Kol kas mokslas neišrado nei vaistų, nei kitų stebuklingų priemonių nutukimui pažaboti. Šį kartą gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja papaskos, ar taip gali būti, kad žmogus nevalgo, bet storėja.
9/10 nutukimo atvejų – dėl mitybos
Antsvoris ir nutukimas – tai kūno riebalų pertekliaus susikaupimas, kuomet su maistu gaunama daugiau kalorijų nei jų išeikvojama. Tai viena iš dažniausių priežasčių, dėl kurių kreipiamasi į gastroenterologus, endokrinologus ir kitus specialistus. Tai viena iš labiausiai paplitusių ligų išsivysčiusiose ir ypač besivystančiose šalyse. Europoje, PSO duomenimis, vaikų nutukimo kasmet padaugėja apie 2–3 proc. Dažniausiai dėl nutukimo kaltiname šeimos genetiką, tačiau genetika 9 iš 10 atvejų nutukimui neturi jokios įtakos. Tik apie 10 proc. visų nutukimo atvejų lemia genetinės, endokrininės ligos, hormonų disbalansas ir kitos ligos. 9 iš 10 atvejų nutukimo priežastis yra netinkama mityba ir fizinio aktyvumo stoka.
1/10 nutukimo atvejų – dėl ligų
Reikia žinoti, kad 1/10 nutukimo atvejų yra ne dėl valios neturėjimo, o dėl ligų.
Endogeninio (tikrojo) nutukimo priežastys gali būti įvairios rimtos patologijos:
Pirma. Endokrininės ligos: hipotirozė (sutrikusi skydliaukės veikla), hipopituitarizmas, hipogonadizmas, Kušingo sindromas).
Antra. Hipotalaminis nutukimas: centrinės nervų sistemos augliai, galvos smegenų traumos, būklės po galvos smegenų operacijų.
Genetiniai sindromai (Prader Willi, Turner, Laurence-Moon-Biedle, Albright ir kiti sindromai) bei genų mutacijos (sudaro <5 proc. visų atvejų, būdingas šeiminis, anksti, iki 5 metų amžiaus atsirandantis nutukimas).
Tukimas dėl ligos gali būti kur kas greitesnis nei dėl maisto pertekliaus, arba labiau pastebimas, nes tuomet pradeda tukti žmogus, kuris savo gyvenimo įpročių nekeitė, maitinasi tomis pačiomis porcijomis, sportuoja tiek pat kiek ir sportavo. Pavyzdžiui, tunkant dėl nusilpusios skydliaukės veiklos pacientai paprastai skundžiasi, kad valgo nedaug, o svoris vis tiek auga, net bando laikytis dietų, riboja kalorijas, tačiau ir tai nepadeda, svoris vis tiek auga. Šiuo atveju, net ir koregavus skydliaukės funkciją vaistais, svoris krenta sunkiai, nes yra labai sulėtėjusi medžiagų apykaita. Tuomet reikalingas kompleksinis gydymas: vaistai, dieta, fizinio aktyvumo didinimas, reabilitacinės procedūros, masažai, turi vykti nuolatinė kova su antsvoriu.
Žmogaus svoris per 2–3 mėnesius gali net padvigubėti esant nutukimui dėl atsiradusios onkologinės ligos.
Dar viena patologinė būklė, susijusi su nutukimu, – policistinių kiaušidžių sindromas. Jam būdingas nutukimas, mėnesinių ciklo sutrikimai, padidėjęs vyriškų lytinių hormonų androgenų kiekis kraujyje, hirsutizmas (padidėjęs plaukuotumas), aknė, riebi oda, nevaisingumas. Policistinio kiaušidžių sindromo gydymui labai svarbi svorio korekcija, su kiekvienu numestu svorio kilogramu gerėja pacientės būklė, gerėja mėnesinių ciklo reguliarumas, atkuriamas vaisingumas.
Pastebėjus nepageidaujamą svorio augimą, pirmiausia reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris nukreips endokrinologo, gastroenterologo, dietologo, esant reikalui, – ir reabilitologo (dėl nutukimo gydymo) konsultacijai.
