Aidas ir Edita Deltuvos – prieš dvejus metus globėjų kelią pasirinkusi pora, šiuo metu globojanti septynis paauglius. „Jaunų tėvų yra nemažai, tai kodėl negali būti jaunų globėjų“, – įsitikinę neseniai 20-metį perkopę kauniečiai.
Apsispręsti reikėjo greitai
Jaunųjų globėjų drąsa bei pasiryžimu negalima nesižavėti. Mirus Aido globėjai, prieš šešerius metus savarankišką gyvenimą pradėjęs vaikinas kartu su sutuoktine Edita turėjo greitai apsispręsti, ar kurti šeimyną ir pradėti globoti be globėjos likusius vaikus.
„Labai gaila buvo vaikų, kurių keliai galėjo pasisukti įvairiai. Su kai kuriais iš jų susipažinau, kai gyvenau šeimynoje, su kitais – kai pradėjau gyventi atskirai ir aplankydavau globėją per šventes. Editai sakau, bandom“, – prisimena Aidas.
Editos įkalbinėti nereikėjo: „Studijavau ikimokyklinę pedagogiką, domiuosi vaikų psichologija, turiu patirties bendraujant su vaikais, tad sutikau iš karto. Taip ir „įšokome į važiuojantį traukinį“. Apsigyvenome tame pačiame name, kuriame gyveno buvusi globėja, tad globotiniams niekur nereikėjo kraustytis. Pasiryžome perimti visą veiklą.“
Globėjo veikla keičia ir augina
Globėjai džiaugiasi, kad iš artimiausios aplinkos sulaukė didžiulio palaikymo ir paramos.
„Su globotiniais apsigyvenome šventinio laikotarpio pradžioje, tad draugai sunešė kalnus dovanų, taip pat atvažiuoja į svečius. Mano teta retkarčiais atvyksta prižiūrėti globotinius, jeigu mums reikia kur nors išvažiuoti. Mūsų globos koordinatorė tapo beveik šeimos nare, kuriai susitikimo metu rodome augančių vaikų nuotraukas, ji pataria, kaip elgtis krizinių situacijų metu, konsultuoja mus įvairiais iškilusiais klausimais“, – pasakoja Edita.
Aidas priduria, kad daug naudingos informacijos jie gavo Globėjų bei įtėvių mokymuose (GIMK), nuolat gilina žinias papildomuose užsiėmimuose.
„Nors paauglių amžius panašus, tačiau problemos būna skirtingos, neretai pasireiškia vaikų trauminės patirtys, o tai paauglystės maištingumui dar prideda savotiško prieskonio. Svarbiausia nepamiršti, kad esi suaugęs ir nereaguoti kaip vaikui. Pradžioje nuolat reikėjo sau priminti, kad reikia palaukti, vaiką išklausyti. Kuo toliau, tuo labiau mokaisi“, – savo patirtimi dalijasi Aidas.
Edita šypsosi, kad Aidas pradžioje reaguodavo kaip degtukas, lengvai įsiplieksdavo. „Teko mokytis išlikti kantriam. Dabar jis net ramesnis nei aš. Globėjo veikla mus labai keičia ir augina kaip asmenybes“, – neabejoja globėja.
Stengiamės išklausyti, o ne moralizuoti
Globėjai dažnai sulaukia klausimų dėl savo amžiaus, taip pat kaip jie tokie jauni susitvarko su septyniais paaugliais. Mokykloje ir gydymo įstaigoje Edita sulaukė klausimo, ar globojamos mergaitės – jos sesės. Aplinkiniai nustemba, kai ji atsako, kad tai – jos globotinės.
