Apvalesnis žmogus galėtų būti „skonio reikalas“, jeigu nutukimas, kokia bebūtų jo priežastis, jau savaime nebūtų liga. Riebalinis žmogaus organizmo audinys, tai nėra tiesiog riebalai, tai gyvas audinys, kurį sudaro įvairių rūšių ląstelės, jame yra gausybė biologiškai aktyvių medžiagų, jame gaminasi hormonai, kaupiasi įvairios toksinės medžiagos. Taigi, nutukimas, tai ne charakterio savybė ir ne išvaizdos problema, tai liga.
Nutukimas neigiamai veikia visas organizmo sistemas. Jau sulaukus paauglytės tenka gydytis dėl padidėjusio kraujospūdžio, angliavandenių apykaitos sutrikimo ir antro tipo cukrinio diabeto (kuris dar tik prieš porą dešimtmečių buvo laikomas išimtinai vyresnio amžiaus ir pagyvenusių žmonių liga), įvairių ortopedinių problemų, cholesterolio padidėjimo kraujyje, nealkoholinės kepenų distrofijos (echoskopinių tyrimų metu aptinkama iki 50 proc. nutukusių vaikų), kepenų suriebėjimo, kuris vėlesniame amžiuje gali komplikuotis kepenų ciroze. Dėl nutukimo vėlesniame amžiuje pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligos, kraujagyslėse formuojasi aterosklerotinės plokštelės, didėja atsparumas insulinui, dažnėja insultai, infarktai, didėja kraujospūdis, formuojasi venų išsiplėtimai ir veniniai mazgai, sąnarių deformacijos. Dėl nutukimo ir fizinio aktyvumo stokos kietėja viduriai, vargina meteorizmas. Nutukę žmonės daug dažniau serga onkologinėmis ligomis nei nenutukę.
Nutukę vaikai kenčia dėl žemos savivertės, depresijos, nerimo sutrikimo, patyčių mokykloje ir kituose kolektyvuose. Dėl nutukimo mažėja vaiko judrumas, siaurėja interesų ratas, dėl patyčių baimės tokie vaikai neretai vengia lankyti sporto būrelius. Pasitaiko, kad tokių vaikų sporto vadovai net nepriima į sporto būrelius, nes fiziškai jie tam netinkami. Gaunasi užburtas ratas – tunkama dėl sporto stokos ir nesportuojama dėl nutukimo.
Dažnai tėvai skundžiasi, kad jų vaikai daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio ar mobilaus telefono ekrano, o į lauką sportuoti ar žaisti neina, nes neturi draugų, su kuriais galėtų užsiimti lauke, draugai taip pat leidžia laiką prie kompiuterio ar TV ekrano. Kartais tėvai įsigyja šunį, tikėdamiesi, kad vaikas jį vedžios lauke, daugiau judės, lakstys, sportuos, deja, dažniausiai vėliau šunis tenka vedžioti patiems tėvams, jei vaikas augintinio pats nepageidavo, jis juo ir nesirūpins.
Mokykla skatina nutukimą
Nutukimo ypač pagausėja pradėjus lankyti mokyklą, nes nebelieka reguliarių pasivaikščiojimų lauke, įprasto maitinimo režimo, kuris buvo darželyje. Mokyklose dauguma moksleivių valgo savo atsineštus greito maisto užkandžius, geria saldžius gazuotus gėrimus bei vaisvandenius, valgo sumuštinius, šokoladus, bandeles. Be to dauguma jų nevalgo pusryčių. Yra atlikti moksliniai tyrimai kuriais įrodyta, kad vaikų kurie valgo pusryčius mokslo rezultatai yra patikimai geresni nei tų, kurie nevalgo pusryčių.
Darželinio amžiaus vaikų tarpe nutukimo Lietuvoje kasmet taip pat sparčiai daugėja.
Periferinis ir centrinis nutukimas
Nutukimas skirstomas į periferinį ir centrinį. Esant periferiniam nutukimo tipui riebalinis audinys tolygiai pasiskirsto poodiniame sluoksnyje viso organizmo paviršiuje. Esant centriniam nutukimo tipui riebalai kaupiasi pilvo, liemens, šlaunų srityse, bei pilvo viduje, riebėja vidaus organai, trikdoma jų funkcija. Tai fiziologiškai blogesnis, organizmui kenksmingesnis nutukimo tipas. Sportuojant mažėja ir poodinių, ir pilvo viduje esančių riebalų kiekis. Kūno plastinių operacijų metu pašalinamas tik poodinis riebalinis sluoksnis, tad vidaus organų suriebėjimas nemažėja bei širdies ir kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir kitų nutukimo komplikacijų rizika nemažėja.
