Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, 2019 metais Lietuvoje laikinoji globa (rūpyba) nustatyta 1312 vaikų, iš jų 296 vaikams nustatyta institucinė globa. Tačiau, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistų teigimu, vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka duoda gerų vaisių – institucinėje globoje dabar yra maždaug tūkstančiu vaikų mažiau, nei būdavo prieš penkerius metus.
Visoje šalyje jau kelerius metus vykdoma institucinės globos pertvarka, kuria siekiama, kad neliktų institucinių vaikų globos namų, o vaikai augtų kuo artimesnėje šeimai aplinkoje. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus patarėja Rūta Pabedinskienė sako, kad šioje srityje stipriai pasistūmėta į priekį.
„Turime labai teigiamą tendenciją – dabar šeimoje yra globojama daug daugiau vaikų, nei globos institucijoje. Institucinėje globoje prieš penkerius ir daugiau metų būdavo daugiau kaip 3 tūkstančiai vaikų (2015 m.-3275), o dabar nesiekia dviejų tūkstančių. Tai yra tikrai labai pozityvi tendencija“, – sakė R. Pabedinskienė.
Tarnybos duomenimis, 2019 metų pabaigoje iš viso Lietuvoje buvo 7244 globojami (rūpinami) vaikai. Iš jų šeimose buvo globojami 4775 vaikai, šeimynose – 349 vaikai, globos centruose –219, vaikų globos institucijose – 1901 (iš jų bendruomeniniuose vaikų globos namuose – 536 vaikai).
R. Pabedinskienės teigimu, būti globėju – labai kilni ir atsakinga misija. Savo kantrybe ir atsidavimu globėjai yra pavyzdys kiekvienam iš mūsų.
„Visi mes norime gyventi savo namuose, turėti šeimą – tai prigimtinė žmogaus teisė. Kai vaikas dėl vienokių ar kitokių priežasčių praranda šeimą, valstybė rūpinasi jam ją suteikti. Globėjų dėka daugybė vaikų gali vėl suprasti, ką reiškia gyventi šeimoje, pajusti meilę, rūpestį, saugumą. Globėjai suteikia vaikams galimybę būti pilnaverčiais visuomenės nariais: mokytis, augti, tapti atsakingais“, – pabrėžė R. Pabedinskienė.
Per 2019 metus laikinoji globa naujai Lietuvoje nustatyta 1312 vaikų. Iš jų 706 vaikams laikinoji globa (rūpyba) suteikta globėjų šeimoje, 21 vaikui – šeimynoje, 289 vaikams – globos centre ir 296 – vaikų globos institucijoje.
Vaiko globa globos centre nėra institucinė globa. Globos centras, vykdydamas globėjo rūpintojo funkcijas, sudaro sutartį su budinčiu laikinu globotoju ir vaikas yra apgyvendinamas budinčio globotojo šeimoje, tačiau vaiko atstovu pagal įstatymą yra globos centras.
Globos centras, vertindamas individualius poreikius, teikia ir organizuoja socialines paslaugas bei kitą pagalbą vaikui ir budinčiam globotojui, taip pat teikia pagalbą vaiko tėvams, siekiant grąžinti vaiką į šeimą.
Globos centro veiklos tikslas – užtikrinti, kad visiems globojamiems (rūpinamiems), įvaikintiems vaikams, budinčių globotojų prižiūrimiems vaikams bei budintiems globotojams, globėjams (rūpintojams), įtėviams, šeimynų dalyviams būtų prieinama ir suteikiama reikalinga konsultacinė, psichosocialinė, teisinė ir kita pagalba.
Pagal teisės aktus, budintis globotojas vaiką prižiūri savo gyvenamojoje vietoje ir vaiko gyvenamoji vieta negali sutapti su Globos centro vieta.
2019 metais nuolatinė globa (rūpyba) Lietuvoje nustatyta 772 vaikams. Iš jų 547 vaikai apgyvendinti globėjų šeimose, 15 – šeimynose, 1 – globos centre, 209 – globos institucijoje ir 55 – bendruomeniniuose vaikų globos namuose.
„Didėja paslaugų prieinamumas šeimai. Antras dalykas – globa šeimoje populiarėja. Vis intensyviau yra ieškoma galimybių vaiką globoti šeimos aplinkoje, pirmiausia vaiko artimų giminaičių šeimoje – kreipiamasi į senelius, brolius, seseris. Jei nėra galimybės, tada ieškoma tolimesnių giminaičių – tetų, dėdžių, pusbrolių ir kitų giminaičių. Labai svarbu, kad priėmus Civilinio kodekso pataisas, ieškant globėjų, atsižvelgiama į asmenis, su kuriais vaikas yra susijęs emociniais ryšiais, jiems taip pat teikiamas pirmumas“, – pabrėžė R. Pabedinskienė.
Pastebima, jog kasmet visoje Lietuvoje didėja globėjų (rūpintojų) ir įtėvių bei asmenų, siekiančių jais tapti skaičius. R. Pabedinskienė sklaido vis dar egzistuojantį mitą, kad norint tapti globėju, reikia nueiti sunkų ir ilgą kelią.
„Visų pirma reikia noro tapti globėju. Būtiną praeiti kelią tikrai galima įveikti. Reikia atitikti formalius reikalavimus: sveikatos būklės, neteistumo, amžiaus. Antras dalykas yra pasirengimas vaiko globai, tai yra mokymai, kurie trunka kelias savaites ir, baigus tuos mokymus, yra atliekamas asmens vertinimas kaip jis pasirengęs vaiko globai. Vertinimą atlieka Tarnybos atestuoti asmenys“, – sakė R. Pabedinskienė.
Kartu ji pastebi, kad kol kas dar nevisos savivaldybės turi budinčius globotojus ir, deja, kai kuriais atvejais likę be tėvų globos vaikai apgyvendinami globos institucijose. Todėl savivaldybės yra skatinamos aktyviai ieškoti būsimų budinčių globotojų ir globėjų (rūpintojų) šeimų. Pasak R. Pabedinskienės, svarbų, bet ne svarbiausią vaidmenį ieškant budinčių globotojų ir globėjų (rūpintojų) šeimų vaidina savivaldybių Tarybų priimami sprendimai nustatant atlygio budintiems globotojams dydį bei skiriant piniginę pagalbą globėjų (rūpintojų) šeimoms.
„Tikiu, kad Lietuvoje yra daug šeimų, norinčių tapti budinčiais globotojais, globoti (rūpintis) vaikais ar įvaikinti vaiką.
Būtinas glaudus tarpinstitucinis bendradarbiavimas tokių šeimų ieškant ir sudarant joms sąlygas rūpintis vaiku.
Savivaldybės turi plėsti teikiamų paslaugų ratą. Pagalba turi būti teikiama atsižvelgiant į individualius likusio be tėvų globos vaiko ir globėjų (rūpintojų), įtėvių šeimos ar budinčio globotojo poreikius“, – pabrėžė R. Pabedinskienė.
