Pirmoji kruopų košė. Kokia eilės tvarka įvedinėti vis naujas kruopas, iš kurių gaminama košė?

Kruopų košės – tai daug energijos teikiantis patiekalas. Jose yra lėtai pasisavinamų angliavandenių (krakmolo) teikiančio energiją, B grupės vitaminų, reikalingų nervų sistemai, imunitetui ir hormonų sintezei, įvairių mineralinių medžiagų, augalinės ląstelienos, padedančios gyvuoti žarnyne jam naudingoms bakterijoms, tuštintis ir valančioms organizmą nuo įvairių jam svetimų, toksinių medžiagų.

 Nuo ko pradėti primaitinti kruopų koše?

Lietuvoje pirmoji košė rekomenduojama daržovių, tačiau tai ne taisyklė – galite pradėti papildomą maitinimą ir nuo kruopų košės. Geriausia atsižvelgti į sezoną. Vasaros pabaigoje, rudenį, kai daržovės šviežios ir gyvos, pirmoji košė turėtų būti daržovių.

Papildomą maitinimą dabar siūlomą pradėti tarp 4,5 ir 6 mėnesių.

Košę pradėkite duoti nuo 1 valgomojo šaukšto, kas antrą trečią dieną didinant porcijos kiekį po 1 valgomąjį šaukštą, iki 150-160 ml. Kaip ir kiekvieną naują maistą, kūdikis košę gali ne iš karto pripažinti. Kartais tenka tą pačią košę siūlyti 15-20 kartų. Taigi jei iš karto mažasis nevalgo košės, dar nereiškia, kad ji jam nepatinka – paprasčiausiai jam priprasti prie naujo skonio reikia laiko. Kūdikio skonis gali keistis vos ne kasdien. Tai, kas šiandien jam atrodo neskanu, rytoj gali būti puikiai įvertinta.

Kokios kruopos tinkamos pirmajai košei? Anksčiau buvo siūloma pradėti nuo manų, dabar jie „nukišti“ į pabaigą. Kaip yra iš tiesų?

PSAO pirmąją kruopų košę daugelį metų siūlydavo įvesti ryžių. Prieš kelerius metus ryžiuose atradus didelius neorganinio arseno kiekius (ypač ryžių piene), Europos vaikų gastroenterologijos, hepatologijos ir mitybos draugija išleido rekomendacijas (2015 m.) nenaudoti kūdikiams ir vaikams ryžių pieno. Skandinavai nuėjo dar toliau – jie pataria ryžių košės kūdikiams duoti itin retai, nes didelė tikimybė, kad su koše kūdikis gaus neorganinio arseno. Remiantis šiais faktais, siūloma pirmiausia duoti grikių ir avižų košes.

Maistiniu požiūriu prasčiausia yra manų, t.y. kviečių košė.

Kokia eilės tvarka įvedinėti vis naujas kruopas, iš kurių gaminama košė?

Kai kūdikis pripranta prie vienos košės, jam pasiūlykite kitų kruopų košės. Eilės tvarka: grikių, avižų, sorų, miežių, o paskiausiai manų (kviečių). Kai kūdikis yra pripratęs prie kelių rūšių kruopų košių, tuomet jas galima sumaišyti – duoti kelių grūdų košės.

Kaip paruošti košę, kad ji būtų vertingiausia, išliktų daugiausiai vitaminų?

Kad košėje ją gaminant išliktų kuo daugiau organizmui būtinų ir reikalingų medžiagų, ji turi būti gaminama iš kokybiškų kruopų, pvz., ekologiškai užaugintų gūdų, ne senesnio kaip 2 metų derliaus (apie tai, kokių metų derlius parduodamas, pardavėjai pirkėjus nelabai linkę informuoti). Perkant reikia žiūrėti, kad kruopos būtų vizualiai be priemaišų, pelėsių, nesulipusios („nesušokusios“), nesubyrėjusios, nepakenktos įvairų kenkėjų, kad skleistų kruopų rūšiai būdingą kvapą. Košė yra vertinga tuomet, kai gamybos procese tinkamai paruošiama, neperverdama, neprisvilinama, arba priešingai, nepatiekiama neišvirta.

Kiekvienas produktas laikomas praranda daug maistinių savybių. Nors masto produktai nuolatos brangsta, tačiau jų atsargų namuose sudarinėti nedera, nes paprastai nėra sąlygų tinkamai laikyti.

