Iš šalies atrodo, kad krepšininkų Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių gyvenime viskas vyksta taip pat: ta pati profesija, du panašaus amžiaus sūnūs, dabar – ir pagrandukės dukrytės…
Kalbamės su Edita Lavrinovič, prieš keletą mėnesių trečiąkart tapusia mama.
Edita, tikriausiai tarp brolių dvynių jaučiate stiprų ryšį?
Pažinties su Darjušu pradžioje man buvo labai keista, kad jie su broliu tokie artimi, juk aš buvau vienturtė, neturiu nei brolio, nei sesės! O dabar aš svajoju, kad tarp mano berniukų ir mažylės Leylos būtų toks stiprus ryšys, kaip tarp Darjušo ir Kšyštofo.
Ar dukrytė planuota? Galbūt, berniukams paaugus, vėl norėjosi namie kūdikėlio?
Trečias vaikelis labai planuotas, ir nesvarbu, ar tai būtų mergaitė, ar berniukas, svarbiausia, sveikas vaikas. Bet, žinoma, neslėpsiu, mes buvome be galo laimingi, kai sužinojome, kad gims dukrytė. Čia buvo Darjušo svajonė – trečias vaikelis, teko ne vienerius metus prašyti, kol pagaliau išprašė. Vyras dažnai sakydavo: „Berniukai greitai auga, tuoj išvažiuos mokytis, mes liksime vieni, ir ką darysime? Reikia mažylės!“. O dabar aš pati laimingiausia, kad vyras tiesiog privertė mane apsispręsti dėl trečio vaikelio. Kadangi esu vienturtė, jaunystėje svajojau apie vieną vaiką, bet Darjušo požiūris į šeimą, jo nuolatinis rūpinimasis manimi ir vaikais pakeitė mano požiūrį. Dabar jau net manau, kad egoistiška turėti vieną vaiką.
Kaip praėjo šis trečiasis nėštumas – kokių įvykių per tuos devynis mėnesius buvo?
Visi trys mano nėštumai praėjo labai lengvai, trečiojo nėštumo nelabai ir pajaučiau. Laukdamasi Leylos, aktyviai sportavau su treneriu iki 20 savaitės. Ir bėgiojau, ir šokinėjau per treniruotes, nemažinau krūvių! Gyvenau įprastą aktyvų gyvenimą. Vyras bardavo ir liepdavo lėtinti tempą, daugiau ilsėtis. Besilaukiant Leylos, visa šeima vykome į Egiptą, kadangi jaučiausi puikiai, nebuvo priežasčių neskristi atostogauti.
Kaip žinią, kad laukiatės, priėmė Darjušas? Kokiomis aplinkybėmis pasakėte?
Darjušas buvo pats laimingiausias! Pamenu, grįžo iš treniruotės, kaip tik buvo jo gimtadienis, lapkričio 1-ąją. Taigi šita dovana – naujiena, kad laukiuosi, buvo jo svajonės išsipildymas!
Ar bijote gimdymo?
Taip aš esu bailė, labai bijau gimdymo! Nors pati esu baigusi medicinos mokslus, bet su kiekvienu gimdymu vis galvodavau, kad čia paskutinis kartas.
Berniukus gimdžiau pas tą pačią gydytoją Redą Žiobakienę, ji mane prižiūrėjo ir trečiojo nėštumo metu, bet, kadangi dabar gydytoja Reda nepriima gimdymų, todėl rekomendavo gydytoją Dianą Jatuziene, tad Leyla gimė pas šitą nuostabią gydytoją!
Ar anksti sužinojote, kad laukiatės mergytės?
Kad gims mergytė sužinojome gana anksti, apie 10–11 savaitę. Gydytoja echoskopu 90 procentų tvirtino, kad mergytė, o visiškai užtvirtino NIPT genetinis tyrimas. Pamenu, skambina gydytoja ir sako: „Laukiatės sveikos mergaitės“.
Kokia vardo istorija?
Turėjome 2 vardų variantus, bet visai šeimai labiausiai patiko Leyla. Mums labai gražus šitas vardas. Prieš kelerius metus išgirdau Jah Khalib dainą „Leyla“, ir man taip patiko tas vardas, kad visuomet galvojau, jog jeigu turėsiu dukrytę, ji bus Leyla! O vardo reikšmė yra „naktis“.
Kaip sūnūs priėmė sesę?
Berniukai jos labai laukė! Jaunesnysis Darjušas net Kalėdų Senio prašė ne dovanų, o atnešti leliuką! Ir per Kalėdas jo noras išsipildė, nes vaikai, tėvai ir mūsų artimieji sužinojo, kad laukiamės, būtent per Kalėdas. Visą nėštumą berniukai labai rūpinosi manimi, nešiojo iš parduotuvių maišus, klausė ką reikia padėti buityje… Saugojo mane ir sesę! O kai Leyla gimė ir ją pamatė… Jie tiesiog dievina ją! Jaunesnysis sūnus Darjušas net pasiliko nakvoti Santariškių gimdymo namų palatoje! Nuolat bučiuoja sesės kojytes, rankytes, ryte pabudę pirmiausia atbėga pasilabinti ir pabučiuoti Leylą! Vieną dieną man pareiškė: „Mamyte, ir kaip mes ją vieną abu pasidalinsime, gal tu pagimdyk dar vieną sesę!“. Visi trys šeimos vyrai labai padeda, būna, nepasidalina, kuris prižiūrės ir pavežios vežimėlyje Leylą..
