Netyčiukas – nelauktas svečias ar maloni staigmena?

Neplanuotiems kūdikiams pavadinti lietuvių kalba turi žodį „netyčiukas“ – tokį jaukų, mielą, juokingą. Lyg koks niekuo dėtas akis išpūtęs nykštukas krebždentų į duris ir prašytųsi įleisti. O iš tikrųjų po šiuo žodžiu slepiasi didžiausios dramos. Pabandėme paliesti šią temą, nes, pasak žinovų, kas antras esame netyčiukas…

NETYČIUKŲ RŪŠYS IR PORŪŠIAI

Sąvoka „netyčiukas“ labai plati. Šiuo žodžiu gali būti pavadintas vaikutis, kurio tėvai neplanavo, bet sužinoję, kad laukiasi, labai apsidžiaugė ir su meile laukė jo gimstant. Galbūt tokius tiksliau būtų vadinti „staigmenukais“. Ne visi staigmenas mėgsta, bet anksčiau ar vėliau pasako – buvo smagu.

Netyčiuku vadinsime ir tokį, kurio tėvai nelaukė, nes norėjo pirma padaryti karjerą, nusipirkti butą, tačiau nedarė aborto, pagimdė, bet ir toliau matė vaike nelauką svečią, sugriovusį planus. Tokiems mažyliams sunkiau…

Dar liūdniau kalbėti apie netyčiukus, kurie gimė ne iš meilės, o tik kaip atsitiktinio sekso pasekmė.

Kuo esate vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad gimėte netyčia (paklauskite savo tėvų). Situaciją gerokai pakeitė šiuolaikinė kontracepcija ir požiūris į gyvenimo vertybes. Dabar jaunos šeimos dėlioja gyvenimo prioritetus kitaip, nei prieš 30–40 metų.

Pirma mokslai, karjera, būstas, tada gyvenimas sau (hobiai ir kelionės), o paskutinis punktas – kaip deimantas karūnoje – vaikai. Kai paveldėtojai sulaukia savo eilės gimti, dažnai viskas nustoja vykti pagal planą. Vėlyvos motinystės medikai neskatina ir vis dažniau kalba, kad dabar planuojant vaikus persistengiama. Kad anksčiau, visuotiniais neplanuotų nėštumų laikais, bent jau gimdydavo jaunos sveikos moterys. Kita vertus, tais laikais abortų statistika tiesiog versdavo iš koto – vienam gimusiam tekdavo 1–2 dar įsčiose nužudyti netyčiukai (palyginimui – 1991 metais Lietuvoje oficialiai atlikta 40 765 abortai, o 2011 metais – 6205). Dabar netyčiukų gerokai sumažėjo, bet vis daugiau vaikų gimsta po didžiulių pastangų, gydymo ir pagalbinių procedūrų.

NETYČIUKAS ANT DEBESĖLIO

Jei tikėsime, kad visi vaikučiai laukia ant debesėlio ir renkasi, į kokią šeimą ateiti, matyt, ir netyčiukų gimimas turi didelę prasmę. Šią teoriją yra išplėtojęs etnokultūrologas Aleksandras Žarskus. Šis specialistas savo knygose kalba apie tai, kad vaikelio siela ateina pas tėvus dar gerokai iki gimimo.

Cituojame įdomesnes etnokultūrologo mintis:

„Įvairūs autoriai nurodo skirtingus terminus, kiek laiko iki gimimo vaiko siela būna šalia. Vieni sako – 3 metus, kiti – 5 metus, o indų vedose rašoma, kad vaiko sielos nusileidimas trunka net 7 metus. Besileidžiančią vaiko sielą pirmiausia pagauna tėtis. Vyras yra idėjinis kūrybos pradas, jis vaiko sielą pagauna kaip idėją, o paskui ta idėja pereina moteriai, kad ji sielą įkūnytų fiziniame kūne. Laiką, kol ateinanti gyvybė yra tik informacinė idėja, ir pavadinau dvasiniu nėštumu. Jį jaučia visi kūrėjai – dailininkai, kompozitoriai, rašytojai ar mokslininkai – jie irgi išgyvena dvasinio nėštumo laiką, kol idėja iš neapčiuopiamos ir tik juntamos ima ryškėti, aiškėti, kol įgauna žemišką pavidalą ir tampa kūriniu ar atradimu.

Kai kas kalba apie karminius vaikus, t.y. apie nepriimtus vaikus, kuriuos tenka gimdyti tos pačios giminės moterims.

Atstumtosios sielos, kaip sako jaučiantys dvasinį pasaulį, paprastai grįžta į tą patį kraują, kitaip sakant, į tą pačią giminę, o kartais net į kitą kartą.

Galima tvirtai teigti, kad daugiau ar mažiau nenorėti vaikai yra psichologiškai pažeisti. Vaikų nenoras gali turėti įvairius atspalvius, ir pagal tai nenorėti arba neparankūs vaikai skirstomi į „netyčiukus“, „priverstinius“, „priešlaikinius“ ir „ne tokius“ vaikus.

Netyčiukas – tai netikėtai pradėtas ir nelauktas vaikas. Tokių vaikų būna jaunose šeimose, kurios dar nenori vaikų, arba šeimose, kuriose jau yra vaikų, bet nėra aiškaus noro turėti vaiką.

Priverstinis vaikas irgi atsiranda atsitiktinai, bet prieš vestuves. Tokiu atveju, nėštumas gali tapti priverstine santuokos priežastimi.

Priešlaikinis vaikas iš esmės norimas, bet atsiranda pirma laiko, kai šeima dar nepasiruošusi. Šiuo atveju yra lengviausia išlyginti (kompensuoti) trūkstamos meilės jausmus laukiamam ar jau gimusiam vaikui.

Ne toks vaikas būna tada, kai gimsta ne tokios lyties, kokios norėjo vienas arba abu tėvai.

Vaikelis, augantis įsčiose, yra nepaprastai jautrus. Jis jaučia visas tėvų ir kitų šeimos narių mintis, jausmus bei nuotaikas jo atžvilgiu. Ypač reikšminga mamos reakcija, sužinojus apie nėštumą. Tai pirmoji ir, ko gero, pati stipriausioji emocinė reakcija („O siaube! Ne, aš tavęs nenoriu. Apsunkinsi gyvenimą. Tik ne dabar. Kokia gėda“ ir pan.).

Tačiau tas vaikelio jautrumas suteikia galimybę ištaisyti padėtį. Kitaip sakant, jis jautrus ne tik neigiamoms, bet ir teigiamoms tėvų mintims bei jausmams. Sena patarlė sako: „Yra bėda, yra ir roda“. Mintyse reikia grįžti į tą laiką ir situaciją, kai kūdikiui jautėte neigiamus jausmus, atsiprašyti jo, ir neigiamas, blogas mintis bei jausmus pakeisti teigiamomis, priimančiomis mintimis ir mylinčiais jausmais. Kuo anksčiau imsitės atitaisyti, tuo tai bus efektyviau. Susitaikyti galima su dar įsčiose esančiu, su jau gimusiu ir su jau paaugusiu vaiku. Svarbiausia meilę išreikšti nuoširdžiai, nes neįmanoma apgauti vaiko jausmų – jis kaip ekstrasensas, jausmus mato kiaurai. Jei dar nejaučiate tikros meilės, turite vaikui taip ir pasakyti: „Noriu tave mylėti, bet dar nepajėgiu to daryti. Labai stengsiuos tave pamilti ir tikrai mylėsiu“.

Savo meilę vaikui siųskite ne tik atsiprašydami, bet kuo dažniau, nes kūdikiui ir mažam vaikui jos labai reikia. Taip sudarysite jame gerą saugos jausmą, nuo kurio priklausys, kaip vaikas jausis gyvenime – saugus ar ne.

Kiekvienas žmogus turi savo gyvenimo planą, ir vaikų skaičius yra žinomas iš anksto. Tačiau šiais laikais mes neurotiškai nenorime turėti vaikų, nes manome, kad vaiko gimimas sugriaus žemiškus planus. Priešingai. Man neteko girdėti nė vieno skundo, kad gimus vaikui sugriūtų gyvenimas. O kiek sugriuvo šeimų, kuriose vaikelio buvo atsisakyta! Viena mama prieš kurį laiką guodėsi: „Man 43 metai, jau turiu 4 vaikus, rašau disertaciją, esu mirtinai išvargusi, turiu širdies ydą, būstas ankštas, ir štai – laukiuosi. Visi, kuriems pasakau, griebiasi už galvos“. Tačiau ta šeima išsaugojo vaikelį ir įvyko tikri stebuklai – pagimdžiusi moteris apgynė disertaciją, jai buvo atlikta širdies operacija ir pagerėjo sveikata, o giminės nutarė plėsti namą, ir visiems atsirado vietos.

Gimstantis kūdikis atsineša savo gyvenimo sąlygas, vadinamąjį savo šaukštą. „Gimė vaikas – gimė ir jo dalia“, – sako sena patarlė. Gimstantys tikrai nieko neatima iš žemės gyventojų. Taip mums tik atrodo, nes mąstome siaurai ir vartotojiškai.“

KAS ANTRAS LIETUVOJE – NETYČIUKAS

Akušeris ginekologas Romualdas Šemeta
Nėščiųjų mokyklos vadovas

Prieš kelerius metus man teko dalyvauti tarptautinėje mokslinėje konferencijoje, kurią surengė Europos prenatalinė asociacija. Į renginį Maskvoje atvyko mokslininkai ir gydytojai iš 19 Europos šalių: Vokietijos, Prancūzijos, Anglijos, Graikijos… Konferencijos tema ir buvo „netyčiukai“, arba neplanuoti, nelaukti nėštumai. Kiekviena šalis buvo atlikusi savo tyrimus, anonimiškai apklaususi daug šeimų, ką jie mano ir kaip vertina neplanuotus nėštumus.

Pasirodo, tai didžiulė problema. Lietuvoje, kaip manoma, kas antras gimęs vaikas yra netyčiukas. Ką tai reiškia? Visų pirma tai, kad būsimieji tėvai patyrė didelį stresą dėl to fakto, galbūt net buvo svarstoma, ar nutraukti nėštumą, ar ne. Paskui šitas stresas buvo perduotas vaisiui. Atrodo, jog negimęs kūdikis nieko nejaučia ir nesupranta. Bet jo pasąmonė jau fiksuoja faktą, kad jis ateina į šį pasaulį nepageidaujamas.

Vienas iš konferencijos pranešėjų nagrinėjo įdomų atvejį, kai buvo tiriamas suaugęs žmogus, kuriam nuolat kartojasi baimės, drebulio priepuoliai. Pagal Stanislovo Grofo metodą šis trisdešimtmetis žmogus psichoterapijos seanso metu buvo grąžintas į tą laikotarpį, kai jis gyveno mamos pilve. Yra tam tikros hipnozės sistemos, kurios aktyvuoja mūsų pasąmonę ir leidžia prisiminti dalykus, kuriuos sąmonė jau ištrynusi iš atminties. Psichoterapeutas užhipnotizavęs pacientą vardino nėštumo mėnesius, kai priėjo prie 7-ojo, žmogų vėl ištiko drebulio priepuolis.

Po seanso pokalbio metu išaiškėjo faktas – šio žmogaus mama 7 nėštumo mėnesį išsiskyrė su vaikelio tėvu ir nusprendė nutraukti nėštumą liaudišku metodu – atsigulti į karštą vonią. Laimei, tas metodas nebuvo veiksmingas, po poros mėnesių ji pagimdė sveiką berniuką. Fiziškai sveiką, bet psichologiškai šis vaikas jau buvo patyręs didžiulę traumą. Ši trauma jau vaikui suaugus pasireiškė neurotiniais simptomais.