Kuo skiriasi košės, gamintos namuose, nuo košių, pardavinėjamų stiklainiukuose (skirtų kūdikiams)?

Dabar parduotuvės lūžta nuo didelės kruopų košių įvairovės kūdikiams. Pramoniniu būdu gaminamos kruopų košės gali būti įvairiai supakuotos – pakeliuose ir rečiau stiklainiuose. Stiklainiukuose dažniau būna daržovių košė, su ir be mėsos, vaisių tyrės, vaisai su kruopomis, pvz., ryžiais.

Perkant geriau įsigyti tokią košės porciją, kurią mažylis iš karto suvalgo, nes antrą kartą tos pačios košės nereikėtų duoti.

Pirkite tą pramoniniu būdu pagamintą kruopų košę, kuri skirta būtent Jūsų kūdikio amžiui. Kitaip tariant, patiekalo maistinė vertė yra apskaičiuojama, priklausomai nuo valgytojo amžiaus: 6 mėnesių kūdikiui negalima duoti košės, kuri gamintojo skirta 9 mėn. ir vyresniems kūdikiams. Pramoniniu būdu pagamintų kruopų košių negardinkite jokiais priedais. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės yra su pienu ir be jo. Kai kūdikis turi viršsvorio, geriau tinka košė be pieno. Pieniškų košių virti nereikia, pakanka miltelius užpilti 50°C temperatūros virintu vandeniu, gerai pamaišyti ir košė paruošta. Pramoniniu būdu pagamintos košės lengvai virškinamos, nes jose yra puikiai suderintas baltymų, riebalų, angliavandenių santykis.

Daugumos šių košių sudėtyje yra 12 vitaminų, geležies, cinko, kalcio, jodo ir kitų medžiagų, reikalingų sparčiam kūdikio augimui. Tų pačių medžiagų yra ir namuose pagamintose kruopų košėse. Geresnės yra tos pramoniniu būdu pagamintos košės, kuriuose nėra cukraus. Pramoniniu būdu pagamintos kruopų košės sutaupo daug mamos laiko, tačiau jos yra brangesnės už namuose pagamintas. Pirkti ar gaminti namuose – kiekvienos šeimos finansų ir skonio reikalas. Pramoniniu būdu pagamintos košės tiks, kai namuose neįmanoma košės pagaminti iš kokybiškų, ekologiškų produktų.

Ar lietuvių vaikams tinka egzotinių kruopų košės (kukurūzų, sorų)?

Kukurūzų košės maistinė vertė yra artima manų košės, todėl jei šeima nori, ją gali duoti kaip ir manų košę – pirmųjų metų pabaigoje. Geriausiai tinka tų kruopų košės, kurios iš kartos į kartą vartojamos atitinkamoje šalyje. Jeigu tėvai „įperka“ egzotines kruopas, ir mažylis valgo jų patiekalus, jas, aišku, galima duoti. Yra duomenų, kad kukurūzų košė padeda atsinaujinti žarnyno gleivinei. Todėl jos galima duoti po to, kai kūdikis viduriavo. Ryžių ir kukurūzų košelė labai tinka ir kitokių virškinimo problemų turintiems kūdikiams, kuriems blogai auga svoris, pučia pilvuką.

Kokių kruopų košės labiausiai alergizuoja? Kokių neduoti alergiškiems vaikams, o kokių duoti?

Vienų kruopų košė gali alergizuoti vieną mažylį, o kito visai neveikti. Tam, kad, atskirtumėte, kokią košę toleruoja konkretus mažylis, vienu ir tuo pačiu metu reikia duoti vienos rūšies kruopų košės, o kai kūdikis prie jos pripranta, duoti kitos rūšies kruopų košės. Alergiškam kūdikiui, mažam vaikui negalima duoti tos košės, kuri jį alergizuoja. Pamatysite, kaip kūdikis reaguoja į kiekvieną košę, ir tos, kuri jį alergizuoja, nebeduosite.

Alergiškam vaikui dera atlikti alergologinį tyrimą maistiniams alergenams, pvz., nustatyti vadinamuosius specifinius imunoglobulinus E įvairiems maisto produktams. Alergija kruopoms pasitaiko kur kas rečiau nei karvės pienui, kiaušiniui, žuviai, riešutams.

Kiek kartų per dieną kūdikis ir mažas vaikas gali valgyti kruopų košių?