Kuo domisi, ką lanko berniukai?
Trylikamtis Titas ir vienuolikmetis Darjušas lanko Vilniaus krepšinio mokyklą, kasdien iškart po pamokų vežame į treniruotes. Todėl mūsų rytas prasideda 7.00 val., o namo berniukai grįžta tik apie 19.00 val.! O šeštadieniais dažniausiai važiuojame į berniukų varžybas. Galvojau, kad vyro karjera į pabaigą, varžybų bus mažiau, bet jų tik daugėja!
Būna, kad šeštadienį iš Tito rungtynių skubame žiūrėti Darjušo jaunesniojo, arba atvirkščiai. Todėl planšetėms, kompiuteriniams žaidimams nelabai lieka laiko, nors mūsų šeimoje yra griežta taisyklė, kad kompiuteriu žaisti galima 1 valandą per dieną. Aš mėgstu skaityti knygas, to reikalauju ir iš berniukų, kiekvieną vakarą 21 valandą mūsų namuose yra tradicija, kad aš ir berniukai skaitome savo knygas mažiausiai 30 minučių, tada geriame prieš miegą arbatą ir aptariame, ką kuris perskaitė.
Vyresnėliui labai sekasi mokslai, nuolat gauna geriausio mėnesio mokinio ir kitokių diplomų. Kadangi mokosi Tarptautinėje Amerikos mokykloje, prieš atostogas Titas parnešė diplomą, pasirašytą Amerikos Prezidento Donaldo Trumpo, jį gavo tik keletas mokyklos mokinių.
Ar Darjušas, kaip kiti Lietuvos tėčiai, galėjo išeiti mėnesio tėvystės atostogų? O gal su jo darbais tai neįmanoma?
Šiais metais Darjušo sezonas su „Skycop“ komanda baigėsi gana anksti, gegužės mėnesio pabaigoje. Todėl vasara laisvesnė ir sulaukiu be galo daug pagalbos ir su Leyla, ir su vyresniaisiais berniukais, ir namų buityje. O su tėčio pareigomis jis puikiai tvarkosi, drąsiai nuo pat pirmos Leylos gimimo dienos lieka vienas su ja, pamaitina, sauskelnes pakeičia, prižiūri, nešioja ją, o vakarinės Leylos maudynės priklauso tėčiui! Jis vakarais visus tris mūsų vaikučius maudydavo! Todėl, kaip ir žadėjo, kad kelsis naktimis, bus ir „auklytė“, padės kiek galės, pažadą savo puikiai vykdo!
Kokia jūsų šeimos mėgstamiausia poilsio vieta, kur patinka leisti laisvalaikį?
Labiausiai mėgstame sodybą! Ten kas rytą papusryčiavę vyrukai skuba pasportuoti sporto salėje arba pažaisti krepšinį. O aš galiu leisti sau patinginiauti. Ten randame ramybę, nereikia niekur skubėti ir pabėgame nuo Vilniaus aktyvaus gyvenimo tempo. Todėl vasaras leidžiame Lietuvoje, sodyboje, savaitgaliui kartais nuvažiuojame i pajūrį – į Nidą ar Palangą.
Ar esate iš tų mamų perfekcionisčių, kurios labai kreipia dėmesį į šeimos mitybą, ekologiją?
Be abejo, stengiuosi rūpintis, kad šeimyna maitintųsi sveikiau. Padėjėjų jokių neturiu ir niekada neturėjau! Pati šeimai gaminu pusryčius, pietus ir vakarienę. Stengiuosi ruošti kuo sveikesnį maistą, tačiau kartais sau ir vaikams leidžiame ir picas suvalgyti. Manau, viskas, kas su saiku, nėra blogai. Tiesiog reikia turėti saiką ir dažnai nepiktnaudžiauti.
Abu sūnūs aukštaūgiai. Tikriausiai savo klasėse aukščiausi?
Be abejonės, kad berniukai aukštesni už savo bendraamžius, bet nėra gigantai (juokiasi). O štai Leyla gimė 53 cm, aukštesnė už berniukus, nes jie gimė 50 cm. Bet sūnūs sparčiau augo, o Leyla – kaip standartinis kūdikis, užauga po 2 cm per mėnesį. Tai tikėkimės, kad krepšininkės ūgio nepasieks.
Tegul geriau bus trumpakojė, kaip mamytė. Leylos charakteris labai skiriasi nuo broliukų, berniukus, atrodo, kur palikdavau lovelėje, ten ir rasdavau, o Leyla be galo dėmesio reikalaujanti ir aktyvi mergaitė! Todėl dabar mūsų šeimos visas laikas priklauso jai! Kaip ir turi būti, ji juk mergaitė!
Ginta Liaugminienė
„Mamos žurnalas“