Perteklinių riebalų pašalinimas leidžia džiaugtis padailėjusiomis kūno formomis ir geresne fizine savijauta. Vis dėlto Vilniaus ir Kauno „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas Mindaugas Kazanavičius pastebi, kad ruošiantis šiai procedūrai derėtų išsiaiškinti savo tikslą ir, pasitarus su specialistu, pasirinkti tinkamiausius būdus jam pasiekti.
Išsprendžia įvairias problemas
Gydytojo teigimu, riebalų perteklius kūne nėra vien estetinė problema – didesni riebalų kiekiai kenkia organizmui, blogina sveikatą, pavyzdžiui, gali spausti vidaus organus.
„Mes šaliname tik išorinius, po oda esančius riebalus. Didelės jų sankaupos gali ištempti odą – jei ši neatlaiko tempimo, atsiranda strijos. Odą ištempęs didelis riebalų kiekis kartais suformuoja įvairias odos riebalų klostes, po kuriomis gali prasidėti šutimas, atsirasti žaizdų. Visa tai neretai smarkiai pablogina gyvenimo kokybę ir netgi darbingumą“, – pastebi M. Kazanavičius.
Procedūros metu suploninamas ne tarp vidinių žmogaus organų esantis, o poodinis riebalų sluoksnis. Riebalų šalinimo būdų yra įvairių – nuo liposukcijos (nusiurbimo), iki lazerinės lipolizės ar ultragarsinės liposukcijos. Pastarosios metu riebalai prieš siurbimą yra „išjudinami“ ultragarsu.
Atliekant lazerinę lipolizę, pasak M. Kazanavičiaus, riebalai yra suskaidomi specialia lazerio energija ir visiškai ištirpdomi arba riebalinės ląstelės taip pažeidžiamos, kad žmogaus organizmas pats kelis mėnesius jas skaido ir šalina.
„Procedūros privalumas – lazeriu paveikta oda ima gaminti baltymą kolageną, kuris jai suteikia tamprumo. Pašalinus poodinį riebalų sluoksnį oda atsipalaiduoja ir tampa laisvesnė. Jei pastaroji yra ištampyta, mažesnio elastingumo, ji sunkiai susitraukia – šiuo atveju ir gelbsti suaktyvėjusi kolageno gamyba“, – sako „Kardiolitos klinikų“, kuriose dirba vieni geriausių gydytojų Lietuvoje, plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas.
Riebalų draugas – lėta medžiagų apykaita
Anot M. Kazanavičiaus, riebalai kaupiasi tada, kai žmogus suvartoja daugiau kalorijų, negu organizmas jų geba sudeginti.
„Bėgant metams, medžiagų apykaita lėtėja. Ją pagreitina fizinė veikla, taip pat naudinga riboti maistą, tačiau tą padaryti yra ne visada lengva. Net ir tai įgyvendinus kartais svoris tik auga – taip gali nutikti dėl medžiagų apykaitos sutrikimų, kuriuos reikia gydyti. Jei sutrikimai kontroliuojami, tačiau vis vien išlieka didelės riebalų sankaupos visame kūne ar įvairiose jo vietose ir jei tos sankaupos sukelia estetinį diskomfortą ar funkcinius trikdžius, tada galima atlikti riebalų nusiurbimą“, – tvirtina gydytojas.
Pašnekovo teigimu, aktyvų gyvenimo būdą pasirinkę ir sveikai besimaitinantys žmonės taip pat gali turėti riebalų sankaupų tam tikrose kūno vietose – tai gali būti paveldėta genetiškai. Tokie žmonės atrodo pakankamai liekni, tačiau jų apatinėje kūno dalyje, ant šlaunų ir sėdmenų būna didelės riebalų sankaupos. Kartais riebalai kaupiasi ir pilvo zonoje, šonuose, nugaros srityje. „Tokiais atvejais pasiekti tolygų riebalų pasiskirstymą kūne yra sunku, o riebalų pašalinimo būdai padeda žmogui pasiekti norimą išvaizdą, padeda sumažinti jų kiekį perteklinėse vietose“, – teigia M. Kazanavičius.
Dailina pilvą, kojas ir veidą
Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojas pasakoja, kad dėl riebalų nusiurbimo net 90 proc. atvejų kreipiasi moterys. Jei vyrai anatomiškai yra linkę kaupti riebalus pilvo, šonų arba krūtinės srityje, tai moterų atveju riebalai gali kauptis visame kūne: rankų, veido, pilvo, šonų, nugaros srityse, gana daug riebalų kaupiasi apatinėje kūno dalyje – ant sėdmenų, šlaunų, netgi blauzdų.
