Išradingų mamų patarimai, kaip surengti nepamirštamas krikštynas

foto (126)

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Krykštynos, kaip ir vestuvės, metams bėgant vis modernėja, atsiranda vis naujų madingų tradicijų.

Beveik visos mamos laiškuose mini keletą pagrindinių krikštynų dėsnių:

Krikštatėviais kviečiami vaiko mamos sesuo ir tėvo brolis. Jei nėra – kiti artimi giminės.

Krikšto mama turi aprengti krikšto vaiką nuo galvos iki kojų: vaiką gauna „nuogą“ ir dovanoja visus krikšto drabužėlius.

Jei vaikas – ne pirmas šeimoje, galima krikštyti tais pačiais drabužėliais, kaip ir pirmagimis. Tada vaikai būna draugiški.

Krikšto mama negali būti nėščia moteris.

Jei kviečia būti krikštatėviais, negalima atsisakyti.

Prieš kviečiant būti krikštatėviais, reikia aplinkiniais keliais sužinoti, ar jie sutiks, nes jei nesutiks – vaikas bus nedalingas (jam nesiseks). Žinant, kad sutiks, galima kviesti.

Pakrikštyti vaiką reikia kuo greičiau, geriausia – pirmąjį mėnesį (dabar šis terminas pailgėjo iki vienerių metų).

Anksčiau į bažnyčią vaiką veždavo tik krikštatėviai, tėvai likdavo namuose. Taip buvo tikriausiai todėl, kad krikštydavo pirmosiomis gyvenimo dienomis, o mama dar būdavo neatsigavusi po gimdymo. Dabar į bažnyčią eina ir tėvai.

Krikšto žvakė ir kaspinas saugomi Pirmajai komunijai.

Krikštatėviai prie stalo turi sėdėti susiglaudę, kad vaiko dantys būtų be tarpų.

Kūmais turi būti geri žmonės, juk sakoma: „Kokie kūmai – toks ir kūdikis“.

Prieš vežant kūdikį į krikštą, reikia į vystyklo kampelį surišti tokį „lauknešėlį“: duonos, druskos, pinigų, adatą su siūlu. Kad visą gyvenimą turėtų ką valgyti ir kuo apsirengti.

Grįžus iš krikšto, reikia kuo greičiau kūdikį išvystyti, kad užaugęs būtų greitas.

O dabar paskaitykite konkrečių patarimų. 

Šaukštelyje išgraviruotas laikrodis

Visada maniau, kad kuo mažesnis vaikas, tuo lengviau jį pakrikštyti – per ceremoniją krikšto tėvams lengviau su mažiuku „susitvarkyti“. Tad sūnelį krikštijome 4 mėnesių. Visi svečiai rinkosi bažnyčioje, o po ceremonijos kunigas pašventino dovanas. Krikšto tėvai padovanojo sidabro šaukštelį. Ant kotelio buvo išgraviruotas laikrodis, o rodyklės rodė laiką, kada gimė mūsų sūnelis. Laikrodžio apačioje buvo išgraviruotas sūnaus ūgis ir svoris, kitoje kotelio pusėje – vardas ir gimimo data.

Emiliuko mama Dovilė

Krikšto tėvams – stikliniai angeliukai

Mes krikštynas organizavome per vestuvių metines, kad būtų dvi šventės. Krikšto tėvais rinkome du skirtingų šeimų atstovus – vyro brolį ir kito brolio žmoną – kad vaikučiu galėtų rūpintis 2 šeimos. Po ceremonijos bažnyčioje visi nuvažiavome prie Vilnelės, kur leidome laivelius. Juos iš anksto padarė mano 9 metų sesutė (išlankstė ir nuspalvino). Kiekvienas svečias parašė ant laivelio linkėjimą Emiliui ir paleido į upę. Po to draugiškai nuvažiavome į sodybą, kepėme šašlykus ir apsidovanojome dovanomis. Krikšto tėtis padovanojo Emiliui sidabrinę grandinėlę su kryželiu, o krikšto mama – „Zepter“ stalo įrankius vaikams (ant jų išgraviravo linkėjimus Emiliui). Mes atsidėkodami padovanojome krikšto tėvams stiklinius angeliukus. Visi rašėme linkėjimus Emiliui ant lapelių, juos su virvutėmis užkabinome ant vyno butelio. Kai Emiliui bus 16 metų, tą butelį atiduosime jam su visais linkėjimais“.