Nutukę tėvai, nutukę vaikai?
Tai, kad nutukusių tėvų vaikai neišvengiamai bus nutukę yra mitas. Tiesa, lėtesnė medžiagų apykaita gali būti paveldima iš tėvų, bet tokie žmonės turi suprasti, kad jiems dar labiau reikia laikytis racionalios mitybos principų bei būti aktyviems fiziškai, o ne atvirkščiai. Be to, pasigilinus į šeimos mitybos įpročius dažnai paaiškėja, kad šeimoje iš kartos į kartą perduodami ne nutukimo genai, o netaisyklingos mitybos įpročiai: piktnaudžiavimas saldumynais, gausus riebalų vartojimas, nuolatiniai užkandžiavimai, įprotis apsivalgyti, valgymas žiūrint televizorių, besaikis cukraus ir druskos vartojimas, pomėgis gerti saldžius gėrimus, gausus miltinių produktų vartojimas ir pan.
Metabolinis programavimas
Šiuo metu daug tyrimų atliekama taip vadinamo „metabolinio programavimo“ srityje. Mokslininkai jau įrodė, kad būsimam vaiko svoriui turi įtakos ne tik nėščios moters bei žindančios motinos mityba, bet ir moters mityba iki nėštumo. Moterys, kurioms gyvenime teko badauti, arba kurios laikėsi alinančių dietų, gimdo vaikus, linkusius į nutukimą. Moterų, kurios nėštumo ir žindymo metu valgo įvairų sveiką maistą, vaikai yra mažiau linkę į nutukimą, domisi įvairesniu maistu, yra mažiau išrankūs maisto produktams, vėliau gyvenime jie rečiau serga nutukimu, širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu.
Svarbu nėštumo ir žindymo metu nevartoti genetiškai modifikuotų produktų, produktų, kurių sudėtyje yra skonio stipriklių: natrio, kalio ir kitų giutamatų (etiketėse žymimi numeriais nuo E620 iki E625). Manoma, kad giutamatai gali užprogramuoti nutukimą iki trečios kartos.
Dar viena intensyvių tyrinėjimų sritis šiandien – žarnyno mikrobiota, bakterijų esančių žarnyne visuma. Manoma, kad tam tikra žarnyno mikrobiotos sudėtis gali nulemti polinkį tukti. Kiekvieno žmogaus žarnyno mikrobiota yra savita. Kaip nėra dviejų žmonių su lygiai tokiu pačiu ląstelių genetiniu kodu, taip nėra ir dviejų žmonių su visiškai vienoda mikrobiota. Mikrobiotos sudėtis yra pastovi ir gali būti sutrikdyta tik trumpam pvz., vartojant antibiotikus, tačiau greitai atsistato pati.
Įdomi studija buvo atlikta praeitame dešimtmetyje: vaikams buvo išsamiai paaiškinta vandens svarba ir reikšmė sveikatai bei įrengti specialūs geriamojo vandens čiaupai grupėse. Metų pabaigoje ištyrus vaikus paaiškėjo, kad minėtose grupėse nutukimo rizika buvo sumažėjusi 30 proc., šie pokyčiai turėjo teigiamą ilgalaikį poveikį vaikų sveikatai.
O kaip dėl apvalių kūdikėlių?
Tėvai mano, kad nutukimas kūdikystėje yra nekenksmingas. Tai yra absoliuti netiesa. Per didelis naujagimio svoris yra rizikos veiksnys antsvoriui ir nutukimui atsirasti sulaukus pilnametystės bei papildomas rizikos veiksnys atsparumui insulinui (hormonui reguliuojančiam angliavandenių apykaitą organizme) atsirasti. Nutukimas vaikystėje dažniausiai pereina į nutukimą sulaukus pilnametystės bei yra vienas pagrindinių suaugusiųjų nutukimo rizikos veiksnių. Teisingus mitybos įpročius turime pradėti formuoti nuo pat pirmojo šaukštelio papildomo maisto.
