Skausmingas žindymas, sunkumai kūdikiui taisyklingai apžiojant krūtį ar nepakankamas svorio augimas – tokiais atvejais tėvai yra linkę vis dažniau įtarti trumpą naujagimio liežuvio pasaitėlį. Tačiau „Hila“ gydytoja otorinolaringologė Inga Tamošaitienė pabrėžia, kad vien jo išvaizdos nepakanka nuspręsti, ar kūdikiui reikalinga korekcija. Vertinant svarbiausia nustatyti, ar pasaitėlis iš tiesų riboja liežuvio judesius, kaip efektyviai kūdikis žinda ir ar sunkumų nelemia kitos priežastys.
Į tai 2024 m. dėmesį atkreipė ir Amerikos pediatrų akademija: pasak jos, trumpo liežuvio pasaitėlio diagnozių ir korekcijų daugėja, nors pats pasaitėlio trumpumas dar nereiškia, kad kūdikiui bus sunku žįsti.
„Pastaruoju metu į konsultacijas vis dažniau atvyksta tėvai, kurie jau būna įsitikinę, kad problema slypi pasaitėlyje. Tačiau apžiūrėjus kūdikį neretai paaiškėja, kad vien jo anatomija nepaaiškina žindymo sunkumų. Trumpas pasaitėlis tampa kliniškai reikšmingas tada, kai riboja liežuvio judesius ir dėl to nukenčia maitinimo efektyvumas“, – sako I. Tamošaitienė.
Svarbiausia – ne išvaizda, o funkcija
Pasak gydytojos, vertinant kūdikį būtina matyti visą maitinimo situaciją. Konsultacijos metu aiškinamasi, kaip kūdikis prisitvirtina prie krūties, ar išlaiko taisyklingą padėtį, kiek trunka maitinimas, ar jis greitai nepavargsta, nekosti, nespringsta.
Apžiūros metu vertinami liežuvio judesiai, čiulpimo refleksas, gomurys, žandikaulio ir burnos ertmės anatomija.
„Kartais tėvams užkliūva pats pasaitėlio vaizdas, tačiau gydytojui svarbiau tai, ką liežuvis gali atlikti. Ar kūdikis gali pakankamai pakelti ir iškišti liežuvį, ar geba išlaikyti prisitvirtinimą prie krūties, ar žindymas yra efektyvus – šie dalykai padeda suprasti, ar pasaitėlis iš tiesų trukdo“, – aiškina otorinolaringologė.
Su trumpu pasaitėliu dažniausiai siejamas nepakankamas kūdikio svorio augimas, sunkumai išlaikant prisitvirtinimą prie krūties bei mamos patiriamas spenelių skausmas. Tačiau tokie simptomai gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių.
„Spenelių skausmas nėra pakankamas požymis diagnozei. Pirmosiomis dienomis po gimdymo jis yra dažnas ir nebūtinai susijęs su pasaitėliu. Kur kas daugiau informacijos suteikia bendras vaizdas: ar kūdikis gauna pakankamai pieno, ar maitinimas neužsitęsia, ar tinkamai auga naujagimio svoris“, – sako gydytoja.
Priežastis gali slypėti visai kitur
Žindymo sunkumai ir nepakankamas svorio augimas gali būti susiję su įvairiomis priežastimis. Pasak I. Tamošaitienės, tai gali būti kūdikio burnos ar žandikaulio anatominiai ypatumai, neišnešiotumas, greitas nuovargis žindymo metu, ankstesnis maitinimas iš buteliuko ar kitos sveikatos būklės.
Svarbi ir mamos sveikata bei fiziologija. Žindymui įtakos gali turėti spenelių anatomija ar trauma, infekcija, nepakankama pieno gamyba, ankstesnės krūtų operacijos ar tam tikros sveikatos būklės.
„Kai kūdikis nepriauga tiek svorio, kiek tikėtasi, pasaitėlis tėra viena iš galimų priežasčių. Kartais problema būna susijusi su pačiu žindymo procesu, kartais – su kūdikio ar mamos sveikata. Dėl to tokiose situacijose svarbus kelių specialistų bendradarbiavimas, o ne skubus vienos priežasties įvardijimas“, – pabrėžia I. Tamošaitienė.
Korekcija reikalinga ne visada
Jeigu pasaitėlis atrodo trumpas, tačiau liežuvio judesiai nėra reikšmingai riboti, kūdikis efektyviai žinda ir tinkamai priauga svorio, gydymo gali neprireikti.
Anot gydytojos, pirmasis žingsnis dažniausiai yra žindymo įvertinimas ir korekcija. Stebima kūdikio padėtis, prisitvirtinimas prie krūties, maitinimo efektyvumas. Jeigu, suteikus žindymo pagalbą, sunkumai išlieka ir nustatoma, kad juos lemia ribota liežuvio funkcija, gali būti rekomenduojama frenotomija – liežuvio pasaitėlio pakirpimas.
„Frenotomija nėra procedūra, kurią reikėtų atlikti vien todėl, kad pasaitėlis atrodo trumpas. Pirmiausia turime turėti aiškų atsakymą, ką jis realiai riboja ir kaip tai veikia žindymą. Tik tada galima pagrįstai svarstyti korekciją“, – sako I. Tamošaitienė.
Frenotomija naujagimiams dažniausiai atliekama mikrožirklėmis, procedūra trunka kelias minutes, paprastai nereikia bendrosios nejautros ar siūlių.
„Kai pasaitėlis iš tiesų yra pagrindinė problema, po korekcijos žindymas gali pastebimai pagerėti. Tačiau procedūra neišspręs sunkumų, kuriuos lemia kitos priežastys. Dėl to svarbiausias etapas yra ne pats pakirpimas, o tikslus įvertinimas prieš jį“, – pabrėžia gydytoja.