Nėščiųjų mokykloje šeimoms visada pabrėžiu: net jei nėštumas buvo neplanuotas, niekada negalvokite apie vaikelį kaip apie nelaukiamą. Kalbėkite su juo: „Vaikeli, šiuo metu mes turime problemų, mūsų planai buvo kitokie, bet tikiu, kad viskas išsispręs, ir tu esi laukiamas“. Mūsų mintys linkusios materializuotis. Niekada negalvokite blogiausio.

Pirmus tris mėnesius yra kritinis laikotarpis, kol formuojasi visi vaikelio organai, šiuo metu daug kas nulemiama. Todėl labai svarbu planuoti nėštumą, kad mamos ir tėčio organizmai būtų tikrai pasiruošę pradėti naują gyvybę. Vyras turėtų bent tris mėnesius iki pastojimo atsisakyti rūkymo, alkoholio. Moterims apskritai niekada nereikėtų pradėti rūkyti… O moteris prieš nėštumą turėtų suderinti savo mitybą, kad netrūktų medžiagų būsimajam vaikeliui augti.

Kartais jaunų porų paprašau atsakyti į anoniminę anketą: kodėl jūs nusprendėte lauktis vaikelio? Atsakymai labai liūdina: „nežinau“, „nes turėjome mergaitę ir norėjome berniuko“, „nes ištekėjau“. Tai nėra sąmoningos tėvystės požiūris. Planuoti vaikus reikia iš meilės ir didelės atsakomybės. Ne todėl, kad poros tarpusavio santykiai byra, ir vaikas galbūt „viską pataisys“. Paprastai gyvenimas rodo, kad vaikas tikrai nepataisys santykių – atvirkščiai, labai dažnai skyrybos įvyksta būtent po vaiko gimimo, kai tėvai yra psichologiškai nepasiruošę šiam vaidmeniui.

Būna atvejų, kad pora naudoja kontraceptines priemones, saugosi, bet vis tiek pastoja. Tokiu atveju kartais būna sunku priimti nėštumą. Tuomet siūlyčiau poroms kreiptis į psichologą, kuris padėtų greičiau įveikti problemą.

VISADA TURĖKITE PLANĄ B

Nė viena kontraceptinė priemonė negarantuoja 100 proc. saugumo, tad jei jau turite lytinius santykius, visada rizikuojate pastoti, vadinasi, visada turite turėti planą B. Apie netikėtus pastojimus kalbamės su ginekologe.

Akušerė-ginekologė Žaneta Kasilovskienė

Galiu drąsiai teigti, kad neplanuotų nėštumų mažėja. Akivaizdu, kad moterys tampa vis daugiau apsiskaičiusios, vis daugiau žino apie kontracepciją, atsakingiau rūpinasi savimi. Todėl ir abortų mažėja. Kartais moterys, atėjusios pasitikrinti, pasako, kad planuoja pastoti, klausia, kokius tyrimus rekomenduotume. Paprastai specialaus ginekologinio tyrimo nereikia, nes jei moteris kartą per metus apsilanko pas ginekologą, tai to patikrinimo metu viską ir išsiaiškiname – atliekame reikiamus tepinėlius, apžiūrime krūtis, patikriname ultragarsu ir t.t.

Tik reikia nepamiršti, kad moteris ginekologiškai gali būti sveika, bet turėti kitų sveikatos sutrikimų, todėl svarbu prieš planuojant pastoti apsilankyti pas šeimos gydytoją. Ypač jei seniai darytas kraujo tyrimas, jei moteris serga kokia nors lėtine liga, turi organizme silpnų vietų (skydliaukę, inkstus, širdį ar pan.). Sakome, kad nėštumas yra vaistas nuo ginekologinių ligų, pastojusi moteris atjaunėja, susitvarko jos hormoninė sistema. Ne veltui anksčiau močiutės sakydavo: „Pagimdysi ir pasveiksi“. Taip, tai tiesa, bet nereikia pamiršti, kad nėštumo metu organizmas alinamas, ir kas jame yra silpna, tas ir „išlenda“.

