Redakcijos kūdikis Gerardas Caporkis skaičiuoja jau dešimtą mėnesį. Berniukas gimė 2006 metų sausio 24 dieną. Gerardo mama – 30 metų gydytoja rezidentė anesteziologė-reanimatologė Jūratė, tėvelis Žilvinas – 31 metų statybos inžinierius. Gerardas – pirmasis poros vaikas.
Gerardo fiziniai laimėjimai
Šį mėnesį Gerardas išmoko savarankiškai atsistoti. Pirmą kartą atsistojo didelėje senelių lovoje, prisilaikydamas sienos. Visai giminei tai buvo tikra šventė. (Dar viena proga pirkti tortą, nekalbant apie tai, kad visi atšventė devinto mėnesio tortadienį). Dabar Gerardukas, išsimiegojęs savo lovytėje, atsistoja ir veidrodyje kalbina savo atvaizdą. Mėgsta ir paglostyti rankomis, nes mano, kad tai kitas vaikas.
Krikšto mama Živilė internete perskaitė apie naują Vilniuje atsidariusį sporto klubą vaikams „Kidigym“.
Jūratė susidomėjo šia informacija, net įkalbino savo draugę su dukryte nuvažiuoti ir pabandyti pasportuoti. Sumanymas labai šaunus – grupėje būna keletas panašaus amžiaus vaikų, kurie ropodami ir žaisdami stiprina raumenukus, lavina judesių koordinaciją. O užsiėmimo pabaigoje pasportuoja ir mamos, ant kojų supdamos savo mažylius. Užsiėmimą vedė patyrusi kineziterapeutė. Ir nors grupėje Gerardas nebuvo pats vyriausias (kiti sportininkai vos 5-6 mėnesių), jis sunkiai prisitaikė naujoje aplinkoje. Draugės dukrytė Emilija drąsiau ėjo tetai kineziterapeutei ant rankų, o Gerardas visą laiką akimis sekė mamą, o vos tik ši nutoldavo, imdavo virpinti lūpą. Nepatiko ir mankšta kartu su mama – nenorėjo sūpuotis ant jos kojų. „Truputį neramu, kaip Gerardui seksis pritapti darželyje, nes jis tarp svetimų vaikų gana nedrąsus. Net ir svetima aplinka labai veikia – kai nueiname į svečius pas Emiliją, jis būna kur kas tylesnis, o kai Emilija su mama ateina pas mus – tarp savo žaislų Gerardas erelis,“ – pasakoja Jūratė.
Keturi dantys
Dešimtą mėnesį Gerardas pasitinka su keturiais dantukais burnoje. Turėjo du apatinius, dabar išdygo du viršutiniai, tačiau ne pirmieji, o antrieji kandžiai. Taigi kai šypsosi, visi keturi dantukai susirikiuoja į vieną gražią eilę. Ir nors dantis ant danties nesueina, jis mielai graužia riestainius, obuolius, net rauginto agurko skiltelę. Šis produktas įtrauktas į meniu tik pastarąjį mėnesį. Mama davė gabaliuką paragauti, tai Gerardas iš pasitenkinimo net čepsėjo, kol sučiulpė visą rūgštį.
Mėgstamiausi vaisiai – lietuviški obuoliai ir nelietuviški persimonai. Jūratė iš pradžių davė palaižyti mažą persimono skiltelę, ir pamačiusi, kad vaiko neberia, duoda daugiau. O bananų Gerardas nemėgsta, spjauna arba sumaigo pirštukais.
Labai daug patiekalų berniukas jau ragauja nuo suaugusiųjų stalo. Pavyzdžiui, sriubų, kotletų, balandėlių, net dešrelių. Paragavo šaukštelį ledų, ir buvo matyti, kad jam patinka, tačiau mama daugiau neduoda, sako, reikia palaukti vasaros.
Jūratė iki šiol keliasi 5-6 valandą ryto, paruošia Gerardui pietus ir laukia auklės. Pietums dažniausiai verda sriubą su mėsa. Auklė berniuką valgydina 3 kartus. Be pietų, dar būna „Miau“ varškės su vanile ar bananais priešpiečiai (kitos rūšies varškės berniukas netoleruoja, beria), pavakariams auklė pašildo parduotuvėje pirktos kruopų košės su kalakutiena ar vištiena. Gerardas mėgsta ir moliūgų košę, nes auklė palepina moliūgais iš savo daržo. Kartais verda kruopų košę su vaisiais (specialiai skirtą kūdikiams). Apetitu redakcijos vaikutis nesiskundžia, tai jaučiasi ir jį pakilnojus – kas mėnesį priauga beveik po kilogramą.
