Mane nuolat stebina suaugusiųjų komentarai apie vaikų storumą jiems girdint, lyg jų nebūtų ar jie negirdėtų. „Kaip šiemet sustorėjo“, „Jau reikėtų susiimti“, – tokie žodžiai smarkiai žeidžia. Nemažai tėvų padaro klaidą, nuolat kartodami vaikui, kad vaikas sveria per daug, sverdami jį kiekvieną dieną, neduodami jam to, ką valgo kiti (pavyzdžiui, lieknesnis brolis ar sesė). Taip vaikas traumuojamas. Nuo svėrimosi dar niekas nesulieknėjo.
O gal jums tik atrodo, kad augdamas vaikas per daug pastambėjo? Galbūt norėjote, kad liktų smulkutis, lieknas, o jis keičiasi? Ar yra kokių objektyvių kriterijų, kurie padėtų suprasti, ar tikrai vaikas linkęs į antsvorį?
Konsultuoja Vaida Kurpienė, dietistė, Vaikumityba.lt
Vaikams svorio rodiklio, kaip KMI suaugusiesiems, niekas neskaičiuoja. Vizualiai gana aiškiai matyti, ar viskas gerai, ar jau yra antsvorio. Jei neramu, pasitarkite su savo šeimos gydytoju ar pediatru, kuris periodiškai mato jūsų vaiką. Yra tam tikros lentelės, pagal kurias gydytojas galės pasakyti, ar yra problema, ar jaudintis neverta. Kai antsvorio yra, vertėtų iš karto kreiptis pagalbos į specialistą dėl mitybos sureguliavimo.
Rekomenduojama dirbti dviem kryptimis. Viena jų – kreiptis į psichologą (vaikams teikiamos nemokamos psichologinės konsultacijos visoje Lietuvoje), dažnai jo patarimai padeda, nes daugeliu atvejų maži vaikai, kaip ir suaugusieji, valgo dėl emocijų. Kita kryptis – reikės keisti vaiko mitybą, ir dėl to turės keistis visa šeima. Vaikas turi ne girdėti aiškinimus, kaip reikia daryti, o matyti tėvų pavyzdį. Tai išeina į naudą visai šeimai: visi pagražėja, padaugėja energijos, net santykiai šeimoje pagerėja.
Kaip reikėtų elgtis tėvams, jei vaikas dažnai renkasi nesveiką maistą, jei atsiranda antsvorio?
Svarbu atkreipti dėmesį į vaikų svorio pokyčius prasidėjus paauglystei. Keičiasi hormonai ir vieni labai priauga, kiti netenka svorio. Jei pokytis didesnis, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Dažniausios vaikų antsvorio priežastys ne genai, kaip daugelis mano, o nesuderinta mityba. Vaikai valgo bet kaip, bet kada ir bet ką.
Būna blogi mitybos įpročiai šeimoje arba tėvų geri, bet vaikas su tėvais kartu nevalgo, pats pasiima tai, ko nereikia gaminti. Tada atsiranda problemų.
• Paauglystėje didelę įtaką daro draugai, kurie, pavyzdžiui, kaskart per pietus eina valgyti kebabų, mėsainių, gerti latė kavos su sirupais. Jei taip nutiko, nerekomenduoju drausti valgyti tuos kebabus, bet siūlau pasikalbėti apie sąmoningą pasirinkimą. Pasiūlykite valgyti ne didelę, o mažą porciją, su mažiau ar visai be padažo, nesirinkti greito maisto kompleksų, o tik vieną gaminį. Nekritikuokite vaikų: „Siaubas, kaip tu gali tokį valgyti“, nedrauskite, nes tuomet jums gali pradėti meluoti, o tarkitės.
• Suprantu, kad tėvams baisu, nes suvokia pasekmes, tačiau vaikams valgymai yra svarbi socializacijos dalis, o jei visi draugai eina valgyti, jis turi atsisieti nuo tos grupės. O tai paaugliui gali būti labai skausminga patirtis ir sunkiai įgyvendinama.
• Pasiūlykite, kad jei eina pirkti traškučių, tegu jis renkasi mažą pakuotę ir ja pasidalina su kitais. Vaikai neskaičiuoja, kiek kas suvalgė, svarbu, kad buvo proceso dalis. Tokiomis mažomis gudrybėmis galima daug pasiekti.
• Apie svorio metimą su paaugliais siūlau kalbėti atsargiai. Pirmiausia, turime galvoti apie įpročių keitimą, nes tik tai turės ilgalaikį poveikį ir svorio korekciją ateities perspektyvoje. Jei paauglystėje dėl to spausime vaiką, galime sulaukti daug neigiamų pasekmių, tiek emocinių, kuomet tai gali virsti valgymo sutrikimais, tiek fiziologinių, nes, keičiasi hormonų pusiausvyra ir pasekmės gali likti visam gyvenimui.
• Na, o jei gydytojai nusprendžia, kad reikėtų susirūpinti vaikų svoriu, tada sprendžiama, kiek didelė problema ir kaip koreguoti, priaugti svorio mažesniais tempais, laikyti svorį ar mesti vos po kelis šimtus gramų per mėnesį.
• Jei norime, kad vaikas keistųsi, turime keistis ir mes patys – susidėlioti mitybos režimą, rodyti pavyzdį, valgyti kartu be televizoriaus ar išmaniųjų telefonų. Kasdien akcentuokite gerus dalykus – tai, kad suvalgėte penkių skirtingų spalvų daržovių, vietoje bandelės vaikas pasirinko obuolį ir panašiai. Geras dalykas yra net ir tai, kad vaikas neužsisakė viso komplekso kaip įprastai, o tik mėsainį. Jei suvalgė ne visą pakelį sausainių, o trečdalį.
• Vaikai nori patikti savo tėvams, todėl rezultatą daug lengviau pasieksite girdami, o ne gėdindami.
• Priklausomai nuo vaiko amžiaus, galite ieškoti naujų receptų. Paaugliai mėgsta įsitraukti į šį žaidimą – galima pasiūlyti surasti tinkamą mūsų mitybai receptą, o mes kartu pagaminsime ir ragausime, kas išėjo.
• Beje, labai dažna vaikų antsvorio priežastis yra tėvų dėmesio ir kokybiško laiko kartu trūkumas.
Pateikiame paros kalorijų normų rekomendacijas* vaikams
0–6 mėn. Energija = kūno svoris (kg) x 91 kcal
7–12 mėn. Energija = kūno svoris (kg) x 81 kcal
1–3 m. 1200
4–6 m. 1500
7–10 m. 1700
Vaikų paros kalorijų poreikio normos nustatytos naujausių tyrimų duomenimis ir atsižvelgiant į vaikų bei suaugusiųjų amžiaus grupes, jų lytį ir fizinį aktyvumą.
Rekomenduojamos paros energijos normos vaikams nuo 11 metų
Nuo 11 metų jau skiriasi rekomenduojama kalorijų norma moteriškos ir vyriškos lyties vaikams. Primenu, kad normos tik apytikslės, nėra vienodų vaikų. Skiriasi vaikų fizinis aktyvumas, ūgis ir kiti duomenys, o nuo to gali priklausyti kalorijų poreikis (rekomenduojamos energijos normos).
Berniukai
11–14 m. 2200
15–18 m. 2800
Mergaitės
11–14 m. 2000
15–18 m. 2400
*Šaltinis: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymo Nr. 510 „Dėl Rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“ pakeitimo“
