Mielos mamos, ačiū visoms, kurios pildote anketas www.mamoszurnalas.lt ir siūlote mus temas.
Užpildžius anketą, galima gauti dovanų – knygų, tad visai verta sugaišti kelias minutes.
Anketose prašome parašyti vaikučių amžių. Ir kaip nustebome, kai skaitytoja Aušra surašė: 21, 20, 5 ir 2.
Aušra sutiko pasidalinti savo istorija.
Jau praėjo kelios dienos, kaip bandau parašyti apie savo mažuosius ir… didžiąsias. Nutaikiusi laisvą minutę prisėdu parašyti nors po kelis sakinius. Kai mažieji namuose, sunku rasti net tą vieną minutę atsipūsti arba tiesiog nieko neveikti. Nesu supermama, kuri visur spėja, nepriekaištingai atrodo ir visada su šypsena.
Per vienerius metus – du gimdymai
Mama tapau jau būdama dvidešimt dvejų – per tuos metus gimdžiau du kartus!
Susilaukėme pirmosios dukrytės. Mergaitė buvo vyro svajonė, nes jo giminėje gimdavo vien berniukai.
Po kelių mėnesių, prieš pat Kalėdas, sužinojau, kad vėl laukiuosi!
Visi labai apsidžiaugė, bet kartu ir jaudinosi – ar sugebėsiu išnešioti vaikutį, nes po pirmojo gimdymo dėl kraujo grupių skirtumo gydytojai patarė bent 3 metus neplanuoti vaikų. Taigi, likus dviem dienoms iki mano dvidešimt trečiojo gimtadienio, gimė antroji dukrytė.
Su pametinukėmis tik spėk suktis
Mergaitės augo lyg dvynukės, nors buvo labai skirtingos tiek išore, tiek charakteriu. Vyresnioji augo tikra vadovė, mažoji – maištautoja sesės daromai tvarkai ir rodomai meilei. Prasidėjus mokslams (į mokyklą išleidau pirma vyriausiąją, po metų – mažąją), atsirado daug užimtumo ir vaikams, ir man. Sulaukiu grįžtančių iš mokyklos, greitai pavalgo, lekiame į plaukimo treniruotes, po jų – anglų kalbos mokyklėlė ir šokių bei dainavimo būrelis! Ūgtelėjusi vyresnioji dar pradėjo lankyti dailės mokyklą ir šuolių į vandenį pamokas. Jaunesnioji plaukimą iškeitė į šuolius ir labai greitai pradėjo dalyvauti varžybose, kurios dažniausiai vykdavo savaitgaliais. O kur dar stalo teniso treniruotės… Užimtumo pakakdavo.
Vaikai ima ir užauga
Laikas bėgo, ir mergaitės užaugo. Visi pradėjo klausinėti, ką mes vieni veiksime, kai jos paliks namus?
Pagalvojome, kad tikrai bus liūdna ir,. praėjus 17 metų nuo vyresniosios gimimo, gimė trečioji dukrytė.
Tuo metu kaip tik su vyru baiginėjome ištęstines bakalauro studijas tuometiniame A. Stulginskio universitete (kadangi galėjome derinti darbą ir mokslus, nusprendėme tuo pasinaudoti ir įgyti aukštojo mokslo diplomus).
Sužinojusios apie mano nėštumą, dukros reagavo labai skirtingai: vyresnioji ramiai priėmė šią žinią ir pasakė, kad taip ir jautė, o jaunesnioji iš džiaugsmo ir verkė, ir juokėsi. Laimingiausias buvo vyras, jis pasakė – „kaip fainai“!
Po tokios pertraukos gimdymas buvo lyg pirmą kartą, viskas užmiršta ir baugu. Bet motinystė nepasimiršta! Ir dar – prabėgus trejiems metams –susilaukėme ketvirtojo mažylio – sūnaus! Jis buvo likimo dovana, gimė per mano 42 gimtadienį.
Antrasis derlius
Paskutinius du mažuosius auginame laisviau, kaip vyras sako, lyg seneliai, – viską leidžiame, bet su saiku. Su mažaisiais nuo antrojo jų gimimo mėnesio pradėjome lankyti baseiną, lavinimo mokyklėlę, treniruotes, kuriose mamos sportuoja kartu su mažyliais, daugiau būname gryname ore, kartu žaidžiame, darome visokius eksperimentus.
Pirmąsias dukras auginome taip, kaip mus tėvai – su begale draudimų ir nusistovėjusiomis taisyklėmis, kas galima ir ko ne, ką pagalvos žmonės. Augindami mažuosius stengiamės suteikti jiems pasirinkimo laisvę, drąsinti, kai nepasiseka, skatiname mažiau sėdėti namuose, daugiau būti tarp draugų. Mažieji auga drąsūs, nebijo bendrauti, mielai lanko darželį.
Dabar mūsų vyresniajai Dovilei 21 m., ji studijuoja Lietuvos sveikatos ir mokslo universitete (LSMU) ir šiuo metu pagal mainų programą studijas tęsia Italijoje. Agnei 20 m., ji studijuoja Kauno technologijos universitete (KTU), Smiltei 5 m., o jaunėliui Artūrui greitai sueis dveji.
Mažieji atnešė daug džiaugsmo ne tik mums, bet ir giminei, seneliams. Mano tėvai ir anyta labai padeda juos prižiūrėti.
Mama Aušra
Nuotraukos Charizma photography