Gaudynės ir slėpynės
Likęs su aukle, Gerardukas gyvena labai aktyviai. Jis įstatomas į vaikštukus, ir prasideda gaudynės! Kai pasiseka auklę nučiupti už skverno, net namų stogas kilnojasi nuo laimingo Gerardo klykavimų. Moka žaisti ir slėpynių – Gerardas užlenda už fotelio ar stalo, kad auklė Kristina jį surastų. Jūratė sako, kad dabar auginti Gerardą gal ir sunkiau, bet įdomiau, nei pirmaisiais mėnesiais. Jo emocijos jau kur kas sudėtingesnės: parodo ir „ožiukus“, kai, pavyzdžiui, mama nepaduoda numesto žaislo, ir pavydą, jei kuris iš tėvų paima ant rankų kitą vaikutį. Ypač pavydi mamos dėmesio savo „panelei“ Emilijai – kai Jūratė priglaudžia draugės dukrytę, Gerardas ima verkti. Kas tokiu atveju lieka – tik duoti pažaisti savo mobiliuoju telefonu. Tai šimtaprocentinė nuraminimo priemonė.
Šį mėnesį teko pirkti pirmuosius rimtus batukus. Tačiau ne žieminius su kailiu, o vasariškas ortopedines basutes. Jomis apautas, Gerardas su vaikštyne gali tvirčiau bėgioti po namus. Tvirti batukai skirti ir plokščiapadystės profilaktikai.
Tiesa, apie pirkinius… Šioje srityje ir vėl laimi tėvelis Žilvinas, neseniai atradęs naują parduotuvę vaikams „Zylutės“. Net nematavęs nupirko porą laisvalaikio kostiumėlių Gerardui, dar nužiūrėjo ir žieminį kombinezoną, kurį pirks artimiausiu metu. Šiltų kojinių pirkti nereikia – jų primezgė ir auklė, o močiutė Danute numezgė šaliką ir pirštinytes.
Šiltai aprengtas berniukas kiekvieną dieną eina pasivaikščioti į lauką. Net ir pačiu blogiausiu oru bent 15 minučių pabūna gryname ore. Kadangi vienam žmogui nusinešti iš ketvirto aukšto ir vežimą, ir vaiką yra gana sunku, pasivaikščiojimų laiką auklė nukelia į pavakarį, kad spėtų pabūti gryname ore prieš grįžtant Jūratei. Paskui jie su Gerardu eina į stotelę pasitikti grįžtančios mamos, o auklė Jūratei padeda užsinešti į viršų vežimėlį.
Miegas ir žaisliukai
Lepūnas Gerardas užmiega tik ant mamos arba auklės rankų, be to, migdant turi būti dainuojama lopšinė. Kartais tenka nešioti pusvalandį ar dar ilgiau, kol akelės užsimerkia. Dieną dažniausiai Gerardukas miega tik vieną kartą po porą valandų. Kartais nusnūsta ir dar kartelį. Vakare, tėčio Žilvino išmaudytas, ima trinti akis apie pusę devynių vakaro, o devintą jau visada lovoje. Po maudynių mama profilaktiškai patepa specialiu „Sudocrem“ tepalu nuo paraudimų ir iššutimų, todėl odelė visada sveika.
Kartais užmigti padeda ir muzikiniai žaislai, kurie šiuo metu labiausiai domina. Gerardo žaislų kraitis pasipildė grojančiu vėžliuku ir cypiančia višta. Guminę vištą padovanojo vilniečiai seneliai. Nuėjęs pas juos į svečius, Gerardas šeimininkauja: iš virtuvės spintelių išsiima puodų, samčių, įmeta guminę vištą ir maišydamas verda vištienos sriubą. Nesvarbu, kad verdama višta puode cypia. Kulinarinis talentas išryškėja ir radus senelių vilkšunio ėdalą. Maišydamas rankytėmis po lėkštę, Gerardas verda šunų košę.
Beje, senelių šuo yra puiki auklė. Kai Gerardukas didžiojoje lovoje užmiega pietų miegelio, šuo atsigula netoliese ir „budi“. Vos vaikas prabunda, vilkšunis atbėga į kambarį pranešti šeimininkams.
Pirmosios Vėlinės
Kaip tikras lietuvis, Gerardas sąžiningai atliko pareigą mirusiems proseneliams – važiavo į Švenčionėlius ir Smilgius aplankyti prosenelių kapų. Jį sužavėjo tamsoje degančios žvakutės, net spurdėjo vežimėlyje, taip norėjo jas paliesti.
Nors Vėlinių diena buvo gana vėjuota, vaikas nesušalo ir nesusirgo. Jūratė džiaugiasi, kad neišnešiotukas Gerardas auga gana stiprus. Rimtesnių ligų, be faringito ir trijų dienų karštinės, jis ir neturėjo. Kad būtų stipresnis, gydytoja skyrė feroglobino (neišnešiotų vaikų geležies atsargos būna mažesnės), Gerardas dar gauna ir vitamino D. „Manau, kad jo sveikatai labai naudingas kasdienis buvimas gryname ore“, – sako Jūratė.
„Mamos žurnalas“