„Mūsų jaunas amžius turi daugiau privalumų nei trūkumų. Paauglystė turbūt žavingiausias laikotarpis. Dar visai neseniai patys buvome paaugliai, žinome, kas jiems įdomu, turime supratimą, kaip prie jų prieiti, esame tolerantiški. Pradžioje galvojome, kad jiems būsime geri draugai, bet supratome, kad vaikams būtinas autoritetas. Tad stengiamės rodyti tinkamą pavyzdį, kurti pagarbų ryšį, vienas kito supratimą, mums nesinori nei pyktis, nei moralizuoti. Mes vaikams sakome, kad norime jiems padėti užaugti gerais žmonėmis“, – pasakoja Edita.
Globėjai įsitikinę, kad vieni paaugliai turi mažesnes, kiti didesnes „sienas“, bet bendraudamas, išklausydamas gali jas įveikti. Gausiai jaunai šeimai tenka susidurti ir su kai kurių žmonių nusistatymu prieš globojamus vaikus, esą jie kitokie nei biologiniai vaikai.
„Nereikėtų vaikų skirstyti, visiems reikia meilės ir visi susiduria su panašiais paauglystės iššūkiais – noru greičiau suaugti, tikrinti ribas, savarankiškai spręsti problemas. Tačiau jeigu tave supa tinkama aplinka ir besąlyginė meilė, tai formuoja stiprius vertybinius pamatus ateičiai. Galiu pateikti pavyzdį ir iš savo patirties. Mano buvusios globėjos vaikai ir universitetus baigę, ir puikias šeimas sukūrę“, – dėmesį atkreipia Aidas.
Įdomu, kad jaunieji globėjai susipažino šeimynoje, kur Edita aplankydavo geriausią savo draugę. Romantiški santykiai užsimezgė Aidui pradėjus savarankišką gyvenimą.
Didžiausias džiaugsmas – vaiko pokytis
Edita šypsosi, kad jos kasdienybė neretai primena chaosą. „Atrodo lyg kasdien skrendi, plauki, čiuoži, o vakare galvoji, ką aš čia nuveikiau. Patys nepastebėjome, kaip praskriejo dveji metai“, – juokiasi globėja.
Globos pradžioje buvo sunku suprasti, kokias porcijas ruošti, kiek reikės bulvių kugeliui ar kefyro šaltibarščiams, bet pamažu visko išmokstama.
Globėjai nemažai laiko skiria bendram šeimos laikui – kartu žiūri filmus, užsiima veikla sode, o šiltuoju metų laiku kuria tradiciją autobusiuku keliauti po Lietuvą.
„Gyvenimas pats sudėliojo, kaip viskas turi būti. Mums didžiausias džiaugsmas – vaiko pokytis. Gera matyti, kaip vaikai auga, stiprėja jų prieraišumas. Kai 11-metis pavadina tėčiu ir mama, tai labai paliečia. Vadinasi, ir jie gerai jaučiasi“, – sako Edita.
Geriausia, kas mums nutiko
Jaunieji globėjai svarstantiems dėl globos, pirmiausia, pataria nebijoti pabandyti. „Būkite atviri, pažinkite vaiką ir leiskite jam pažinti jus, o tai kuriama per ryšį, bendravimą. Vaikams reikia meilės, nesvarbu, ar jiems 10, ar 14 metų. Kai suteiki meilės, parodai artimesnį dėmesį, jie tavimi pasitiki ir pamatai, kaip ta gėlė skleidžiasi ir koks nuostabus žmogus auga, – sako Edita. – Globa mums atnešė labai daug džiaugsmo. Niekada neįsivaizdavome ir neplanavome būti globėjais, bet tai – geriausia, kas mums nutiko. Tad neprisigalvokite baimių, su kuriomis dar net nesusidūrėte, ir tiesiog darykite.“
Aidas tikina, kad tikrai nebus viskas rožėmis klota, reikės įdėti pastangų ir laiko, užauginti vaiką ir palydėti iki pilnametystės. „Ne tik būsimiems globėjams, bet visiems žmonėms palinkėsiu nežvelgti vien tik į save. Apsidairykite, gal kam nors šalia reikia pagalbos, o jūs galite jais pasirūpinti ir palengvinti kelią“, – sako jaunasis globėjas.
