Pirmiausia jūsų dėmesiui – skaitytojos Agnės pasakojimas, kaip ji pagimdė sklandžiai, lengvai, be skausmo ir vargo.
Nors gimdymas yra natūralus procesas, bet daugybė mokyklėlių ir kursų rengia, kaip jam pasiruošti. Mūsų skaitytoja Agnė Balčiūnienė dalyvavo gydytojo Romualdo Šemetos seminare apie pasiruošimą gimdymui, kurio esmė – gimdyti sąmoningai ir pozityviai nusiteikus.
Laukdama gimdymo, Agnė po 20 minučių medituodavo, taip pat kiekvieną rytą apie 20 minučių darydavo jogos pratimus, išeidavo pasivaikščioti po mišką, skaitydavo įvairias knygas apie nėštumą, tėvystę. Agnė ėjo ir į kitų lektorių pamokas nėščiosioms, lankė nėščiųjų mankštas baseine, masažus.
Taip pasiruošus jos gimdymas buvo sklandus ir natūralus, o gimęs vaikelis gavo 10 balų pagal Agar skalę.
Pasakoja Agnė:
Viso nėštumo metu jaučiausi rami, laukiau artėjančio gimdymo. Iki 30 savaitės rytais vizualizuodavau savo svajonių gimdymą, o po 30 savaitės vis kartodavau, kad gimdau natūraliai ir lengvai, kad mano kūnas ir vaikelis žino, ką daryti, kad mano kūnas sukurtas gimdymui. Su vyru vis kalbindavome vaikelį, kartais skaitydavome jam pasakas, net rašydavau laiškus, kaip stipriai myliu ir jo laukiu.
Nėštumo metu man atliko du ultragarso tyrimus – 13 ir 20 savaitėmis, kitų ultragarso tyrimų atsisakiau, kadangi nėštumas buvo sklandus. Artėjant gimdymo terminui pradėjau pasakoti vaikeliui, kad ateis tokia diena, kai jo namelis pradės susitraukinėti, kad gali būti neramu ir baisu, bet kartu tai reikš, kad tuoj pasimatysime.
Artėjo gimdymo diena, bet visai nesijaučiau taip, kad tą savaitę jau turėčiau gimdyti. Jaučiausi energinga, žvali, judri, nejaučiau jokių artėjančio gimdymo požymių. Galėjau tik spėlioti, kad galbūt prieš savaitę buvo pasirodžiusi gleivių kamščio dalis, bet nebuvau tuo užtikrinta. Balandžio 21-ąją, vakare, su vyru žiūrėjome komediją. Įpusėjus pajaučiau, kad šiek tiek pasidarė šlapiau. Įtariau, kad čia gali būti vaisiaus vandenys, bet buvo tiek nedaug, kad galvojau, jog galiu ir kažką supainioti. Toliau žiūrėjome filmą. Bežiūrint jaučiau lengvus pilvo pamaudimus – to irgi nesureikšminau. Filmo pabaigoje supratau, kad pilvo pamaudimai gana ritmiški. Dar kartą nuėjau į tualetą ir tada jau buvo aišku, kad nubėgo vandenys, nes buvo dar šlapiau, šiek tiek su kraujo priemaiša. Susijaudinusi ir džiugi pasakiau vyrui, kad jau nubėgo vandenys. Vyras priminė ramiai kvėpuoti, atsigulti į lovą ir ramiai pagulėti pusvalandį. Atsigulėme, pakalbinome vaikelį, kad jau netrukus pasimatysime. Vyras nuėjo baigti krautis daiktus į gimdymo namus. Pilvo pamaudimai pradėjo kartotis kas 1,5 min., buvau nustebusi, kaip gali taip staiga ir dažnai kartotis. Nusiprausiau, susidėjome daiktus į automobilį ir išvažiavome.
Važiuodami klausėmės klasikinės muzikos, kalbėjomės, grožėjomės saulėlydžiu. Jau bevažiuojant sąrėmiai paretėjo ir kartojosi kas 3–4 min. Gimdymo namuose buvome 21 val. Akušerei-ginekologei patikrinus gimdos takus, pasakė, kad atsivėrimas 4 cm. Šiek tiek nusivyliau, nes „Svajonių gimdyme“ vizualizuodavau, kad nuvykus į gimdymo namus bus didesnis prasivėrimas. Vyras nunešė daiktus į palatą, o mane nuvedė į gimdyklą. Gimdykloje buvau 21:30 val. Netrukus atėjo ir vyras.