Kūdikiui skanu viskas, kas valgoma, tačiau su nauju maisto produktu susipažinti ir prie jo priprasti jam kartais prireikia virš dvidešimties kartų (ragavimų). Taigi, jei kūdikis maistą ragauja, bet po keleto šaukštelių atsisako, reikia turėti pakankamai kantrybės ir sąmoningumo nepulti skaninti košelių ir tyrelių druskyte, cukriuku ir kitais priedais. Druska bei cukrus veikia kaip skonio stiprikliai ir labai greitai sukelia pripratimą. Papildomai druskos negalima dėti į kūdikių maistą dar ir todėl, kad kūdikių inkstai dar nesugeba pašalinti pridėtinės perteklinės druskos. Papildomo cukraus maiste jiems juo labiau nereikia, nes angliavandenių jie gauna pakankamai su motinos pienu, vaisiais, kruopų košėmis ir kitais produktais. Angliavandenių ar druskos trūkumas kūdikiams tikrai negresia, tad leiskite jiems pajusti natūralų maisto skonį ir juo mėgautis. Bene vienintelis dalykas, kurio stoka normaliai maitinamiems kūdikiams nuo 4–6 mėn. gresia – tai geležis, tad rūpinkimės geležimi, o ne cukrumi ar druska. Net geriamąjį vandenį kūdikiams rekomenduojama duoti virintą arba silpnos mineralizacijos, kad per daug neapkrautų inkstukų. Virinant vandenį jis tampa minkštesnis, mažiau mineralizuotas nes nusėda kalcio ir magnio jonai.
Ar vaikiškas nutukimas išaugamas
Dar vienas mitas, kad svoris tam tikrame amžiuje yra išaugamas. Dažnai girdžiu vaikų tėvus sakant, kad ir jie vaikystėje iki 6 metų, 10 metų ar dar kažkokio kito amžiaus taip pat buvo nutukę, o vėliau išaugo, tad tikisi, kad ir jų vaikai panašiame amžiuje išaugs nutukimą. Deja, taip tikrai neįvyks, o jei nesiimsite jokių priemonių, dar ir progresuos.
Nutukę vaikai ima sirgti suaugusiųjų ligomis (hipertonija, gliukozės toleravimo sutrikimu, cukriniu diabetu, dislipidemija, ortopedinėmis ligomis, metaboliniu sindromu, kraujagyslėse formuojasi ateroskleotinės plokštelės). Odos pokyčiai – sustorėjusi, patamsėjusi oda pažastyse, aplink kaklą, ties alkūnėmis, krumpliais ir kitais kūno linkiais – pacientų dažnai klaidingai interpretuojami kaip odos pokyčiai dėl prakaitavimo, o iš tikrųjų tai yra juodoji akantozė, hiperinsulinemijos rodiklis, rodantis riziką sirgti antro tipo cukriniu diabetu.
Tėvams, kurie neturi valios kovoti su vaiko blogos mitybos įpročiais ir konsultacijų metu tiesiog konstatuoja faktą „jis to nevalgo“, visada primenu, kad užaugęs vaikas jiems tikrai nedėkos už nuolaidžiavimą ir pataikavimą. Su amžiumi medžiagų apykaita natūraliai lėtėja ir kovoti su svorio problemomis darosi vis sunkiau.
Dar viena problema atsiranda, kai šeimoje yra keletas vaikų ir nutukęs yra tik vienas iš jų, tuomet tėvai mano, kad taikyti sveikos mitybos principus reikia tik nutukusiam vaikui, nes kitas vaikas sveikai maitinant bus skriaudžiamas. Mieli tėveliai, jūs tikrai nenuskriausite savo vaikų maitindami juos sveikai, kad ir kokio svorio jie bebūtų.
Patarimai, kad nenutuktume
Sportuoti bent vieną valandą kasdien.
Valgyti ne daugiau 4 ir ne mažiau kaip 3 kartus per dieną.
Valgyti tik prie stalo, su šeima, nežiūrėti TV ir nenaršyti telefono valgant.
Vengti greitai įsisavinamų angliavandenių, saldžių vaisvandenių, kompotų, saldintų arbatų, miltinių patiekalų, pagamintų iš baltų (smulkaus malimo) miltų.
Nenaudoti saldumynų, kaip atlygio už gerus darbus ar ištuštintą pietų lėkštę.
Nenaudoti daug prieskonių, druskos, cukraus ir kitų apetitą skatinančių priedų.
Patarė gydytoja endokrinologė Lina Orlovskaja
