Lietuvoje vasara trumpa, tad žmonės stengiasi išnaudoti kiekvieną šiltą ir saulėtą dieną. Vieni ilsisi prie Baltijos, kiti – pirmenybę teikia ežerams ar upėms. Karštomis dienomis šaltas vanduo maloniai vėsina ir atgaivina, net suteikia energijos. Vis dėlto, neretai po vandens pramogų tenka skubėti į vaistinę ir peršalimas čia tik viena iš galimų problemų.
Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Asta Krušnienė pastebi, kad po karštų savaitgalių dažniausiai pacientai skundžiasi peršalimo simptomais, ausies užgulimu, perštinčia oda, bėrimais, šlapimo takų problemomis ar virškinimo sutrikimais gurkštelėjus vandens besimaudant (ypač, jeigu plaukiojama neaiškiuose vandens telkiniuose).
Dažniausios sveikatos problemos po maudynių, ką daryti pajutus simptomus ir kaip jų išvengti:
Peršalimas. Vienas dažniausiai pasitaikančių nusiskundimų po maudynių, vaistininkės teigimu, peršalimas neretai užklumpa dėl temperatūrų kontrastų. Jei lauke šilta, o vanduo šaltas – organizmas patiria stresą. Svarbu saugoti ir vaikus, mat, dažnai jie ypač mėgsta maudytis ir nors jų lūpos būna jau pamėlusios, o galūnės šaltos, iš vandens lipti atsisako. Tad geriausia, jei maudynių laiką kontroliuotų tėvai.
Vykstant namo, rekomenduojama tinkamai reguliuoti ir automobilio temperatūrą – kondicionieriaus pūtimo srovė neturėtų būti nukreipta į veidą ar krūtinę, o temperatūra neturėtų kontrastingai skirtis nuo lauko temperatūros.
Jei vasarinio peršalimo išvengti nepavyko, tačiau įsivertinus simptomus žmogus nusprendė gydytis namuose vaistininkė akcentuoja, kad vasarinio peršalimo simptomai gydomi kaip ir įprasta – simptomus mažinančiais vaistais. „Esant slogai, temperatūrai, galvos skausmui tiktų paracetamolio preparatai. Jei vargina tik sloga, tiktų vietinio poveikio nosies purškalai“, – pataria A. Krušnienė.
Mėšlungis. Didelis oro ir vandens temperatūros skirtumas gali sukelti ne tik peršalimo simptomus, bet ir mėšlungį. Labiausiai pasisaugoti reikėtų tiems, kurių organizme sutrikusi elektrolitų pusiausvyra – trūksta magnio, kalio, kalcio. Karštuoju sezonu svarbu vartoti pakankamai skysčių, nepiktnaudžiauti kofeinu ar alkoholiniais gėrimais.
Šlapimo pūslės uždegimas. Kitas, neretai moteris ir vaikus užklumpantis, su maudynėmis susijęs sutrikimas – šlapimo pūslės uždegimas, kuris paūmėja dėl šalto vandens, sėdėjimo ant šalto paviršiaus. Šį negalavimą dažnai sukelia įvairios bakterijos, tad kuo daugiau žmonių maudosi ir kuo vanduo nešvaresnis, tuo didesnė tikimybė po savaitgalio linksmybių susidurti su nemaloniais pojūčiais. Išsimaudžius reikėtų apsiprausti, o jei tokios galimybės nėra – apsivalyti drėgnomis servetėlėmis ir persirengti sausais drabužiais.
Ausų problemos. Po savaitgalio pramogų kurortuose ar sodybose pacientai skundžiasi ir ausų problemomis. Maudynių metu į ausis gali patekti vandens, jos užsikemša. Vaistininkė ramina, tokie pojūčiai normalūs – tai natūrali reakcija, kai ausyje esanti siera išbrinksta ir saugo vidinę ausį nuo išorinių aplinkos dirgiklių. Vis dėlto, po maudynių ausis reikėtų gerai išsivalyti, nes drėgna ir šilta terpė yra ypač palanki bakterijoms daugintis, kurios gali sukelti ausies uždegimą.
Alerginės reakcijos ir bėrimai. Kai vanduo sušyla mikroorganizmų jame padaugėja, jie gali sukelti alergines reakcijas, bėrimus. Tad, renkantis maudynių vietą verta pasitikrinti, kokia yra vandens kokybė, nesimaudyti neaiškiuose vandens telkiniuose. Dažniausiai poilsiautojų pamėgtose vietose, telkinių vanduo nuolat tikrinamas, o duomenys skelbiami viešai. Tiesa, kai kurie pramogautojai mėgsta mažiau žinomas vietas, dėl mažesnio žmonių srauto, tad jei vandens kokybė nežinoma, vaistininkė rekomenduoja, bent vizualiai įvertinti ar vanduo nežydi ir yra švarus.
„Išsimaudžius geriausia persilieti švariu dušo vandeniu ir gerai nusišluostyti, o jei alerginės reakcijos išvengti nepavyko rekomenduotina vartoti priešalerginius preparatus, išbertas vietas tepti niežulį mažinančiais geliais“, – paaiškina A. Krušnienė.
Mėgautis atsargiai
Šiltuoju laikotarpiu daugelis renkasi aktyvų laisvalaikį, mėgaujasi vandens pramogomis – čiuožinėja vandenlentėmis, plaukioja baidarėmis, irklentėmis, maudosi su pripučiamais čiužiniais, šokinėja nuo lieptelio. Nors tai ypač smagūs vasaros užsiėmimai, tačiau svarbu įsivertinti riziką.
Nardant ar šokinėjant nuo lieptelių, slystelėjus ar užkliuvus galima grįžti namo su nubrozdinta oda ar kraujosruvomis. „Pasitaiko ir liūdnesnių atvejų, kai žmonės susižeidžia rimčiau, traumuoja stuburą ar galvą“, – perspėja vaistininkė. Pasak jos, prieš taip pramogaujant svarbu įvertinti, ar žinomas vandens telkinys, jo dugnas, ar pakankamai gilu šokti į jį, ar nėra stiprių srovių, akmenų, reikėtų pagalvoti apie savo fizines galimybes ir elgtis atsakingai.
Svarbu stebėti ir vaikus, kurie yra vikrūs ir smalsūs, nepalikti jų be priežiūros. Pramogaujant prie vandens telkinių nereikėtų piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, neblaiviems atsisakyti maudynių vandens telkiniuose. „Vis dėlto nepaisant grėsmių, maudynės yra puiki, aktyvi laiko praleidimo forma, kai kūnas ne tik dirba, bet ir atsipalaiduoja, o poilsiautojai gauna ne tik saulės ir vandens, bet ir pozityvių emocijų, kurios teigiamai veikia savijautą“, – sako vaistininkė.
