Vasarą viskas aišku – kepuraitė ant galvos, kibiriukas į rankas ir pirmyn į lauką. Žiemą su mažu vaiku išsiruošti į lauką – beveik žygdarbis. Vis dėlto gydytojai sako: „Mamos, būkite didvyrės, netupėkite namuose ir eikite su vaiku į lauką, net jei labai norisi geriau megzti ir žiūrėti gerą filmą. Vaikas Jums nepasakys ačiū, bet – geriau miegos, daugiau valgys ir bus sveikesnis“.
Formulė „plius 5“. Net jei vaikutis gimė vasarą, pirmomis dienomis jo nereikėtų tempti į lauką. O ką kalbėti apie gimusius žiemą. Pirmasis kartas turėtų būti po 10-20 dienų (priklausomai nuo to, kokia temperatūra lauke). Lauke žiemą vaikutį laikykite pagal formulę „plius 5“. Pirmą kartą lauke galima pabūti 5 minutes, antrą kartą – 10, trečią – 15 ir t.t. Pamažu pripratinus vaiką prie šalto oro, vėliau galėsite migdyti lauke esant net ir minusinei 10 laipsnių temperatūrai.
Kopūstas vežimėlyje. Didžiausias galvos skausmas – kaip vaiką aprengti, kad nebūtų šalta. Jei vaikas guli ar sėdi vežimėlyje, negalios principas rengti taip, kaip rengiatės pati (gulint sušalti galima daug greičiau). Jei vaikas vaikšto, renkite jį tokio pat šiltumo drabužiais, kokiais rengiatės patys. Žiemą renkite vaiką geriau keliais plonesniais drabužiais (4-6), nei 2-3, bet storesniais. Tarp drabužių susidaro oro sluoksnelių, kurie irgi šildo. Jokiu būdu žiemą nerenkite per mažų, ankštų drabužėlių ar per mažų batų. Tada tarp kūno ir drabužio nesusidaro oro sluoksnis, vaikutis greičiau sušąla. Per dideli batai – irgi į naudą.
Tada galima užmauti vieną–dvi poras kojinyčių, be to, šildys batukuose susidaręs oro sluoksniukas. Laikydamosi šios taisyklės neperlenkite lazdos, drabužiai ir batai turėtų būti vos didesni, o ne pasiskolinti iš brolio penktoko. Visada pravartu į lauką neštis atsarginę antklodę, jei kartais pajustumėte, kad vaikui per šalta.
Nugaros testas. Kai grįžtate iš lauko, patikrinkite, ar vaikui nebuvo šalta. Tada žinosite, kaip rengti kitą kartą. Nosis ir rankų pirštai meluoja – jie dažniausiai būna vėsūs, nors vaikui iš esmės nešalta. Taip yra dėl netobulos mažų vaikų termoreguliacijos. Užkišusios pirštą už marškinėlių nugaroje sužinosite, ar vaikas lauke jautėsi jaukiai. Jei nugara šilta, vadinasi, drabužius pataikėte. Deja, žiemą vaikučių nugaros dažniau būna… šlapios nuo prakaito, nes mamos rengdamos persistengia.
Temperatūrų lentelė. Nors kiekviena mama geriausiai žino savo vaiko galimybes, yra nustatytos patariamosios temperatūros ribos, kai vaiko į lauką vesti nepatartina (ne veltui pradinukams į mokyklą nereikia eiti, kai lauke –20°C). Štai kokiai temperatūrai esant vaikui geriau likti namie:
I mėnuo: kai lauke – 5°C.
II-III mėnesiai: kai lauke – 10°C.
III-IV mėnesiai: kai lauke – 12°C.
IV mėnesis ir daugiau: kai lauke – 15°C.
„Aprengtas“ veidas. Kaip kruopščiai užrišinėjate kepuraitės raištelius ir sagstote sagas, taip atidžiai pasirūpinkite ir vaiko veido oda – tuo nedideliu lopinėliu, kuris lauke būna nuogas. Kūdikių oda neapsakomai jautri, juk matote, kaip kartais aplink lūpas paraudonuoja vien dėl to, kad čiulpė pirštą ar žaislą. Įsivaizduokite, kokį šoką patiria ta jautri odelė, kai iš šilto kambario staiga patenka į minusinę temperatūrą. Nuo tokių stresų apsaugo specialiai sukurti tepalai, kuriuose nėra vandens, jie labai riebūs, bet kartu ir greitai bei lengvai įsigeria į vaikučio odą.
Jokiu būdu nesinaudokite bobučių patarimu ir lauke nedenkite vaiko veidelio vystyklu ar antklode. Tada buvimas gryname ore nebetenka prasmės, nes vaikas kvėpuoja ne lauko, o savo paties iškvėptu oru. Jei vaikas nuo vėjo apsaugotas vežimėlio gaubtu, o jo veidukas pateptas specialiu kremu, vėjo nėra ko bijoti.
Praleisti maitinimai. Lauke vaikai giliai ir ilgai miega.
Nežadinkite, net jei praleisite maitinimą. Kūdikis būtinai atsigriebs ir daugiau suvalgys kitą kartą. Akivaizdu, kad lauke pasnaudęs (o juo labiau – savo kojytėmis pusnis išbraidęs) vaikutis paskui daug geriau valgo, o naktį – giliau ir ilgiau miega.
Jei žiemą migdote vaiką balkone, irgi gerai, bet toks buvimo lauke būdas niekada neatstos tikrų pasivaikščiojimų. Kūdikis nepatirs važiavimo malonumo, negalės dairytis, o ką kalbėti apie pasivaikščiojimą sniegučiu.
Sloga laukui – ne kliūtis. Mamos turi argumentų, kodėl šiandien su vaiku nėjo į lauką: truputį kosėjo, nusičiaudėjo, slogavo. Žinoma, sergančio vaiko į lauką vesti negalima. Tačiau dažnai visokius negalavimus kaip tik ir sukelia tūnojimas namuose ir kvėpavimas sausu buto oru.
Pavyzdžiui, dėl sauso patalpų oro kūdikiui gali būti užsikimšusi nosis. Visi žinome, kad vėsaus oro nemėgsta virusai, todėl net ir sloguojantį vaiką reikėtų „pravėdinti“ lauke, o per tą laiką sukelti skersvėjį kambariuose, kad pajudėtų stovintis oras. Kvėpavimas grynu lauko oru daug geriau veikia kvėpavimo takų gleivines nei sausas kambario oras, todėl buvimas lauke sloguojantį ar lengvai kostintį vaiką net gydo – padeda iš kvėpavimo takų greičiau išsivalyti sekretui.
Ilgai tokios gražios ir gilios žiemos laukėme, tad pasidžiaukime ja patys ir leiskime pasidžiaugti vaikams.
Konsultavo pediatrė Jolanta Bernatonienė
„Mamos žurnalas“
