Ernesta Vilenskaja prieš trejus metus leidosi į savotišką avantiūrą ir išvažiavo gyventi į Izraelį. Nelengvas sprendimas, nes visi draugai ir artimieji liko Lietuvoje. Reikėjo išmokti hebrajų kalbą ir pradėti dirbti pagal Lietuvoje įgytą pedagogės specialybę viename iš Izraelio vaikų darželių.
Apie tai, kaip žydai augina vaikus, kokie yra jų darželiai ir ugdymas, pasakoja Ernesta.
Ernesta, nuo kokio amžiaus vaikai Izraelyje pradeda lankyti darželį arba lopšelį?
Įstatymas, reglamentuojantis ikimokyklinį ugdymą, Izraelyje priimtas 1949 metais. Anot jo, privalomas vaikų ugdymas yra nuo 3 metų. Daugeliui mažųjų izraeliečių ugdymas prasideda dar anksčiau – nuo 3 mėnesių.
Lopšelį galimą lankyti nuo 3 mėnesių iki 3 metų. Nuo 3 metų vaikai pradeda lankyti darželį. Sulaukę 5 metų visi vaikai privalo baigti 1 metų priešmokyklinį ugdymą, o 6 metų pradeda lankyti mokyklą.
Kaip ir visame pasaulyje, Izraelyje yra privačių ir valstybinių mokymo įstaigų. Tarp jų yra pasaulietinių ir religinių darželių (privatūs – ortodoksinio judaizmo šalininkams, valstybiniai – religiniai).
Aš gyvenu kibuce. Kibucas – tai žemės ūkiu užsiimantį vietovė, kurioje visa žemė ir gamybos priemonės yra bendra nuosavybė. Izraelio valstybės visuomeninėje, kultūrinėje ir auklėjamojoje gyvenimo srityse kibucai pripažinti ir įtvirtinti kaip savarankiškos organizacijos. Tad apsigyventi ir įsidarbinti kibuce ne taip paprasta, keliami tam tikri reikalavimai, turi praeiti patikrinimą ir atitikti keliamus reikalavimus. Šiuo metu aš dirbu kibuco lopšelyje su vaikais nuo 1 iki 2–2,5 metų.
Ar lengva buvo įsidarbinti vaikų darželio auklėtoja?
Buvo ne tiek sunku, kiek baugu. Vos baigtas pusę metų trukęs hebrajų kalbos mokymosi kursas (tai reiškia, kad kalbos žinios menkos)… Sutrikusi, kupina abejonių… Nuėjau į vadinamąjį darbo pokalbį. Manau, kad mane išgelbėjo, padėjo įsidarbinti viena svarbi aplinkybė – Lietuvoje įgytas pedagoginis išsilavinimas, kuris buvo patvirtintas ir pripažintas Izraelyje.
Buvau priimta bandomajam laikotarpiui kaip pakaitinė auklėtoja visų amžių grupėse lopšeliuose ir darželiuose (kibuce, kuriame gyvenu ir įsidarbinau, yra 3 lopšeliai ir vienas darželis). Pakaitine auklėtoja dirbau pusę metų. Paskui gavau nuolatinės auklėtojos darbo vietą. Taip prasidėjo mano darbo patirtis Izraelyje.
Ar tiesa, kad Izraelyje darželio grupės labai didelės, 30 vaikų?
Tikrai grupės nemažos… Lopšelio grupėje, kurioje aš dirbu, yra 16 vaikų. Su jais dirba 3 auklėtojos, kitų pagalbinių darbuotojų nėra. Darželio grupėje 29 vaikai.
Valstybiniuose darželiuose vaikai būna iki 14 valandos. Jeigu tėvai negali taip anksti pasiimti vaikų iš darželio, jie gali už papildomą mokestį susitarti dėl pailgintos grupės. Aš dirbu lopšelyje, kuris atidarytas 6 dienas per savaitę, nuo 7 ryto iki 16 valandos po pietų. Taigi mano darbo diena trunka 9 valandas be pietų pertraukos. Visi lopšeliai ir darželiai dirba pagal tam tikrą dienotvarkę, kurioje pagal valandas numatyta, kada ir kas vyksta, ir kuri keičiasi, priklausomai nuo metų laiko.
Visą laiką vaikai nė sekundei nebūna paliekami vieni, jie nuolat prižiūrimi. Ir dar turi rasti laiką pusryčių, priešpiečių ir pavakarių gaminimui, vystyklų pakeitimui, patalpų sutvarkymui.
Kiek mamos turi vaiko auginimo atostogų?
Mokamos vaiko gimdymo ir priežiūros atostogos Izraelyje trunka 3 mėnesius, nemokamos – 2 kartus ilgesnės. Tad būti su naujagimiu mama gali daugiausiai pusę metų, neprarasdama darbo vietos. Po to, kai baigiasi vaiko priežiūros laikotarpis ir mama nusprendžia grįžti į darbą, tėvai turi apsispręsti – samdytis auklę ar leisti vaiką į lopšelį.