Mama Violeta

Prisiminimui – vaiko pėdutės molyje

krikštas

Jūratės Čiakienės nuotr. www.fotojurate.lt

Viliuką krikštijome, kai jam buvo 6 mėnesiai, Petro ir Povilo bažnyčioje pas kunigą Rudoką. Labai norėjome, kad krikštytų būtent jis, nes prieš porą metų jis palaimino mudviejų su vyru santuoką. Krikšto tėvais paprašėme būti mano pusseserę ir vyro pusbrolį. Mums svarbiausia buvo, kad tai būtų tikintys žmonės, kurie ir toliau rūpinsis vaiku ir jo dvasiniu tobulėjimu.

Kitaip pats krikštas netektų prasmės.

Šventėme sodyboje. Viliuko krikšto tėvai įspaudė atminčiai Viliaus pėdutes molyje, užrašė ant jų datą, svečiai užrašė linkėjimus. Krikšto motina surengė žaidimą – kiekvienas svečias turėjo pasižadėti ką nors Viliukui, pavyzdžiui: „Aš, Viliuko senelė, pasižadu prižiūrėti anūką bent du kartus per savaitę.

Mama Irena

Krikšto laikraštukas

Faustos krikštatėviais parinkome draugus, kurie pirmieji sužinojo apie šį vaikelį, be to jie linkėjo mums dukrytės. Tad sakydavau, jei taip ir bus, jūs busit krikštatėviais. Krikšto tėveliai pasirūpino, kad krikštynos nebūtų eilinės išgertuvės.

Paruošė krikšto laikraštuką, pasirūpino dovana broliui – marškinėlius su sese, 10 Faustos įsakymų tėveliams, didelį šampano butelį su svečių linkėjimais, kurį reikės atkimšti per Faustos 18-metį, namams specialiai užsakė iš medžio drožtą angelą-sargą, močiutei – pasakų knygelę, kad anūkėlei paskaitytų, seneliui – taupyklę, kad pinigėlius taupytų. Visi svečiai turėjo pasižadėti kaip pagelbės Faustai gyvenime.

Mama Irma

Tie patys krikštatėviai abiem vaikams

Susilaukę antrojo sūnaus ilgai sprendėme, kas galėtų būti jo krikštatėviai. Ilgai svarstėme, kol vis dėlto nusprendėme, kad mažojo krikštatėviai turi būti tie patys, kaip ir vyresnėlio. Taigi mūsų vaikų krikšto tėvai yra tie patys. Mes labai šiuo sprendimu džiaugiamės, nors iš pradžių dauguma giminaičių kraipė galvas, net močiutė bandė įrodinėti, kad taip negalima…

Mama Vaiva

Sunku rasti krikštamotę

Darijai krikšto tėvelį buvome išrinkę nuo pat gimimo, o, štai mamytę rasti buvo sunku. Manau, šiais laikais sunku rasti gerus krikšto tėvus, nes dauguma nenori įsipareigoti arba atsisako dėl finansinių sumetimų. Taip buvo ir mums – net trys pretendentės į krikšto mamytes atsisakė motyvuodamos tuo, kad neturi pinigėlių arba visai nenurodė priežasties. Sakoma, kad negalima atsisakyti, jei kviečia eiti krikštatėviams, bet mums atsisakė…Nenorėjome kviesti bet ko, nes juk sakoma, kad mergaitė paveldi daug būdo savybių ir net pomėgius iš krikšto motinos. Galiausiai sutiko artima giminaitė, kuriai esu be galo dėkinga.

Nežinau kodėl, bet dauguma svečių kaip susitarę dovanojo pliušinius žaislus – jų gavome visą galybę.

Darijos mamytė Laura

Vietoje šventės – kelionė

Ruošėme dvigubas krikštynas su draugų sūneliu Aivaru. Mes buvome Aivaro krikšto tėvai, o jie buvo Kamilės krikšto tėveliai.

Su tais draugais artimai bendraujame jau kelerius metus, mokėmės kartu, paskui pastojo draugė, o po metų – aš.

Pagalvojome, kad tarp mūsų yra ypatingas ryšys – mes su drauge gimusios po Mergelės ženklu, o mūsų vyrai – po Skorpiono.

Gimę esame irgi tomis pačiomis dienomis – aš su draugės vyru – 15 dieną, o ji su mano vyru – 6 dieną. Mūsų abiejų vyrų mamos irgi gimusios tą patį mėnesį ir tą pačią dieną.

