Su projekto „Tėvai ryšyje“ autore, šeimų konsultante, tėvų grupės „Augantys tėvai“ moderatore Renata Cikanaite kalbamės apie poros santykius tapus tėvais, pagrindinius iššūkius bei sprendimo būdus.
Kodėl tapimas tėvais sujaukia iki tol nusistovėjusią poros santykių dinamiką?
Tapimas tėvais yra svarbus gyvenimo įvykis, kuris gali turėti didelę įtaką tėvų tarpusavio santykiams. Į šeimą atėjęs kūdikis padaro mus mama ir tėčiu. Tai didelis tapatybės pokytis, dažnai atnešantis naują požiūrį į šeimos vertybes, darbą, pinigus, santykius. Tapimas tėvais mus kviečia perimti tradicinius vaikais besirūpinančios mamos ir dirbančio tėčio vaidmenis, dažniausiai tokius, kokius matėme savo pačių tėvų namuose.
Pirmieji metai po kūdikio gimimo yra intensyvių fizinių ir psichologinių pokyčių metas. Moteris turi iš naujo susipažinti su kūnu, prisijaukinti žindymą. Abu tėvai greičiausiai kenčia nuo miego trūkumo ir bendro netikrumo, nežinojimo, nuovargio jausmo, todėl atsiranda intymus, emocinis ir fizinis nutolimas.
Keičiasi ir kiti reikšmingi iki tol turėti santykiai. Pavyzdžiui, seneliams įsitraukiant į vaikų auginimą pastebime savyje jausmų sąmyšį, susijusį su mūsų pačių vaikyste ar santykiais su tėvais. Bendravimas su draugais irgi keičiasi dėl kūdikio priežiūros poreikių ir naujų prioritetų. Tai paaiškina, kodėl dauguma porų, kartu arba individualiai, išgyvena tapatybės krizę per pirmus buvimo tėvais metus.
Ar santykių pablogėjimas paliečia visas šeimas? Gal apie tai yra daryta mokslinių tyrimų?
Mokslų daktaras, porų terapeutas Johnas Gottmanas 2019 metais žurnale „Journal of Family Psychology“ paskelbė tyrimą, kurio metu pastebėjo, kad 67 proc. porų, susilaukusių kūdikio, patiria nusivylimą tarpusavio santykiais, poroje atsiranda priešiškumas, nuoskauda, vienišumo jausmas. Kodėl kartais taip ilgai lauktas šeimos pagausėjimas suteikia tiek daug išbandymų? Kodėl tarsi naujoje šviesoje pamatome patys save ir savo partnerius? Kodėl kartais atrodo, kad nebežinome, kas esame ir su kuo gyvename.
J.Gottmanas savo tyrime taip pat pabrėžė, kad naujas mamos ir tėčio vaidmuo turi tiesioginę įtaką poros santykiams. Čia panašiai, kaip būna, jeigu dirbame kartu, – po darbo neišspręstus klausimus parsinešame namo ir pykstamės dėl darbo namuose. Tapus tėvais nesutarimai dėl vaikų auklėjimo persikelia į pagrindinius poros santykius. Ir to labai sunku išvengti, nes biologiškai mamos ir tėčiai nori vaikus auklėti skirtingai. Mamos daugiau augina, tėčiai daugiau žaidžia.
Kaip sprendžiate šitas problemas ir apie ką kalbatės su tėvais grupiniuose susitikimuose?
Augantys Tėvai grupėje kalbamės apie visus tėvystės iššūkius. Vasario ir kovo mėnesių temos yra būtent poros santykių iššūkiai. Tapus tėvais yra svarbu dėl naujos šeimos rutinos pasidalyti namų ruošos darbus, įtraukti tėtį į kūdikio priežiūrą, nenusisukti vienam nuo kito, reguliariai kalbėtis, pasirūpinti laiku kartu, kuriame nebus vaikų, išlikti aktyviems fiziškai ir ilsėtis, kai galime.
Lengviau pasakyti, negu padaryti. Kartu ieškome praktiškų ir paprastų būdų, kaip geriau susiorganizuoti laiką, į ką labiausiai reikėtų kreipti dėmesį, kaip padėti mažiems vaikams išsimiegoti, nes tada gali pailsėti ir tėvai, kaip spręsti tarpusavio nesutarimus dėl vaikų auginimo ir auklėjimo, ką daryti, jeigu susitarti nepavyksta. Labai kviečiu prisijungti, nes kitų šeimų pavyzdžiai sunormalizuoja patirtis mūsų pačių namuose.
O kaip ir kada stiprinti poros tarpusavio santykius, kai aplinkui krūva buities, darbo ir tėvystės iššūkių?
Ar kada nors esate savęs paklausę, kam man iš viso reikalingas vyras arba žmona? Atsakymas atrodo toks savaime suprantamas. Kad jausčiausi mylima (-as), kad kas nors būtų šalia, vienai (-am) liūdna, dviese smagiau.
Kai gimus vaikeliui ateina reguliarus neišsimiegojimas, nuovargis, neprivalgymas, skubėjimas, įtampa, pyktis, apsilankymas duše ir tualete tik greitosiomis ir atidarytomis durimis, labai aiškiai ir skaudžiai pamatome savo pačių ir mūsų partnerių žmogišką ribotumą.
Paprasčiausiai nebegalime patenkinti savo pagrindinių fiziologinių poreikių, ką jau kalbėti apie kito asmens padarymą laimingu.
Tokiais nelengvais etapais reikia ieškoti gilesnių atsakymų į klausimą, kodėl mes kartu? Surasti bendrystę, kuri padėtų išlaikyti tėvystės metus. Jūsų stiprus vidinis atsakymas į klausimą “kodėl mes kartu” padės išsilaikyti audrose ir išplaukti į kitą krantą.
