Besidžiaugiantys jaunatviška ir spindinčia oda, greičiausiai dėkoja arba genetikai, arba gydytojui. Hialurono rūgšties užpildų injekcijos – efektyvus, greitas ir ilgalaikis būdas lyginti raukšles, atkurti įdubusius paakius ir dėl amžiaus ar kitų aplinkybių prarastas veido formas.
Nors tai – viena dažniausiai grožio pasaulyje atliekamų procedūrų, natūraliai atrodančiu rezultatu džiaugiasi ne kiekvienas. Kol vieni po injekcijų atrodo tiesiog gerai pailsėję ir kokybiškai išsimiegoję, kitų norisi tarsi paklausti – kas gi čia buvo suleista?
Nuo ko priklauso galutinis injekcijos rezultatas ir kokie gali būti neprofesionaliai atliktų hialurono rūgšties užpildų injekcijų padariniai, pasakoja Vilniaus „Kardiolitos klinikų“ Dermatologijos ir estetinės chirurgijos centro gydytoja dermatologė Aistė Audickaitė.
Galutiniam rezultatui svarbūs du faktoriai
Hialurono rūgštis – jaunystės ir spindinčios odos simbolis. Ši natūraliai organizme randama medžiaga, pasak gydytojos, odoje atlieka struktūrinę ir drėkinimo funkciją. Tačiau bėgant metams hialurono rūgšties organizme mažėja. Tuomet ima ryškėti pokyčiai veide: susidaro raukšlės, oda suglemba, tampa plona, papilkėjusi, keičiasi jos tūris, mažėja drėgmės kiekis.
Estetinėje medicinoje hialurono rūgštis dažnai naudojama injekcine forma. Ji tarsi užpildo odą: atstato jos struktūros pakitimus, lygina raukšleles, atkuria nosies-lūpų raukšlės zoną, skruostų, paakių, lūpų sritis. Tad visose veido zonose, kuriose trūksta tūrio, dažniausiai galima atlikti hialurono rūgšties užpildų injekcijas.
Tačiau gydytoja atkreipia dėmesį, kad, nors hialurono rūgšties pavadinimas yra tas pats, jos koncentracija užpilduose skiriasi. Taip pat skiriasi ir preparato kietumas, gebėjimas pritraukti vandenį. Todėl norint natūralaus galutinio rezultato, labai svarbu teisingai parinkti užpildą ir gerai išmanyti skirtingas injekcijų leidimo technikas.
„Formuojant skruostų sritį, norint labiau iškelti audinius, reikalingi tvirtesnės struktūros užpildai. Tuo tarpu paviršinėms raukšlelėms lyginti preparatai turėtų būti lengvesni. Kitaip jie pritrauks per daug vandens, paakiai taps patinę, melsvi. Injekciją suleidus netinkamu metodu ir netinkamame odos lygyje, hialurono rūgštis gali persišviesti per odą. Tenka matyti tokių pacientų – tuomet, kito specialisto netinkamai suleistą preparatą pirmiausia reikia ištirpinti su fermentu, skaidančiu hialurono rūgštį – hialuronidaze“, – sako dermatologė A. Audickaitė.
Visas injekcijų leidimo technikas suskaičiuoti sudėtinga
Skirtingos injekcijų leidimo technikos, pasak gydytojos, leidžia pasiekti geriausius ir natūraliausiai atrodančius rezultatus. Technika paprastai pasirenkama pagal veido zoną, odos anatomines savybes ir reikiamą pakoreguoti trūkumą.
Siekiant išlyginti raukšleles, pavyzdžiui, koreguojant nosies-lūpų raukšles, injekcija suleidžiama odos paviršiuje, dermos sluoksnyje. Hialurono rūgštimi užpildomas odos įdubimas ir tokiu būdu raukšlės tampa lygesnės, mažiau matomos. Tuo tarpu veido odos suglebimą dėl gravitacijos ar amžiaus pokyčių galima atkurti atliekant injekcijas gilesniuose sluoksniuose – jos iškelia audinius, atkuria kaulinį audinį ir veido kontūrus.
„Visas hialurono rūgšties technikas suskaičiuoti būtų sudėtinga, tačiau populiariausios yra: vėduoklės principo leidimas, linijinis leidimas, sluoksniuojant hialurono rūgštį skirtinguose odos sluoksniuose, atliekant „grotelių“ techniką, kai preparatas leidžiamas kryžiuojant hialurono rūgštį – tokiu būdu pasiekiamas didesnis stabilumas reikiamose zonose. Taip pat galima didesnius preparato kiekius suleisti į pavienes gilesnes zonas – tai vadinama boliuso technika“, – vardija gydytoja.
Dažniausiai užpildas, sako ji, leidžiamas su adata: konkrečiose zonose atliekami dūriai. Kitas populiarus metodas – naudojant kaniulę. Jos pagalba, per vieną ar kelis dūrius galima pakoreguoti reikiamą zoną ir taip išvengti daug dūrių. Taigi, po procedūros pacientai gali iš karto grįžti į darbus.
Tikslas – atkurti grožį neprarandant individualumo
Neteisingai parinktas ir netinkamai suleistas preparatas, pasak A. Audickaitės, gali sukurti visiškai neestetišką vaizdą: hialurono rūgštis gali „numigruoti“ į kitą veido zoną, sudaryti mazgelius, patinimus, persišviesti per odą – ji įgyja pilkšvai melsvą atspalvį.
Kai kurios veido zonos, sako gydytoja, apskritai yra padidintos rizikos, nes jose išsidėsčiusios pagrindinės veido kraujagyslės. Pavyzdžiui, sritis tarp antakių, nosies-lūpų zona. Todėl neturint medicininių žinių šiose vietose galima sukelti audinio žūtį (nekrozę). O netinkamai atlikus procedūrą srityje tarp antakių, galima negrįžtamai pakenkti regėjimui ir netgi apakti.
Gydytoja dermatologė perspėja, kad neatsižvelgiant į paciento veido anatomiją ir neturint žinių injekcijos gali visiškai pakeisti žmogaus bruožus – jis praras individualumą. Neprofesionalaus darbo pavyzdžiais laikomi ir atvejai, kai suleistas injekcijas ima pastebėti aplinkiniai. O patikint savo veidą nekvalifikuotiems specialistams padidėja ir labai rimtų komplikacijų rizika.
„Estetinėje medicinoje visuomet egzistuoja tam tikros mados: lapės akys (ang. fox eyes), besikeičiančios lūpų formos, skruostikaulių ar apatinio žandikaulio kampo formos korekcijos. Tačiau profesionalūs gydytojai madų nesivaiko, nes jiems svarbiausia – individualizuotas požiūris į pacientus. Estetinės medicinos tikslas – atkurti gražiausius žmogaus bruožus ir patobulinti trūkumus niekada neprarandant individualumo“, – sako gydytoja dermatologė A. Audickaitė.