Krikštynų puotos nedarėme jokios, nes sugalvojome kitą dieną važiuoti į kelionę prie jūros. Kartu praleidome šaunias atostogas – gilų įspūdį paliko mūsų mažųjų pliuškenimasis vandenyje. Patariame ir kitiems sugalvoti ką nors originalaus. Tai daug įdomiau, nei paprastas balius, kuris skirtas tikrai ne vaikučiams, o jų tėvams ir svečiams. Tik reikia nepabijoti ir padaryti kažką kitaip nei visi aplinkiniai.

Agnė Andrikienė

Krikšto tėvų spaustuvės

krikštas

Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt

Matuką krikštijome pas vyro tėvus, buvo 30 žmonių, muzikantas. Po bažnyčios iškart važiavome į fotoateljė, iš ten – į šventę.

Kai atvykome, stalas buvo užsėstas, „netikri“ krikštatėviai turėjo lėlę kaip kūdikį, tikriesiems krikšto tėvams reikėjo išsipirkti stalą. Buvome nupirkę balionų su heliu. Kiekvienas svečias pasveikino Matuką ir ant balionų užrašė po linkėjimą.

Po visų sveikinimų balionus paleidome į dangų. Vaizdas buvo nuostabus.

Norėjosi dar daugiau balionų (nupirkome tik 10), bet jie brangūs.

Vėliau vyko krikšto tėvų spaustuvės – iš abiejų pusių svečiai spaudė krikšto tėvus, o šie turėjo tiesiai, gražiai sėdėti, nes, sakoma, kaip krikšto tėvai sėdės, tokie bus vaiko dantukai.

Vaida

Dvi poros krikšto tėvų

Praėjus 2 savaitėms po dukrytės gimimo, dar nespėję sustiprėti mes atsidūrėme Santariškių ligoninės naujagimių skyriuje.

Diagnozė – bambos fistulė (stafilokokas). Gulėdama ten supratau, kad mūsų buvimas ligoninėje – tai toks ženklas, tarsi kažkas mus bando įspėti, jog tam, kad ateityje išvengtume ligų ir nelaimių, reikia kuo greičiau pakrikštyti vaiką. Esu prietaringa, todėl nusprendžiau nedelsti. Krikštynoms pradėjau ruoštis dar ligoninėje. Suplanavau, kad vaikutį krikštysime lapkričio 20 dieną. Paskambinau savo geriausiai draugei ir paprašiau sutikimo tapti krikšto mama, ji mielai sutiko. Tada paskambinau į Daniją mūsų šeimos draugui Svenui. Jis man tarsi krikštatėvis, mes pažįstami 15 metų. Esu jam pažadėjusi, kad gimus mano pirmagimiui jis būtinai taps krikšto tėvu. Grįžusi iš ligoninės nuvykau į bažnyčią pas kunigą. Ten buvau nustebina – pasirodo, krikšto tėvas būtinai turi būti katalikas, o Svenas yra protestantas. Išeitį iš keblios situacijos surado kunigas. Pasirodo, kad vaikas gali turėti dvi poras krikšto tėvų, kurių vieni būtinai turi būti katalikai, o kiti – nebūtinai. Paprašėme vyro pusbrolio ir jo žmonos sutikimo būti antraisiais krikštatėviais, jie nedelsdami sutiko.

Pakrikštyta dukrytė išmiegojo visą naktį, o tai net dabar retai pasitaiko…

Mama Andželika

Močiutėms – lopšinių konkursas

Visi šventėje dalyvavę vaikai padovanojo mažiesiems po eilėraštuką. Ir tuoj iš krikštatėvių išprašė „kūmos žiedų“ – saldainių.

Močiutės dalyvavo lopšinių konkurse, o seneliai visus svečius vaišino koše. Sugalvojome užduočių ir tetoms, ir dėdėms.

Sakėme tostus už meilę, šeimą. Į dangų paleidome du baltus balandžius, kaip laimingo ir sėkmingo gyvenimo linkėjimą.

Ingrida ir Raimondas Laukineičiai iš Kretingos

Krikštynos iš dviejų etapų

krikštas

Studijos „G foto“ nuotr. www.gfoto.eu

Roko krikštynos susidėjo iš dviejų etapų. Rokutis gimė neišnešiotas, todėl, bijodami, kad galime jo netekti, pakvietėme kunigą į ligoninę pakrikštyti. O likusią ceremonijos dalį atlikome bažnyčioje po 8 mėnesių.