Kaip šeimos auklėja vaikus? Ar duoda daugiau laisvės, kokias savybes žydai pabrėžia?
Pagrindinis izraeliečių principas auklėjant vaikus – auklėti tik meduoliais, be diržo. Ikimokyklinėse ugdymo įstaigose galioja toks pat principas. Manoma, kad tik taip galima užauginti sveiką ir laimingą žmogų. Darželiai sukuria šiltą ir draugišką aplinką. Stengiamasi ugdyti vaikučių savarankiškumą ir atsakingumą, pagarbą sau ir kitam, gebėjimą išklausyti ir rasti sprendimus, kilus konfliktams. Bet tai nereiškia, kad vaikams viskas galima, pedagogai švelniai ir neįkyriai nustato leistinumo ribas.
Ar anksti pradedama mokyti skaityti ir rašyti?
Izraelio valstybiniai vaikų darželiai, priimantys vaikučius nuo 3 metų, naudoja patvirtintą mokymo programą, 3–4 metų vaikai turėtų išmokti:
– atskirti raides nuo skaičių ir kitų ženklų;
– įsiminti mažas ištraukas iš pasakų;
– jausti rimus dainose;
– atpažinti savo vardą, užrašytą ant popieriaus.
Kitas amžiaus tarpsnis yra kitas raidos etapas, kai vaikai mokosi skirstyti žodžius į skiemenis, rimuoti žodžius, parašyti savo vardą ir skaičiuoti iki 10. O ikimokyklinukai (5–6 metų) jau turėtų mokėti parašyti ir skaityti tam tikrus žodžių rinkinius, atskirti balses nuo priebalsių, atlikti paprasčiausius matematinius veiksmus.
Daugelis užsiėmimų yra skirti ugdyti vaikų kūrybiškumą ir logiką. Tapyba, muzika, aktyvūs žaidimai ir sportas, bendravimas su gyvūnais – neatsiejama ugdymo proceso dalis. Darželiuose dažniausiai yra televizorius, kompiuteris ir nedidelė biblioteka. Patalpos darželiuose erdvios. Yra atskiros patalpos užsiėmimams ir žaidimams, poilsiui ir miegui.
Kokios šventės ir kaip švenčiamos žydų darželiuose?
Žydai labai mėgsta šventes. Ir jų tikrai nemažai. Kiekvienai šventei yra būdingos atskiros apeigos ir ceremonijos. Visos žydų švenčių ypatybės nėra specifinės ir būdingos tik šios tautos šventėms – pokyliai, šventinės ceremonijos, kasdieninių darbų nutraukimas. Bet yra keli išskirtiniai žydų švenčių bruožai – visas žydų šventes įprasta pradėti švęsti vakare, saulei nusileidus, nes manoma, kad būtent šį momentą prasideda nauja diena, ir į šventinį veiksmą įtraukti kuo daugiau žmonių. Nuo mažų dienų vaikams skiepijamos tradicijos. Kiekvienai šventei ruošiamasi iš anksto – puošiamos patalpos, pasakojama šventės istorija, šventimo tradicijos, darželio patalpose skamba dainos, būdingos šiai šventei.
Tu-bi-Švat – gamtos pabudimo šventė. Vaikams mes pasakojame, kad tai medžių gimtadienis. Šios šventės simbolis – žydintis migdolų medis. Šią dieną su vaikais sodiname gėlės, kepame citrusinių vaisių pyragus (nesvarbu, kokiai amžiaus grupei priklauso vaikai).
Purimas – pavasario šventė, kurios metu švenčiamas žydų išgelbėjimas nuo mirties Babilone. Turbūt labiausiai vaikų pamėgta šventė. Tą dieną organizuojami linksmi teatralizuoti pasirodymai, karnavalinės eisenos, puotos. Tą dieną ir suaugusieji, ir vaikai nuo ryto keliauja pasipuošę karnavaliniais kostiumais. Darželyje galioja tos pačios taisyklės – ateiname pasipuošę kostiumais, visų darželių auklėtiniai dalyvauja eisenoje, daug triukšmaujame, vyksta puota ir mažos saldžios dovanėlės. Dovanėles irgi gaminame su vaikais. Dažniausiai tai trikampiai pyragėliai „Amano ausys“. Tai tikrai labai linksma ir triukšminga šventė.
Pesachas – viena iš svarbiausių švenčių, tai laisvės ir žydų tautos išlaisvinimo iš egiptiečių vergovės šventė. Tai stebuklo ir tikėjimo diena. Tai šventė, pasirengimas kuriai vyksta pagal griežtas taisykles, – visą šį laikotarpį nevalgoma duonos produktų, tik maca. Maca – ploni paplotėliai iš miltų ir vandens, be druskos ir cukraus. Vykdomos tam tikros apeigos. Tai taikoma ir darželiams. Šventės kulminacija – sederys (šventinė puota). Šventiniai patiekalai gaminami darželiuose kartu su vaikais. Ant stalo būtinai turi būti maca, raudonų vynuogių sultys, vištos kojos su kauliuku gabaliukai, kietai išvirtas kiaušinis, kartūs žalumynai, charosetas. Vaikams dar kartą rodoma ir pasakojama, kodėl būtent tokie valgiai yra ant stalo ir jų valgymo eiliškumas.
