Anupras

Pasakoja mama Evelina:

Kai pradėjau laukti, neapleido nuojauta, kad po širdimi nešioju mažą berniuką. Mergaitiškų vardų net negalėdavau sugalvoti. Kartu su būsimu tėveliu buvome sumanę kelis variantus. Dauguma jų keitėsi, atsirasdavo kiti, o visada likdavo vienintelis – Anupras (tėčio pasiūlytas). Kai sūnus išvydo pasaulį, aš jį pasveikinau vardu. Tai egiptietiškas vardas, jo reikšmė – šventas jautis. Po Jaučio ženklu mūsų sūnus ir gimė. Ir tai ne vienintelis sutapimas. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad prieš du dešimtmečius laukdamas vaiko mano krikštatėvis irgi buvo parinkęs šį vardą, jei gimtų berniukas, bet gimė mergytė, todėl jis šio vardo „nepanaudojo“.

Comments are closed.

Kitos temos: