Pasakoja mama Indrė:
Labai patiko vardas Nerilė, bet norėjome kažko dar… Taigi per tėčio gimimo dieną mūsų šeimos draugas paklausė, o kodėl mums savo mergytės nepavadinus Norile? Jis „sudėjo“ šitą vardą iš Nerilės ir mūsų pavardės – Noreika. Abejonių nekilo! Taip mūsų dukrytė, jau būdama pilvuke, turėjo retą vardą. Kol kas ji vienintelė vadinama tokiu vardu.