Nutukimo epidemija plinta
Dar vienas faktas, paneigiantis genetinio nutukimo pervertinimą, yra tas, kad jei prieš porą dešimtmečių galėjome džiaugtis, kad esame lieknų ir sveikų žmonių tauta bei baisėtis amerikiečių nutukimu, kuris JAV buvo paplitęs epidemijos mastu, tai šiandien jau sparčiai vejamės amerikiečius ir vedžiojame savo vaikus pas gydytojus dėl antsvorio.
JAV vaikų nutukimas jau seniai viršija 30 proc., o sergančiųjų metaboliniu sindromu vaikų skaičius perkopęs 1 milijoną. Tokia pati situacija šiuo metu yra visoje Europoje, kur nutukę yra iki 30 proc. žmonių. Ypač nutukę pietų Europos regiono suaugę gyventojai bei vaikai: graikai, ispanai, italai, turkai, portugalai. Izraelyje, Airijoje, Suomijoje, Slovakijoje nutukę 5–20 proc. vaikų.
Garsioji Viduržemio regiono dieta (daug jūros gėrybių, šviežių daržovių, alyvuogių, alyvuogių aliejaus, žalumynų, baltymingų sūrių, liesos ant ugnies keptos mėsos) rekomenduotina ne tik Viduržemio jūros pakrančių gyventojams, bet ir mums, lietuviams. Tačiau šiandien nuvykę į minėtas Viduržemio jūros šalis ir pasižiūrėję, ką iš tikrųjų valgo graikai, italai, turkai ar portugalai, deja, pamatytume tuos pačius nesveikus greito maisto užkandžius, traškučius, picas, mėsainius, riebias gruzdintas bulvytes, daugybę saldumynų ir saldžių gazuotų gėrimų. Juolab kad gyvenant šiltesnio klimato zonoje nei Lietuva, suvartojamų kalorijų perteklius būna dar didesnis, nes mažiau energijos išeikvojama organizmo termoreguliaciniams procesams.
Lietuvoje atliktų tyrimų statistiniais duomenimis, 2016 m. iš 7–17 m. amžiaus grupėje ištirtų 286 864 vaikų normalaus svorio buvo 62 proc., nutukę 5 proc., antsvorio turėjo 14 proc., svorio deficitą turėjo 10 proc. Beveik 25 proc. mokyklinio amžiaus vaikų turėjo svorio problemų. Antsvoris ir nutukimas dažniau pasitaiko Lietuvos berniukams, per mažas svoris – mergaitėms. Tam tikras riebalų kiekis žmogui būtinas organizmo termoreguliaciniams procesams, hormonų sintezei, lytinei brandai, vaisingumui, vidaus organų apsaugai užtikrinti.
Kaip tikrinama, ar vaikas nutukęs
Tėvai įsivaizduoja, kad, norint nustatyti nutukimą, pakanka vaiką pasverti. Iš tikrųjų atliekami daug išsamesni tyrimai. Vaikų nutukimas diagnozuojamas įvertinant jų svorį bei ūgį pagal procentilines vystymosi lenteles (šiuo būdu įvertinamas ne tik svoris atskirai, bet ir svorio bei ūgio santykis), liemens apimtį, juosmens/klubų santykį, odos raukšlės storumą (jis matuojamas kaliperiu –prietaisu, matuojančiu paodinį ar riebalinį audinį bendrai kūno riebalų masei įvertinti).
Nutukimo laipsniui įvertinti vertingas ir biometrijos (bioelektrinio impedanso) tyrimas, parodantis, kokią kūno dalį procentais sudaro riebalinis audinys ir kiti audiniai. Taip pat atliekami kraujo tyrimai: gliukozės kraujyje, lipidų, skydliaukės hormonų, insulino ir kt.
Riebalinio audinio susikaupimą lemia du veiksniai: adipocitų (riebalinių ląstelių) dydis ir jų skaičius. Adipocitai sugeba kaupti bei savarankiškai sintetinti riebalus iš su krauju atnešamų medžiagų (baltymų, riebalų ir angliavandenių). Adipocitų skaičius ir dydis sparčiai didėja pirmaisiais gyvenimo metais ir iki 3 metų bei apie šeštuosius gyvenimo metus.