Košės yra daug energijos teikiantys patiekalai, todėl permaitinimas jomis yra dažna viršsvorio priežastis. 5–6 mėn. kūdikiui kruopų košės duokite kartą per parą, o 8–9 mėn. kūdikiams jos galima duoti 2 kartus per parą. Geriau, kai vieną kartą duodama vienos kruopų rūšies košė, kitą kartą – kitos. Kai košė duodama kartą per dieną, tuomet geriau vieną dieną duoti vienokią košę, kitą dieną – kitos rūšies. Vienose kruopose vienų medžiagų, reikalingų kūdikiui, yra daugiau, kitose – mažiau, todėl dera jų rūšis kaitalioti.

Ar duodant kūdikiui košę reikia duoti atsigerti? Jei taip – ko?

Taip, reikia duoti atsigerti – geriausia vandens arba tik ką pagamintų vaisių, uogų, daržovių (priklausomai nuo sezono) sulčių. Po košės galite duoti atsigerti motinos pieno, o jei jo nėra – pieno mišinio. Kūdikiui, kai jam pradedama duoti pirmoji kruopų košė, gali užkietėti viduriai. Kad taip neatsitiktų, jam pasiūlykite gerti.

Kuo gardinti kruopų košes, skirtas kūdikiams (aliejumi, grietine, pienu, sviestu, margarinu, medumi, uogiene, tyrele, džemu)?

Nepainiokime gardinimo su gamyba. Košė paprastai pagaminama vandenyje – tuomet, kai ji tokia liks, vadinsis nepagardinta. Į pagamintą košę, prieš pat jos davimą kūdikiui, geriausia įpilti jo motinos pieno, o jo neturint – pieno mišinio, ir tik 10 mėn. ir vyresniems į košę galima įpilti 50-60 ml virinto karvės ar ožkos pieno. Jokio lieso pieno (iki 2,5 proc. pienas, pagamintas iš miltelių ar kondensuotas pienas, pieno gėrimai ir pan.) į mažyliams skirtas košes negalima pilti.

Grietine, margarinu, riebalų mišiniu, rafinuotais bet kokios rūšies aliejais, džemu (bet kokia pramoniniu būdu pagaminta uogiene, nesvarbu kaip ji būtų pavadinta), riešutų kremais, sojų milteliais ir padažais, pomidorų padažais, glaistytais varškės sūreliais ar pačia varške, skystu kiaušiniu, medumi, cukrumi (nepriklausomai kokiu – baltu ar rudu, cukraus pudra) – jokių kūdikiams skirtų košių negalima gardinti.

Kruopų košė gali būti pagardinta:

arbatiniu šaukšteliu šalto spaudimo, nerafinuoto bet kokios rūšies aliejaus (geriau aliejaus rūšis keisti), arba

arbatiniu šaukšteliu aukštos klasės sviesto (be jokių priedų), arba

arbatiniu šaukšteliu grietinės (įsigytos parduotuvėje, o ne surinktos nugriebiant riebų močiutės karvės pieną), arba

trintomis (tačiau nevirtomis) uogomis ar šaldiklyje sušaldytomis ir prieš vartojimą atšildytomis uogomis, vaisiais, arba

trintais daigintų kviečių gemalais, arba

ant palangės užaugintais, pertrintais dygstančių kviečių daigeliais, ar čia pat auginama pipirne, arba

prieš pat davimą tarkuotu obuoliu ar kitais šviežiais vaisiais: kriauše, slyvomis, bet kokiomis uogomis (gerai tinka trinti juodieji serbentai, spanguolės), arba

daržovėmis, pvz., tarkuota ankstyvųjų veislių morka, kaliarope, baltąja ropute (ji, lyginant su kitomis, yra mažiausiai aitri).

Šie priedai pakeičia košės spalvą, konsistenciją, skonį, o svarbiausia – ją praturtina „gyvais“ vitaminais, mineralinėmis ir kitomis biologiškai aktyviomis medžiagomis. Baigiantis pirmiesiems gyvenimo metams į košę galima įdėti ketvirtį kietai virto kiaušinio. Košei pagardinti tiks ir sumaltas kaupinas šaukštelis kokybiškų saulėgrąžų branduolių arba lietuviškų lazdyno riešutų branduolių žiupsnelis. Netinka žemės riešutai, kurie parduotuvėse yra pigiausi. Netinka ir sojų milteliai.

Visi priedai į košę dedami tik prieš p