Net jei jaučiatės visiškai sveika, iki pastojimo reikėtų įtraukti į savo darbotvarkę vizitą pas gydytoją. Tai padės pasiruošti galimiems fiziniams pakitimams, susijusiems su nėštumu.
Planuojant nėštumą, laikas paieškoti gydytojo, kuris jus stebės iki pastojimo ir nėštumo metu. Jeigu sergate chroniškomis ligomis, vertėtų susirasti gydytoją, kuris ne tik geras ginekologas, bet specializuojasi ir tų ligų srityje.
Kai renkatės gydytoją ar akušerę, aišku, galvojate apie tokius, su kuriais jausitės patogiai, aptardami medicinines problemas.
Dauguma moterų lankosi pas akušerius-ginekologus, tačiau yra dar daug kitų specialistų, kurių kompetencija leidžia teikti akušerines paslaugas. Tai šeimos gydytojai, akušerės ir t.t.
Jeigu šiuo metu turite rimtų sveikatos problemų, (aukštas kraujospūdis, cukraligė, astma ir pan.), jums būtina pradėti lankytis pas gydytoją.
Jei pasirinksite gydytoją dar tik planuodamos nėštumą, daug ramiau eisite pirmojo vizito jau pastojusi, nes gydytoją jau pažinosite. Renkantis gydytoją reikėtų išsiaiškinti, koks jo požiūris į gimdymą ir gimdymo pagalbą, kokios gimdymo taktikos jis yra šalininkas, koks jo požiūris į gimdymo nuskausminimą.
Kada tikslinga nueiti pas specialistus
Kartais prieš pastojimą verta pasikonsultuoti su specialistais. Dietologas rekomenduojamas, jeigu sergama cukralige, mažakraujyste arba virškinimo sistemos Krono liga.
Psichologas gali padėti įveikti negatyvias emocijas. Jeigu vartojate vaistus dėl psichinės būsenos, svarbu pranešti, nes gal reikia juos pakeisti kitais ar išvis laikinai nustoti vartoti.
Fizioterapeutas gali padėti, jeigu yra, pavyzdžiui, problemų dėl nugara. Priemonės, gerinančios jūsų fizinę būseną iki pastojimo, padės jums sustiprinti tas organizmo sritis, kurioms teks didesnis krūvis nėštumo metu. Jis taip pat padės jums išlaikyti tinkamą svorį stiek iki, tiek ir po pastojimo.
Odontologas irgi gali duoti labai naudingų patarimų, nes nesveiki dantys ar dantenos gali kenkti vaisiaus augimui ir vystymuisi. Burnos gleivinės uždegimas ir kitos burnos infekcijos gali trukdyti moteriai tinkamai maitintis ir, kaip parodė tyrimai, sukelti priešlaikinį gimdymą. Todėl reikėtų išaiškinti esančias problemas ir gydyti dantis dar iki pastojimo. Pasakykite odontologui apie savo nėštumo planus, jis galėtų aptarti su jumis burnos higienos profilaktines priemones ir skirti reikiamą gydymą arba rentgenologinį tyrimą iki nėštumo.
Sveikatos tyrimai iki nėštumo
Planuojant pastoti, reikėtų atlikti šiuos medicininius tyrimus: nustatyti svorį, atlikti kraujo tyrimus, nueiti pasitikrinti pas ginekologą. Su šeimos gydytoju reikėtų pasikonsultuoti, jei turite žalingų įpročių. Rekomenduojame
Kontrolinį moters sveikatos lapą iki pastojimo, kurį jūs turite užpildyti ir pasiimti į pirmą konsultaciją.
Svoris svarbus, nes atspindi jūsų hormonų būseną, mitybos režimą ir gyvenimo būdą. Jūsų svoris iki pastojimo padės nustatyti svorį, kurį jūs turite pasiekti nėštumo metu. Labai mažas arba didelis svoris gali kenkti ovuliacijai ir jūsų bei jūsų mažylio sveikatai. Pagal svorį nustatomas jūsų kūno masės indeksas.
Šeimos gydytojas turėtų pamatuoti kraujospūdį, pažymėti paskutinių mėnesinių datą. Patikslinamas amžius. Dalis moterų šiais laikais gali saugiai gimdyti ir po 35 metų. Tačiau per didelis svoris, aukštas kraujospūdis bei kitos problemos, kurios dažnai atsiranda dėl amžiumi, gali apsunkinti nėštumą. Amžius veikia ir kiaušialąstes: jos tampa silpnesnės, ir genetinis kodas, kurį jos neša, daugiau linkęs suirti. Todėl būtinas genetinis tyrimas. Po 35 metų moteris gali sunkiau pastoti, o pastojus dažniau įvyksta persileidimų.
Ginekologinis tyrimas. Paimamas tepinėlis, atliekamas makšties tyrimas, patikrinamas gimdos kaklelis, gimda, priedai. Jeigu šio tyrimo metu atsiranda kokių nors neaiškumų, gydytojas rekomenduoja ultragarsinį dubens tyrimą. Jei praeityje jau turėjote persileidimų, sąmoningas planavimas ne mažiau kaip po 90 dienų padės sumažinti dar vieno persileidimo riziką. Daugiau kaip 80 proc. ankstyvų persileidimų įvyksta dėl atsitiktinių genetinių priežasčių, ir labai maža tikimybė, kad tai pasikartos, jeigu nėra toksinų poveikio bei nepalankių medikamentų.
Kraujo tyrimai. Gydytojas gali patikrinti cukraus kiekį kraujyje, elektrolitus, kurie atspindi inkstų funkciją, patikrinti skydliaukės hormono kiekį.
Padidėjęs ar sumažėjęs skydliaukės aktyvumas gali turėti įtakos vaisingumui, mėnesinių ciklui ir persileidimų rizikai.
