Pasakoja mama:
Gyvename Islandijoje, todėl norėjome, kad vardas būtų islandiškas, bet kartu ir skambėtų lietuviškai. Tokių bendrų vardų buvo tik keli, bet apsispręsti labai sunku. Skambinau mamai ir sesei į Lietuvą, klausinėjau, ką jos mano. Galų gale apsistojome ties Andrėja. Visi laukė ir žinojo, kokiu vardu bus pavadinta dukra. O man atrodė, kad negerai, jog vaikelio dar nėra, o visi vardą žino. Norėjosi staigmenos. Kai mergytė gimė, staiga pakeitėme sprendimą ir pavadinome Krista – šis vardas skamba lietuviškai, nors yra islandiškas. Islandijoje labai populiaru skirti ir antrą vardą. Draugiškai nusprendėme, kad jis bus Bjork.