Kuris vaikas užaugo be saldumynų? Ypač dabar, kai parduotuvėse prie kasų stovi didžiuliai stelažai su saldžiomis pagundomis. „Mama, nupirk“, – žiūri maldaujančios akys.
Jeigu vaikas nuolatos prašo saldumynų, ar reiškia, kad organizmui jų trūksta?
Daugybę tūkstančių metų žmogus gyveno maisto trūkumo sąlygomis ir tik labai nedidelę praeities atkarpėlę – maisto pertekliaus. Todėl nenuostabu, kad visi esame nuo ankstyvos vaikystės užprogramuoti norėti ir saldaus, ir riebaus maisto – pagrindinių energijos išraiškų. Nei vaiko, nei suaugusiojo potraukis saldumynams visai nereiškia, kad jų organizmui trūksta.
Nereikėtų pamiršti, kad mūsų dabartinės gyvenimo sąlygos visiškai kitokios. Balta pagerinta duona ar sausainiai, medus nebėra tik didžiųjų švenčių skanėstai. Įprastiniuose namuose įvairios saldumynų pakuotės krenta lauk vos pradarius virtuvės spinteles, o kiekvienas apsilankymas parduotuvėje baigiasi ir saldumynų kolekcijos papildymu. Dauguma mažų vaikų jau žino subtiliausius parduotuvių lentynose sukrautų saldumynų skonio niuansus, nes nėra tokio, kurio nebūtų pabandęs. Be to, ką įprasta neštis lauktuvių einant į svečius, jeigu šeimoje yra vaikų?..
Nereikalingos tuščios kalorijos
Cukrus (ar medus) pats savaime nėra joks nuodas. Tačiau tai tuščios kalorijos, reaktyviniu greičiu patenkančios į kraują, skatinančios greitą ir per stiprų insulino išsiskyrimą, storėjimą ir įvairių ligų (cukrinio diabeto bei kt.) vystymąsi. Nuo burnoje užsilaikiusių cukraus likučių greičiau genda dantys.
Cukrus visiškai neturi vitaminų ir mineralų, o kai jo vartojama per daug, jis iš kasdienio raciono išstumia gerus ir vertingus produktus. Kuo daugiau vaikas jo valgo, tuo labiau prie jo pripranta ir nori vis didesnės ,,dozės”. Tačiau didžiausia saldumynų blogybė tokia, kad cukrus paprastai nevalgomas vienas. Daugelis saldumynų pagaminti su kitomis niekam tikusiomis sudėtinėmis dalimis: su ,,blogaisiais” (gyvulinės kilmės, dažniausiai – keptais) riebalais, turinčiais daug nesveikų savybių ir ,,užkemšančiais” kūną, dažais, konservantais ir t.t.
Mažam vaikui angliavandenių reikia nemažai. Tačiau sveikiausia jų gauti valgant grūdinių produktų (įvairių kruopų košių, pusryčių javainių, duonos) ir vaisių. Šiuose produktuose esantys angliavandeniai lėčiau pasisavinami, tad neskatina besaikio tukimo, be to, juose daug vitaminų bei mineralinių medžiagų.
Vaikas neprašys saldumynų, jeigu nežinos, koks jų skonis
Kaip ir daugumos kitų ligų bei blogų įpročių, perdėto potraukio saldumynams daug lengviau išvengti, nei vėliau jo atsikratyti.
6 mėnesių vaiką jau galima pradėti primaitinti. Daržovės, vaisiai, javainiai – duodama visko, kas vaikui sveikiausia, o ne to, ,,kas nepakenks”. (Net ir metų neturinčiam vaikui davus šokolado ar sausainių, jis iškart nenusinuodytų.) Jei jūs pati pavalgiusi pietus negalite nusiraminti, nesuvalgiusi gabalėlio torto su kava, galiu jus užtikrinti, kad sveikai įpratintas maitintis vaikas apie tai nesvajoja. Vaikui, nežinančiam konditerinių gaminių skonio, apelsinas yra skanesnis nei mums ,,Napoleonas”. Konditerijos gaminiuose nėra jokių vertingų organizmui medžiagų, tad kuo vėliau vaikas jų paragaus, tuo jam bus geriau ir sveikiau.
Lietuvos patologinės anatomijos gydytojai baisėjosi, kad tiriant dėl įvairių priežasčių mirusių keliamečių vaikučių kūnelius, daugumos jų arterijose jau yra cholesterolio. Tai kraupūs duomenys, leidžiantys įsivaizduoti, kokių grubių mitybos klaidų darė jų mamos. Iš tiesų, dažnai šeimoje mažas vaikas pusryčiams valgo riebaluose keptų blynų su grietine ir uogiene. Kokios sveikatos galima tikėtis iš šitaip auginto vaiko? Įpratintam šitaip valgyti žmogui greičiausiai visą gyvenimą teks kovoti su antsvoriu, ir jau keturiasdešimtmečiui grės miokardo infarktas ar insultas. Stebimės, kodėl Lietuvoje tokia trumpa vidutinė gyvenimo trukmė, lyginant su kitomis šalimis.
Ar teisingai elgiasi šeimos, kurios vaikams duoda saldumynų tik tam tikromis progomis ar savaitgaliais, bet neribotais kiekiais, ,,kad atsivalgytų”? Pirmiausia duoti vaikui ,,apsiryti” saldumynų nesveika (tuomet jau geriau juos tolygiai paskirstyti per savaitę). Kita vertus, dar blogiau pratinti vaiką atostogas, apdovanojimus ir šventes sieti pirmiausia su saldumynais. Savaitgalis turėtų vaiką džiuginti įdomiomis išvykomis su tėvais, žaidimais ir nuotykiais.
Saldumynai pagal sveikumą
1. Vaisių salotos su jogurto padažu, papuoštos riešutais (per liesam vaikui galima įdėti daugiau bananų, vynuogių, mirkytų džiovintų vaisių, riešutų, jogurtą rinktis grietininį; linkusiam storėti – jogurtas turėtu būti liesas, salotos neperkrautos riešutais).
2. Iš natūralių vaisių sulčių arba jogurto namie pagaminta želė su vaisių gabalėliais (tukti linkusiam vaikui cukrų galėtų pakeisti aspartamo saldiklis).
3. Iš javainių pagaminti saldūs užkandžių batonėliai.
4. Bandelė su įdaru ar be jo (bandelė su pienu būtų nelabai blogas variantas, pavyzdžiui, pavakariams. Tik gaila, kad joje vitaminų labai nedaug, tad ji negali pakeisti kruopų košių ar vaisių).
5. Šokoladinis varškės sūrelis (gaila, kad jis gana riebus ir saldus, tad šiuo skanėstu piktnaudžiauti nederėtų).
6. Biskvitinis tortas su jogurto kremu, vaisių želė.
7. Riebūs sviestiniai, šokoladiniai tortai, pyragaičiai su riebiu kremu, sviestiniai sausainiai.
8. Riebaluose kepti blynai su grietine ir uogiene.
9. Spurgos ir kiti riebaluose virti saldumynai.
Gydytoja dietologė Jūratė Lipeikaitė