Jeigu jau turite vaiką ir vėl planuojate pastoti, atminkite, kad geriau padaryti pertrauką, ne trumpesnę kaip 18–24 mėnesiai. Tas laikas leis jums atstatyti jėgas ir sveikatą, normalizuoti svorį, sumažinti mažakraujystės riziką ir psichologiškai pasiruošti naujam džiaugsmui.
Vizito pas gydytoją metu jis gali patarti jums bandyti pastoti. Tačiau jis gali ir pasiūlyti palaukti keletą mėnesių, kol būsite tinkamai pasiruošusi tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Jeigu dabar vartojate kontraceptines tabletes, rekomenduojama to nedaryti 2–3 mėnesius iki bandymo pastoti, kad atsistatytų menstruacinis ciklas prieš pastojimą.
Kontracepcija irgi svarbi, jeigu ką tik patyrėte persileidimą ir jums rekomendavo palaukti keletą mėnesių prieš naują bandymą. Apie 80 proc. persileidimų įvyksta dėl atsitiktinių genetinių anomalijų. Tai kur kas rečiau įvyksta, jeigu moteris sveikai maitinasi, vengia toksinų ir pavojingų medikamentų. Po buvusio persileidimo sąmoningas nėštumo planavimas mažiausiai po 3 mėnesių gali kur kas sumažinti dar vieno persileidimo riziką, nes po persileidimo organizmas dar nebūna tinkamai pasiruošęs vėl pastoti.
Ką gali padaryti vyras
Dauguma vyrų negalvoja apie savo vaidmenį būsimojo kūdikio sveikatai. Iš tiesų geriausia, ką galite padaryti savo būsimam sūnui ar dukrai – tai pasiruošti žmonos pastojimui. Tikimybė lengviau pastoti ir išnešioti sveiką mažylį padidės, jeigu pasinaudosite mūsų patarimais.
Kodėl vyrai privalo turėti atsargoje mažiausiai 90 dienų?
Spermos gamyba prasideda lytinio brendimo metu ir tęsiasi iki gyvenimo pabaigos. Pagrindinis spermatozoido formavimasis užima apie 74 dienas.
Papildomai reikia dar apie 20 dienų, kad spermatozoidas įgautų galimybę judėti ir būti vaisingas. Štai kodėl svarbu suteikti sau mažiausiai 90 dienų pasiruošti apvaisinti. Tai, ką jūs valgote, kaip fiziškai ruošiatės ir kaip jus veikia supanti aplinka, turi poveikį kiekvienam spermatozoidui, kuris pasigamins per 3 mėnesius nuo šio momento. Kai spermatozoidai visiškai subręsta, jie yra „laukimo salėje“ – sėklidės prielipyje (lot. epididymis), kol „nepakvies pareiga“. „Naujokai“ kasdien patenka į sėklidės prielipį, kad padidėtų iki reikiamo kiekio.
Suderinkite savo dietą
Kai ruošiatės vaiko pradėjimui, valgydami ir gerdami gaunate maisto medžiagų, iš kurių susidarys sperma. Mitybos įpročius keisti lengviau, jei darysite tai kartu su žmona. Tinkama mityba lemia gerą sveikatą, fizinę energiją ir emocinę būseną.
Sveika mityba svarbi milijonų spermatozoidų kasdienei gamybai, kurie po 3 mėnesių taps „kandidatais“ kiaušialąstės apvaisinimui. Nesubrendę spermatozoidai praeina keletą vystymosi stadijų, iš kurių kiekviena privalo praeiti „teisingai“, kad subręstų sveiki, pilnaverčiai spermatozoidai.
Jei vyro mityba nevisavertė, gali gamintis mažiau spermatozoidų, jie gali būti nejudrūs. Gali sumažėti lytinis potraukis.
Jeigu gaunate mažai tokių mitybos medžiagų, kaip selenas, cinkas ir vitaminai E bei C, spermos kokybė gali būti prasta.
Ypač didelis stresas irgi gali sumažinti reprodukcinę funkciją.
Sveika mityba – tai įvairi mityba, naudojant produktus tinkamomis proporcijomis, kad būtų patenkinti visi organizmo poreikiai. Būtinai susipažinkite su sveikos mitybos piramide. Didelės reikšmės sudarant jūsų mitybos sveiką balansą turi porcijų kontrolė, į kurią retai atsižvelgiama.
Pasistenkite kartu eiti į parduotuvę tam, kad galėtumėte pasirinkti, kokie jums yra tinkami ir sveiki produktai.
Būsimasis tėtis ir fiziniai pratimai
Fizinis aktyvumas labai naudingas sveikatai. Net trisdešimt minučių ar daugiau vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo kiekvieną savaitės dieną pagerins psichologinę būseną, apsaugos nuo širdies ligų, diabeto, padidėjusio kraujospūdžio, nutukimo ir storosios žarnos vėžio. Pagalvokite – tik pusvalandis! Atminkite: tik viso labo pusvalandis! Pagrindas rekomendacijai „trisdešimt minučių per dieną“ todėl, kad tam kiekiui pratimų sudeginama maždaug 150 kcal energijos per dieną arba 1000 kcal per savaitę. Šį kasdienį kriterijų atitiktų, pavyzdžiui, žaisti krepšinį 30 minučių arba nuvažiuoti 1,5 km dviračiu per 5 minutes, bėgti 2,5 km per 10 minučių arba nueiti pėsčiomis 3 km per 30 minučių. Svarbiausia pripratinti jūsų organizmą fiziniam aktyvumui kiekvieną dieną.
Akušeris ginekologas Romualdas Šemeta, Nėščiųjų mokyklos vadovas, tel.: 8 687 64757
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
