Tuoj po gimimo, kai virkštelė jau perrišta, sveikas naujagimis ieško maisto. Dėl to jį nedelsiant reikia padėti ant mamos pilvo taip, kad mažylis rastų spenelį ir pradėtų žįsti. Vos naujagimis lūpytėmis paliečia spenelį, motinos organizme išsiskiria daugiau hormono oksitocino, kuris spartina gimdos susitraukimus, placentos atsidalijimą ir jos gimimą.
Kaip pirmą kartą pridėti prie krūties:
Mama po gimdymo būna pavargusi, todėl naujagimį jai prie krūties turi pridėti akušerė ar kitas pagalbininkas.
Jei mama speneliu ar pirštu brūkštelės per naujagimio lūpas arba skruostą, pažadins įgimtą čiulpimo-žindimo refleksą, ir vaikas atsisuks į krūtį.
Naujagimis visa plačiai išžiota burna turi apimti spenelį kartu su aplink jį esančiu laukeliu – areola. Neleiskite žįsti vien tik spenelio (be areolos).
Pats naujagimis turi prisiglausti prie krūties. Negalima krūties kišti naujagimiui į burną kaip buteliuko.
Naujagimiui leiskite žįsti tol, kol jis norės. Kai nebenorės, jis pats nustos žįsti arba užmigs. Betarpiškas mamos ir naujagimio odos kontaktas stiprina jų emocinius ryšius.
Pirmąsias dienas po gimdymo nesuvystytą naujagimį reikėtų kuo ilgiau laikyti prie motinos kūno, kad tęstųsi betarpiškas kontaktas, prasidėjęs tuoj po gimdymo.
Jei naujagimis nebuvo prie krūties pridėtas tuoj po gimdymo, tai reikia padaryti kuo greičiau (vos mama atsigavo po operacijos ar pan.).
Kol naujagimis dar mokosi žįsti, negalima jam duoti gerti iš buteliuko ar puoduko. Naujagimiai, pamaitinti iš buteliuko, neretai atsisako krūties, tad nutrūksta pieno stimuliavimas. Duoti naujagimiui gerti iš buteliuko – tolygu pradėti nujunkyti nuo krūties vos tik pradėjus žindyti. Naujagimiams daug lengviau žįsti iš buteliuko nei iš krūties (skiriasi čiulpimo technika).
Naujagimiui reikia leisti žįsti krūtį bet kuriuo paros metu, kai tik jis parodo, jog nori valgyti.
Žindymo padėtis:
Naujagimį priglauskite prie krūties taip, kad jo pilvukas būtų priglaustas prie Jūsų pilvo. Ranka vaikutį prilaikykite už galvutės, nugaros ir liemens.
Svarbu, kad naujagimiui žindant jam nereikėtų pasukti galvos.
Kai kurie naujagimiai nemėgsta, kad jų galvytė būtų laikoma. Jie gali iš pradžių atlošti galvą, o po to patys ieškoti spenelio.
Gerai laikomas prie krūties naujagimis laisvai kvėpuoja abiejomis šnervėmis, nes jo nosis tam gerai prisitaikiusi. Kvėpavimas sutrinka tada, kai vaikelis blogai laikomas.
Jei moteris jaučia, kad reikia prilaikyti krūtį, ji gali tai padaryti kita ranka iš apačios arba priglaudusi savo plaštaką prie krūtinės ląstos.
Kai naujagimis teisingai žinda – jo smakras atsirėmęs į krūtį, viršutinė areolės dalis labiau matoma nei apatinė. Jei areolės didelės, maitinant matyti jų krašteliai. Jei mažos, jos dingsta mažylio burnoje.
Skausmas – neteisingo žindymo požymis. Teisingas žindymas neskausmingas ir nesukelia mamai jokių nemalonių jutimų.
Klasikinės žindymo padėtys yra dvi:
Mama ir kūdikis guli šalia.
Mama sėdi, o kūdikis guli ant jos rankų ir šlaunų.
Yra daugybė kitų maitinimo padėčių. Nė viena jų nėra ideali. Mama ir kūdikis pasirenka jiems abiems labiausiai patogią padėtį. Horizontali žindymo padėtis leidžia mamai labiau atsipalaiduoti ir pailsėti. Moteriai patariama laikas nuo laiko išbandyti įvairių žindymo padėčių.
„Mamos žurnalas“