Jolanta

Krikštamotė laukėsi

Mūsų dukrytės Anastazijos krikšto mama – Natalija, labai miela, gera ir šilta.

Esu religinga, todėl įsitikinusi, kad krikštas žmogui labai reikšmingas įvykis, o mergytei ypač svarbi yra krikšto mama. Su vyru iškart pagalvojome apie Nataliją – ji nėra mūsų giminaitė, tiesiog artima šeimos draugė. Įdomu buvo tai, kad tuo metu, kai mes planavome krikštynas, Natalija laukėsi antrojo vaikučio. Pažįstami, išgirdę, kad mūsų dukrą krikštys nėščia moteris, labai pasibaisėjo. Įtikinėjo, kad taip negalima.

Pasipiktinau, nes tokių nesąmonių nebuvau girdėjusi. Norėdama apsidrausti paskambinau į cerkvę. Mes esame ortodoksai, todėl vaikutį ruošėmės krikštyti pagal stačiatikių papročius cerkvėje. Mane patikino, kad krikšto motinos nėštumas neturi jokios reikšmės, o man pačiai širdyje atrodė, kad tai kaip tik geras ženklas, nes juk nieko nėra gražiau ir svarbiau už nėščią moterį.

Anastazijos mama

Krikšto drabužėliai – iš kartos į kartą

Gabrieliaus krikštynos vyko per Kalėdas, todėl buvo labai įsimintinos. Dar vienas krikštynų ypatumas tas, kad Gabrielius vilkėjo drabužėliais, kurie „eina“ iš kartos į kartą. Su šiuo drabužiu buvau pakrikštyta aš, abu mano vaikai (pirmajam sūnui Matui – 10 m.) bei jų pusseserė Ievutė.

Mama Giedrė

Suknelę nunėrė krikšto mama

Patricijai krikšto tėvus pasirinkome iš artimiausių mums žmonių, patikimus, kurie užtikrintų mūsų mergaitėms pagalbą, meilę. Tikrai nenorėjome pirkti dukrytei suknelės turguje, nes norėjome, kad ji būtų išskirtinė. Todėl būsimoji krikšto mama savo rankomis nunėrė Patricijai pačią nuostabiausią suknelę ir kepurytę. Krikštynose dalyvavo tik mums brangūs ir artimi žmonės. Mergaitė taip gerai jautėsi savo puotoje, kad vis sukiojosi rateliu, visiems rodė savo suknelę, džiaugėsi dovanomis.

Patriciją pakrikštijome, kai jai iki trejų metų buvo likęs vos mėnuo. Manau, tai pats tinkamiausias metas, nes ji jau viską suprato, neverkė, stebėjo kunigo veiksmus ir šypsojosi.

Mama Sigrida

Apeigos namuose

Per krikštynas Džiugui buvo 3 metai. Šiltą rugsėjo popietę į namus pradėjo rinktis svečiai. Ir štai, įžengė krikštatėviai. Ant stalo padėjo šventos duonos su druska, uždegė žvakę. Krikštamotė rankose laikė krikšto skraistę ir žvakę, krikštatėvis – krikšto kostiumą. Pradėjo Džiugą aprenginėti.

Rengdami linkėjo Džiugui visko, ko geriausia. Apeigos buvo atliekamos prie stalo – jis buvo tarsi namų altorius. Visi susėdo aplink stalą, Džiugą krikšto mama pasodino šalia duonos kepalo, paskui paėmė ant rankų, nusilenkė duonai, tėvams, svečiams. Krikštatėvis raikė duoną ir visus pavaišino. Tik tada važiavome į bažnyčią. Džiugas pats sukalbėjo maldelę, tuo nudžiugindamas kunigą.

Rūta iš Širvintų

„Mamos žurnalas“


Susiję straipsniai

Žymos:

Vienas atsiliepimas kategorijoje “Išradingų mamų patarimai, kaip surengti nepamirštamas krikštynas”

  1. 2017/11/17 at 16:16 #

    Krikštynos iš tiesų yra šventė reikalaujanti daug apsvarstymų. Tiek krikšto tėveliams, jei jau jie išrinkti, tiek patiems tėvams. Reikia nuspręsti ir kokias dovanėles svečiams duoti, kaip viską papuošti ir apipavidalinti. O krikštatėviams didžiausias klausimas, kokią dovaną padovanoti, kad liktų prisiminimas visam laikui.

Palikite atsiliepimą


aštuoni + = 15

Kitos temos: