ar baseinėlį. Tačiau susilaikėme, nes juk tai tik pirmoji Melisėlės vasara, spėsime palepinti dukrelę vandens malonumais, kai šiek tiek paaugs. Po maudynių plaukikę sausinau ir šildžiau, nes labai bijojau, kad neapsirgtų. Vis dėlto susirgo sloga – per rugpjūčio karščius teko ir paracetamolio žvakutę kišti, ir lašus į nosį lašinti. Sloga buvo trumpa ir nepikta.
Liepos 31 dieną Melisėlė tapo krikščione. Pakrikštijome mažylę savo parapijos bažnyčioje. Per visą ceremoniją dukrelė zirzė ir visai nenorėjo būti ant krikštamotės rankų, bet vos kunigas apliejo jos galvelę švęstu vandeniu, Melisėlė nurimo, nuščiuvo. Ta proga suvažiavo seneliai, dėdės ir tetos, visi nešė dovanas. Dabar garbingoje vietoje laukia sidabrinis išgraviruotas šaukštelis („Dievas myli Melisėlę“), auksinė grandinėlė, auksinis kryželis. Kai kurios dovanos (žaislai ir pinigai) jau naudojamos.
Švento vardo dukrai nedaviau, nes nesugalvojau, o pirmu pasitaikiusiu, kurio nė prasmės nežinau, nesinorėjo vadinti.
Ko tėvai klausia dešimtąjį mėnesį
10 mėnesių kūdikis visiškai atsisako valgyti jogurto ir varškės. Ką daryti?
Tai, kad vaikas atsisako varškės, ne bėda. Svarbu, kad mažylis su adaptuotu mišiniu gautų lengvai pasisavinamų medžiagų, esančių piene. Didesnis nei 20-30 g varškės kiekis per parą neigiamai veikia inkstus.
Nepiktnaudžiaukite varške arba jos sūriais, pvz., įvairiais glaistytais sūreliais. Varškės galima duoti tik 15-20 g, ir tai geriau kas antrą dieną. Varškės įdėkite į tik ką pagamintą, karštą kruopų košę ir gerai išmaišykite.
10 mėnesių kūdikis atsisako valgyti daržovių košę. Ar galima mėsos duoti su kruopų koše?
Pasitaiko, kad kūdikiai atsisako valgyti daržovių košę, nes ji yra mažiau skani nei kruopų košės. Kūdikiu būtina mėsa, todėl pabandykite su miltų koše duoti mėsos, geriau galvijų. Pabandykite pakeisti daržovių košės skonį ją parūgštindami vitamino C tirpalu. Pabandykite į daržovių košę vietoje kopūsto ar burokėlio įdėti žalio trinto obuolio. Visaip eksperimentuokite, tik jokios košės nesaldinkite.
Ar galima sultis ir tyreles kūdikiui ruošti dviem dienom ir laikyti šaldytuve?
Sultys ir tyrelės yra naudingiausios, kai paruošiamos prieš pat jų davimą. Sultys ir tyrelės gaminamos iš šviežių kokybiškų, prinokusių, puvinio nepažeistų uogų, vaisių, daržovių. Lietuvos vaikams sultis ir tyreles geriausia gaminti iš Lietuvoje užaugusių vaisių ir uogų. Sulčių ir tyrelių kelioms dienoms, nepriklausomai, kur jos bus laikomos, negaminkite.
Nuo kada kūdikiui galima duoti kepenėlių? Kiek kartų per savaitę?
10 mėnesių kūdikis visiškai atsisako sulčių, bet mėgsta gremžtą obuolį. Ar pakaks vitaminų?
Jeigu kūdikis atsisako sulčių, ne bėda. Duokite tiek, kiek nori gremžto obuolio, įvairių uogų ir kitų vaisių.
Reikėtų vengti atvežtinių vaisių ir uogų, nes neaišku, kokia jų kokybė.
Kiek 10 mėnesių kūdikiui galima duoti vandens? Sūnus daugiausia išgeria naktį: 200 ml vandens ir dar mano pieno. Ar tai gerai?
Bet kurio amžiaus kūdikiui, norinčiam naktį valgyti, geriausia ir patogiausia pasiūlyti krūtį. Vandenį pakeiskite žindymu. Jei neužtenka krūties pieno, duokite tik vandens, tačiau stenkitės sumažinti jo kiekį.
Naktį negalima duoti jokių saldžių skysčių, sulčių. Naktį gerti dažniau nori tie kūdikiai, kurie miega šiltesniame nei 22ºC temperatūros kambaryje arba yra labai šiltai užklojami.
Turime galimybę gaminti garuose. Papasakokite apie garuose gaminto maisto privalumus.
Garuose pagamintų patiekalų privalumai yra šie: maistas būna minkštesnis, geriau pasisavinamas, jame išlieka daugiau vitaminų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Suprantama, garuose pagamintas maistas turi būti duodamas tuojau po pagaminimo. Jeigu maistą paliekate šaldytuve, jis praranda minėtas savybes.
Ką moka 10 mėnesių kūdikis
Kūdikis sėdėdamas vis labiau atsipalaiduoja, ilgai sėdi tiesia nugara, kojos – ištiestos ir atpalaiduotos (tik pėdutės dar kiek sulinkusios). Sėdėdamas gali žaisti, pasiimti šalia esančius daiktus, sukinėtis, nes išlaiko pusiausvyrą ir negriūva.
Anksčiau kūdikį reikėdavo pasodinti. Dabar jis pats kuo puikiausiai atsisėda, jei tik yra į ką atsiremti ar įsikibti. Paguldytas lovytėje jis nesiriečia ir nesimuisto, kaip anksčiau, o kimbasi į virbus ir atsisėda.
Kūdikis moka atsisėsti ir iš kniūbsčios padėties. Paguldytas ant pilvo, jis suriečia kojas, atsiremia plaštakomis ir be didelių pastangų atsisėda. Puikiai dirba ne tik kojų ir rankų, bet ir klubų, pečių, liemens raumenys.
Pajutęs atramą kūdikis įsikimba ir stovi. Įsikibęs savarankiškai pastovėti gali ilgiau nei pusę minutės. Į grindis kūdikis remiasi visa pėda, o ne pirštų galais. Spartuoliams užtenka laikytis įsikibus tik viena ranka. Nemažai 10 mėnesių vaikų įsikibę bando eiti „pasieniais“ ar nuo baldo prie baldo.
Pincetinis griebimas dviem pirštukais – milžiniškas žingsnis vaikučio tobulėjime. Nykščiu ir smiliumi kūdikis gali paimti mažiausią daiktelį, trupinėlį. Sučiupęs daiktą dviem pirštais, kaip pincetu, jis tvirtai laiko, apžiūrinėja, ragauja. Pirštukai suspausti patikimai, trupinukas neiškris.
Dešimtą mėnesį vaikučio rankų koordinacija jau tokia puiki, kad jis gali du daiktus, laikomus rankose, sąmoningai padaužyti vieną į kitą. Geriausia tai matyti, padavus kaladėles. Kūdikis kelis kartus sudaužia kaladėles vieną į kitą ir beveik visada pataiko.
Kūdikis vis labiau domisi mažais dalykėliais. Pirštukai tiksliai pataiko į norimą vietą. Jei parodysite kūdikiui didelę žmogaus nuotrauką, jis durs pirštu į akį, nosį. Šį kūdikio gebėjimą tėvai patiria savo kailiu: mažiukas čiupinėja tėvų akis, ausis, plaukelius, kiša pirštukus į mamos nosį, burną.
10 mėnesių kūdikis moka neblogai mėgdžioti, todėl dabar jį nesunku išmokyti mėgdžiojimo žaidimų: ate-ate, diiidelis-diiidelis, plast-plast-plast, katu-katu-katutes, viru-viru košę.
Šio amžiaus kūdikis jau moka „kalbėti“ dialogu. Tam reikia tylos ir ramybės, kad negrotų muzika, nezyztų televizorius. Mama pasako skiemenį (kokį vaikas jau moka), mažylis palaukia, kol mama nutils ir atsako tuo pačiu. Mama pasako kitą skiemenį ar jų junginį, mažasis pašnekovas atsako. Vaikutis gerai žino dialogo taisykles – nekalbėti, kai kalba kitas. Kai mama kalba, kūdikis įdėmiai stebi jos lūpas.
Dalis 10 mėnesių kūdikių jau moka ropoti, tačiau, jei jūsiškis dar neropoja, nieko baisaus. Paguldytas ant pilvo vaikas mikliai pariečia po savimi kojas, atsiremia rankomis ir siūbuoja. Tai „žemasis startas“ ropojimui, jei pastebėjote savo vaikutį taip siūbuojantį, vadinasi, netrukus jis nuropos.
Anksčiau kūdikis mokėjo daiktus tik numesti žemyn, stebėdavo juos krintančius, džiaugdavosi, kai mama pakeldavo. Dabar žaisdamas jis gali daiktą gana toli nusviesti.
Kūdikis supranta, kai yra giriamas, kai juo džiaugiamasi. Jis mielai kartos ir kartos išmoktą veiksmą ar skiemenį, jei tik matys, kad namiškiai dėl to džiūgauja. Savo pokštais (daiktų svaidymu, katutėmis, linksmais spygavimais) kūdikis stengiasi atkreipti suaugusiųjų dėmesį ir pelnyti palankumą.
Šis tas svarbaus apie dešimtąjį mėnesį
Dešimtąjį mėnesį kūdikio augimo tempai lėtėja. Mažyliai per mėnesį paauga apie 1,5 cm ir pasunkėja apie 450 g. 10 mėnesių mergaitės turėtų būti 68-78 cm ir sverti 7,8-11,8 kg. 9 mėnesių berniukai turėtų būti 70-80 cm ir sverti 8,6-12,5 kg.
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Dalis 10 mėnesių kūdikių jau miega vieną kartą per dieną.
Toliau dygsta dantys. Turėtų pasirodyti šoniniai viršutiniai kandžiai (9-13 mėn.).
10 mėnesių kūdikiai kupini emocijų – džiaugsmo, liūdesio, pykčio, sumišimo, net pavydo. Išryškėja savininkiškumo jausmas. Svarbiausia, kad atsiranda humoro jausmas – kūdikis gali maivytis, koketuoti.
Kai kurie 10 mėnesių kūdikiai jau pradeda pažinti kūno dalis ir paprašyti parodo nosytę, burnytę, akytes.
10 mėnesių kūdikis vis dar be galo prisirišęs prie mamos ir bijo kai kurių svetimų žmonių.
„Mamos žurnalas“
