Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, per penkis šių metų mėnesius įvaikinti 27 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų 12 įvaikino užsienyje gyvenančių lietuvių, mišrios arba užsieniečių šeimos.
Didžioji įvaikintų vaikų dalis (19 vaikų) – mažamečiai, iš jų 14 vaikų – iki 3 metų amžiaus, 5 vaikai – iki šešerių metų amžiaus. Šiuo metu įvaikinimo laukia 369 galimi įvaikinti vaikai, didžioji jų dalis – vyresnio amžiaus (nuo 10 iki 17 metų).
Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėjos Agnės Marčiukaitienės, vyresnio amžiaus vaikams įtėvius rasti yra sunkiausia, ši tendencija nesikeičia.
„Pasiryžtantys įvaikinti ar globoti vaiką asmenys – labai laukiami. Ypač raginame savo namų duris atverti ir šeimos šilumą dovanoti vyresnio amžiaus vaikams. Visiems vaikams, kokio amžiaus jie bebūtų, labai svarbu augti šeimoje, tačiau vyresnio amžiaus vaikams sunku rasti įtėvius ar globėjus“, – sako A. Marčiukaitienė.
Pasak specialistės, tiek įvaikinimas, tiek globa (rūpyba) šeimoje savo esme sudaro galimybes vaikui augti šeimoje. Vaiko globa (rūpyba) nuo įvaikinimo skiriasi tuo, kad globojamas (rūpinamas) vaikas neįgyja giminystės ryšių ir iš to ryšio išplaukiančių teisių bei pareigų, be to globos (rūpybos) atveju vaiko tėvams išlieka galimybė vaiką susigrąžinti. Įvaikinimo atveju, įvaikintam vaikui ne tik suteikiama šeimos aplinka, bet ir giminystės ryšiai su naująja šeima. Įvaikintas vaikas tampa pilnaverčiu šios šeimos nariu ir jo teisės prilyginamos biologinio vaiko teisėms, šeima įvaikintą vaiką augina kaip savo biologinį vaiką.
Tarnybos duomenimis, iki 2020 m. gegužės pabaigos 12 sutuoktinių porų ir 3 nesusituokę asmenys įvaikino 15 tėvų globos netekusių vaikų Lietuvos Respublikoje. Iš jų įvaikintos 6 mergaitės ir 9 berniukai. Lietuvos Respublikoje įvaikinta 10 vaikų iki 3 metų amžiaus, 3 vaikai nuo 4 iki 6 metų amžiaus, 1 vaikas 8 metų amžiaus ir 1 vaikas 17 metų amžiaus.
2020 m. gegužės 31 d. duomenimis, 10 užsienio valstybių piliečių ar nuolat užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių šeimų įvaikino 12 be tėvų globos likusių vaikų, iš jų 8 berniukus ir 4 mergaites. 5 įvaikinti vaikai gyvens Italijoje, 4 Kanadoje, 3 Jungtinėse Amerikos Valstijose. Pažymėtina, jog visi jie atitinka specialiuosius kriterijus, t. y. vyresnio nei 7 m. amžiaus vaikai, vaikai turintys rimtų sveikatos sutrikimų arba didesnės nei 3 vaikų (brolių / seserų) grupės, įvaikinamos į vieną šeimą. Deja, bet šiems vaikams rasti šeimas Lietuvoje vis dar ypatingai sunku.
2019 metais buvo įvaikinti 108 Lietuvoje be tėvų globos likę vaikai. Iš jų trečdalį įvaikino užsieniečių šeimos arba užsienyje gyvenančios Lietuvos Respublikos piliečių šeimos. 2018 metais buvo įvaikinti 159 vaikai, iš jų 56 įvaikino užsieniečiai, užsienyje gyvenančios lietuvių šeimos ar mišrios šeimos.
Šiuo metu Tarnybos tvarkomame Galimų įvaikinti vaikų sąraše yra 1064 vaikai. Šiais metais į šį sąrašą įrašyti 74 tėvų globos netekę vaikai, iš jų 18 vaikų iki 3 m. amžiaus.
Ne visi šiame sąraše įrašyti vaikai nori būti įvaikinti. 62 proc. vaikų, daugiausia vyresnio mokyklinio amžiaus, nesutinka būti įvaikinti, nes palaiko artimus ryšius su biologine šeima, giminaičiais ar kitais jiems svarbiais asmenimis, pasirenka likti gyventi ir mokytis Lietuvoje. Šiuo metu įvaikinimo laukia 369 galimi įvaikinti vaikai.
„Vaiko nuomonė yra vienas iš svarbiausių aspektų įvaikinimo procese, net jeigu ir nėra teisinių kliūčių vaiką įvaikinti, tačiau įvaikinimo procedūra nebus pradedama jeigu pats vaikas nesutinka būti įvaikintas. Aišku, tokiu atveju yra vertinamas vaiko brandumas ir gebėjimas išreikšti savo nuomonę“, – sako A. Marčiukaitienė.
Tarnybos tvarkomame Norinčių įvaikinti Lietuvos Respublikos piliečių, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, sąraše gegužės pabaigoje buvo 175 pageidaujančios įvaikinti šeimos ar asmenys (161 sutuoktinių pora ir 14 nesusituokusių asmenų).
Sigita Zumerytė Arlauskienė