Beveik viso gimdymo metu buvome tik dviese su vyru. Įsijungėme gamtos garsus, turėjome eterinių aliejų. Gimdykloje buvo prietema. Didžiąją laiko dalį prasėdėjau ant kamuolio, kalbėjomės su vyru, juokavau, kaip reikės neužmigti, nes jaučiausi mieguista, o sąrėmiai buvo labai lengvi – švelnūs pamaudimai. Šiek tiek prieš vidurnaktį sąrėmiai pradėjo darytis intensyvesni. Paprašiau vyro, kad sąrėmių metu masažuotų pilvą, nes maudimą jaučiau tik pilvo srityje. Kartu su vyru kvėpavome. Tarp sąrėmių patogiai įsitaisydavau ant sofos pailsėti. Pirmą nakties atėjo akušerė-ginekologė dar kartą patikrinti gimdymo takus. Skaičiavau, kad praėjo jau 4 valandos nuo pirmo patikrinimo, tad tikėjausi, kad atsivėrimas bus 8 cm., tačiau buvo 6 cm. Tiesą sakant, dar kartą šiek tiek nusivyliau. Pasakiau, kad norėčiau atsigulti į vonią. Paprašiau nejungti šviesos, todėl ir ten buvo prietema.
Atsiguliau į vonią su srovėmis, buvo malonus jausmas. Sąrėmių metu atsisėsdavau ir masažuodavau sau pilvo šonus, kvėpavau iškvėpdama su garsu – tai labai padėjo. Tarp sąrėmių atsiguldavau, atrodė, kad net trumpam užmigdavau, taip leisdama savo kūnui pailsėti. Vyras buvo šalia, glostė plaukus, rankas, kartojo kokia aš šaunuolė, kad man puikiai sekasi. Būdama vonioje ir ant gimdymo stalo sau kartojau, kad mano darbas yra atsipalaiduoti, kad mano kūnas ir vaikelis žino, ką daro, kad mano kūnas sukurtas gimdymui, kad esu saugi, kad man gelbsti Dievas. Taip pat meldžiausi, vizualizavau, kaip jau vežioju vaikelį po mišką prie mūsų būsimų namų, kaip laikau vaikelį rankose. Kartkartėmis vis pakalbindavau vaikelį, siųsdavau mintis, kad viskas gerai ir tuoj pasimatysime.
Po pusantros valandos vonioje jau norėjau išlipti, nuėjau ant gimdymo stalo, ginekologė-akušerė patikrino gimdymo takus – atsivėrimas buvo 10 cm. Šypsojausi ir buvau patenkinta. Dar palaukėme apie 20 minučių, kol atsirado noras stumti, – prasidėjo stūmimo etapas. Stebėjausi, kaip stūmimo metu diskomfortas dingsta ir beveik nieko nejaučiu. Vaikeliui keliaujant gimdymo takais pradėjau jausti vis stipresnį tempimą, spaudimą, tačiau didesnį skausmą, jei taip galima pavadinti, jaučiau tik apie 1 valandą sąrėmių metu prieš stūmimo etapą ir vieno sąrėmio metu ant gimdymo stalo.
Siekiant išvengti didesnių plyšimų, prakirpo tarpvietę, tačiau nieko nejaučiau. Prieš pat užgimstant vaikeliui, atėjo daugiau specialistų – tik girdėjau, nes visą laiką buvau užsimerkusi, susitelkusi. Jie pakomentavo, kaip aš šauniai „dirbu“. Po 24 min. stūmimo užgimė mūsų dukrytė. Vyras nukirpo virkštelę ir mūsų mažylę uždėjo man ant krūtinės. Buvo labai gera pagaliau ją jausti šalia savęs. Po to 2,5 val. buvome trise gimdykloje. Vyras pasiūlė mus nufotografuoti. Nusiuntėme nuotrauką mamai, kuri nustebusi sakė, kad visai neatrodau kaip po gimdymo, o atrodau kaip po kurorto. Dukrelė pagal Apgar skalę buvo įvertinta 10/10. Užgimus dukrytei, akušerė-ginekologė pasakė, kad matyti, jog tėveliai ir vaikelis atvažiavo pasiruošę gimdymui.
Dar tą pačią dieną po gimdymo galėjau pasakyti, kad tikrai gimdysiu dar daugiau vaikučių. O jau antrą parą po gimdymo mus išleido namo.