„Visgi daugiausiai riebalų nusiurbimo procedūrų atliekama pilvo ar šonų srityse. Antroje vietoje – kojų sritis, dažniausiai riebalai šalinami nuo šlaunų, rečiau – nuo blauzdų. Trečioje vietoje – riebalų šalinimo procedūros nuo pagurklio. Lazerinės lipolizės dėka galima gana stipriai sumažinti pagurklio ir apatinės žandikaulio linijos srities riebalinį sluoksnį. Kartais vien atlikus šią procedūrą žymiai pasikeičia veido forma – sukritę audiniai, kampuota, kvadratinė veido apačia pavirsta į dailų ovalą ir gali atrodyti, kad žmogus numetė net 10–20 kilogramų“, – tvirtina „Kardiolitos klinikų“ gydytojas.
Turi pasverti galimą riziką
Pašnekovo teigimu, nedidelės lazerinės lipolizės operacijos gali būti atliekamos pritaikius vietinę nejautrą, tačiau didesnės riebalų nusiurbimo intervencijos – tik esant bendrinei nejautrai, kai pacientas miega. Po procedūros pacientams prireikia ir nuskausminamųjų.
„Nesmagesnės gali būti kelios pirmos dienos. Vartodami nuskausminamuosius pacientai gali judėti, po savaitės – atlikti kasdienius darbus. Įprastai po riebalų nusiurbimo rekomenduojame 4 savaites vengti fizinio krūvio“, – dėsto M. Kazanavičius.
Gydytojo teigimu, po šių procedūrų pacientų paodyje įprastai pasirodo mėlynės, atsiranda paburkimas. Kaip greitai mėlynės, skausmas ir paburkimas išnyks, priklauso nuo kiekvieno žmogaus organizmo – vieniems prireikia 12 dienų, kitiems savijauta pagerėja ir mėlynės tampa vos pastebimos jau po 3 dienų. „Po lazerinės lipolizės riebalai gali tirpti ir patinimas gali laikytis net kelis mėnesius“, – įspėja medikas.
Riebalų šalinimo procedūrą planuojančiam pacientui būtina būti visiškai sveikam – net maža sloga ar neseniai įveiktas peršalimas gali tapti lemtingi.
„Jeigu paciento negalavimas ir visai nedidelis, visada geriausia procedūrą nukelti, nes jos metu traumuojamas organizmas, mažėja imunitetas, todėl net menka sloga padidina tikimybę kilti infekcijai. Kad viskas praeitų sklandžiai, pacientas turi būti maksimaliai sveikas. Tai galioja absoliučiai visoms operacijoms“, – atkreipia dėmesį M. Kazanavičius.
Bendradarbiauja su kitais specialistais
Riebalų šalinimo operacijų negalima atlikti ir sergant medžiagų apykaitos ligomis, kurios nėra kontroliuojamos. Taip pat šios procedūros nėra atliekamos tada, kai, gydytojo teigimu, numanomas rezultatas yra lygus ar mažesnis už galimas numatomas komplikacijas, pavyzdžiui, kai antsvorio neturintis pacientas pageidauja dar labiau sumažinti riebalinį sluoksnį.
Būna ir priešingai – kai riebalų šalinimo procedūros pageidauja itin didelį antsvorį turintys žmonės. Tokiais atvejais, pasak M. Kazanavičiaus, pacientui svarbu numesti didžiąją dalį antsvorio natūraliai, todėl jis yra pirmiausia siunčiamas pasikonsultuoti su mitybos specialistais ar treneriais, nes riebalų nusiurbimo procedūra nesuteiktų norimo rezultato. Kartais tokiais atvejais atliekamos ir bariatrinės (nutukimo korekcijos) operacijos – sumažinamas skrandžio tūris.
„Tokiu atveju plastikos chirurgas tampa ne pirmutiniu, o paskutiniu specialistu, į kurį po svorio metimo kreipiasi pacientas, siekdamas dar labiau pagerinti išvaizdą, pavyzdžiui, pašalinti atsiradusį odos perteklių. Visuomet yra svarbu išsiaiškinti, koks yra paciento tikslas – galbūt tinkamai nukreipus tikslo galima siekti lėčiau, bet efektyviau“, – įsitikinęs gydytojas.