Yra viena ypatinga šventė, kurią švenčiame kiekvieną savaitę. Taip, tai Šabatas. Kiekvieną penktadienį su vaikais pasitinkame Šabatą. Kepame chalas, uždegame žvakes. Nuo ryto skamba dainos, skirtos šiai dienai. Net yra žaislų, su kuriais vaikai žaidžia tik penktadienį.
Ar už darželį tėvams reikia mokėti?
Taip, kaip ir visur, vaikų ugdymas – brangus malonumas. Nepamirškime tos aplinkybės, kad šeimoje yra mažiausiai 3 vaikai. Už lopšelius tenka mokėti tėvams, nesvarbu, ar tai valstybinis, ar privatus vaikų darželis. Daugelis ankstyvojo ugdymo programų yra finansuojamos vietos savivaldos lėšomis. Kai kuriuos lopšelius ir darželius remia moterų organizacijos. Skurdžių vietovių vaikų ikimokykliniam ugdymui Švietimo ministerija skiria specialių lėšų.
Izraelyje taikoma privalomų nemokamų darželių sistema, skirta vaikams nuo 3 iki 5 metų. Jos tikslas – socialinių įgūdžių ugdymas, įskaitant hebrajų kalbą ir matematiką, ugdomas vaikų kūrybingumas.
Ar populiaru, šalia darželio, dar leisti vaikus į įvairius būrelius?
Būrelių lankymas populiarus mokykliniame amžiuje. Jokiu būdu nenoriu pasakyti, kad darželinukai visai nelanko būrelių. Tikrai lanko, tik tai nėra labai paplitę. Mažam vaikui svarbu ne tiek užsiėmimų įvairovė, kiek rutina – kasdienės veiklos ir užsiėmimų rinkinys. Daugybė naujų ir nepažįstamų dalykų, veiklų gali išgąsdinti vaiką. Todėl pagrindinė auklėtojos užduotis – judesių koordinacijos, bendrosios ir smulkiosios motorikos lavinimas, savitarnos įgūdžiai ir teigiamo mikroklimato kūrimas vaikų kolektyve.
Įdomi ta kasdienė gyvenimo pusė: kokia darželinukų mityba? Ar miega pietų miegelio? Kiek laiko būna lauke ir juda?
Į darželius atveža tik pietus, visas kitas maistas gaminamas darželyje. Maistas suderintas ir pritaikytas vaikų amžiaus grupei: daržovės, vaisiai, pieno produktai, kiaušiniai, duona, žuvis, humusas, thina – tai būtiniausi ir pagrindiniai produktai.
Pavyzdžiui, pusryčiams vaikai gali valgyti kietai virtą kiaušinį, daržoves (agurkus, pomidorus, saldžiąsias paprikas), grūdėtąją varškę, humusą ir skrudintą duoną. Kaip supratote, kaip ir visuose kituose dalykuose, taip ir pusryčiaujant vaikai gali pasirinkti, ką norės valgyti.
Pietų miega, priklausomai nuo amžiaus. Kadangi lopšelius-darželius vaikai pradeda lankyti nuo 3 mėnesių, aišku, kad vaikai miega ne vieną kartą per dieną. Miegas dienos metu priklauso nuo vaikučio amžiaus ir jo poreikio miegui. Iki 3 metų nors vieną kartą per dieną vaikai miega. Vyresni nei 3 metų vaikai dienos metu nemiega. Jeigu matome, kad vaikas tikrai pavargęs, yra galimybė paguldyti jį pamiegoti, atgauti jėgas, nes kiekviename darželyje yra poilsio kambarys. Tai labai individualus dalykas.
Būti lauke – tai mėgstamiausias vaikų laiko praleidimo būdas ir neatsiejama kiekvienos dienos dalis. Nepriklausomai nuo amžiaus, visi vaikai kiekvieną dieną būna lauke, einame pasivaikščioti ir pažaisti į žaidimų aikšteles.
Ar yra dalykų, kurie jus stebina, galbūt sunku buvo prie to priprasti?
Aš iš tų žmonių, kurios sunku kuo nors nustebinti. Priimu realybę tokią, kokia ji yra. Tiesiog į kiekvieną naują dieną žiūriu kaip ir nuotykį. Šiuo metu aš gyvenu atradimų kupiname pasaulyje, ir tai nuostabu. Klausimas kitas: ar tu taikai naujoves savo gyvenime, ar ne. Taip, yra dalykų, kurios aš priimu, su jais gyvenu, bet savo šeimoje, namuose jų nepritaikau. Socialinis ir asmeninis gyvenimas – du atskiri gyvenimai.
Parengė Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