Gydytojo Romualdo Šemetos, Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos vadovo, komentaras:
Pasiruošusi moteris gimdo lengviau, greičiau, būna mažiau komplikacijų. Bet Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atlikti tyrimai rodo, kad net 66 procentai moterų gimdo visiškai nelankiusios pasiruošimo kursų, o 19 procentų išvis nežinojo, kad tokie kursai egzistuoja…
Moteriai būtina žinoti, kaip vyksta gimdymas, kaip ji turi elgtis prasidėjus gimdymui. Ji turi išmokti suvaldyti emocijas ir baimę, užgniaužti savisaugos instinktą, kuris ima dominuoti prasidėjus gimdymui, ir pasitelkti sveiką protą.
Daugiametė patirtis su būsimaisiais tėvais parodė, kad daroma viena ir ta pati klaida. Moterys nueina į pasiruošimo kursus ir galvoja, kad tos informacijos pakanka sėkmingai pagimdyti. Tačiau vien išklausyti paskaitą neužtenka, dar būtinas individualus darbas viso nėštumo metu. Besiruošdama gimdymui moteris turi suprasti, ne tik ką ji turi daryti, bet ir kodėl. Planavimas sėkmingai natūraliai pagimdyti prasideda nuo užduoties analizės ir svarbiausia – nuo nuoširdaus tikėjimo sėkminga baigtimi. Reikia išnagrinėti įvairius galimus užduoties atlikimo būdus, surinkti kuo daugiau informacijos. Itin svarbu pasinaudoti visais įmanomais šaltiniais, o taip pat žmonių, galinčių suteikti tiksliausią ir naujausią informaciją, patirtimi. Ir tada prasideda konkretus individualus pasiruošimo darbas.
Tad koks šis darbas? Mūsų trisdešimtmetė Nėščiųjų sveikatingumo mokyklos patirtis rodo, kad moterims sunku suvokti, kokie turėtų būti praktiniai veiksmai. Patarčiau pradėti kaupti informaciją apie gimdymą ne paskutiniais nėštumo mėnesiais. Štai Agnė, kurios istorija čia spausdinama, į kursus atėjo 8 nėštumo savaitę. Labai retas atvejis, kad moteris tokiu nėštumo laikotarpiu norėtų pradėti ruoštis šiam svarbiam įvykiui. Dažnai pirmąjį nėštumo trimestrą dar nieko nedaroma. Jeigu gimdymui moteris pradėtų ruoštis ankstyvuoju nėštumo laikotarpiu, jai būtų užtektinai laiko „nešturmuojant“, nuosekliai ir tinkamai vykdyti nėštumo metu būtinas užduotis, susitvarkyti su nepalankiomis neigiamomis emocijomis. (Tarp kitko, neseniai dėl pasiruošimo gimdymui į mane kreipėsi moteris 38-ąją nėštumo savaitę. Atvirai prisipažinsiu, ilgai galvojau, nuo ko ir ką jai patarti, kitą dieną gali prasidėti gimdymas. Atvejis, manau, nereikalaujantis komentaro!)
Pagal šiuo metu naujausią pasiruošimo gimdymui „Mind-Body“ programą (pas mus ji dar nenaudojama), rekomenduojami svarbiausi trys elementai: atsipalaidavimas, meditacijos ir joga. Kaip matome, Agnė tai atliko nuo pat nėštumo pradžios. Norint sėkmingai pagimdyti, būtina turėti galutinį savo tikslo – Svajonių gimdymo – vaizdą ir jį nuolat kartoti. Labai svarbu viso nėštumo metu aktyviai bendrauti su mažyliu, rašyti jam laiškus, sekti pasakas, į tą darbą įtraukiant ir vyrą, vykdyti negimusio mažylio intelektinio ugdymo programą. Visa tai padeda moteriai atsipalaiduoti, geriau išlaikyti ramybę nėštumo metu, stiprina prieraišą. Jeigu moteriai sunku išlaikyti ramybę, ypač nėštumo pabaigoje, daugelyje šalių rekomenduojama paskutinį nėštumo mėnesį kuo dažniau žiūrėti komedijas. Juokiantis gaminasi biologiškai aktyvi medžiaga endorfinas, kuris palengvina ir pagreitina gimdymą.
Agnės istorija – dar vienas įrodymas, kad skausmas gimdymo metu nebūtinas ir išvengiamas, jeigu moteris atsakingai ir stropiai pasiruošia šiam savo gyvenimo įvykiui.
„Mamos žurnalas“
Susiję strapsniai