Mes, medikai, nesiūlome nėštumų planuoti kaip kokios kompiuterio programos. Jei moteris rūpinsis savo sveikata, kartą per metus lankysis pas ginekologą ir šeimos gydytoją, tai ji pastoti galės po trijų mėnesių, pusės metų – kada norės. Tik vertėtų stebėti pastojimo laiką, nes pirmus tris nėštumo mėnesius reikia vartoti folio rūgštį. Šiuolaikinės mamos labai modernios, jos parsisiuntusios į išmaniuosiuos telefonus įvairių skaičiuoklių ir programėlių, kurios praneša, kad mėnesinės vėluoja, kad galimas nėštumas. Didelis planavimas kartais sukelia įtampą, ne visada pavyksta iš karto, moterims kyla stresas. Tad verčiau neturėti labai griežto plano, kad „būtinai pastosiu per 2 mėnesius“.

Žinoma, praktikoje ne kartą yra tekę matyti išsigandusias, sutrikusias moteris, kurios, sužinojusios, kad laukiasi, pradeda kalbėti apie abortą. Stengiamės perkalbėti, ir, patikėkite, beveik visada pavyksta! Juolab kad dabar jau nebe Veronikos laikai, moterys drąsiai gimdo ir būdamos vienišos. Sakome moterims, kad vienas-kitas nėštumas niekam nesutrukdė nei karjeros, nei darbų. Nuosprendį priima moteris, mūsų pareiga tik ją bandyti perkalbėti, o jei nepavyksta – vykdyti jos valią.

Apsisaugojimo būdų dabar tikrai daug, kontracepcija tobulėja, nuolatos pristatomos vis modernesnės priemonės. Kai moteris kreipiasi dėl kontracepcijos, galime patarti kiekvienai asmeniškai – ilgai kalbamės, aiškinamės apie moters sveikatą, lytinių santykių aktyvumą, finansines galimybes, jos planus dėl kitų nėštumų (po kiek metų planuotų vėl pastoti). Moteriai, kuri sako – „kaip bus taip bus, jei pastosiu, tai gimdysiu“ – siūlome kontracepcijos visai nenaudoti. Jei moteris sako, kad tikrai negimdytų, būtinai rekomenduojame kontraceptikus, nes abortas yra didžiulis organizmo žalojimas visomis prasmėmis.

PAGALBA VISADA YRA

Krizinis nėštumas — Krizinio nėštumo centro įkūrėja Zita Tomilinienė su dukrele

Jau keli metai, kaip 5 bendramintės moterys įkūrė savotišką pagalbos salelę, užuovėją toms, kurias užklupo netikėta žinia – laukiuosi, o nėštumas neplanuotas… Krizinio nėštumo centras – skamba kiek bauginamai, bet iš tiesų yra jaukus ir geranoriškas prieglobstis, kai nėra su kuo pasitarti, kam pasiguosti.

„Suprantame moteris, kurios išgyvena dėl neplanuoto nėštumo ir jaučiasi sutrikusios, vienišos, bijo priimti naujai pasibeldusią gyvybę, ieško išeičių, bet neradusios jų pasirenka abortą. Abortas yra kraštutinė priemonė, žalojanti moters kūną ir sielą bei atimanti gyvybę naujam žmogui. Todėl reikia padėti moterims ieškoti alternatyvų. Mes teikiame nemokamas specialistų konsultacijas (ginekologo, socialinio darbuotojo, psichologo, teisininko), siūlome materialinę pagalbą, palydėjimą nėštumo metu ir pagimdžius, suruošiame kūdikio kraitelį. Taip pat padedame ir toms, kurios patyrė abortą ir sunkiai tai išgyvena“, – sako cento vadovė Zita Tomilinienė.

Centro vadovės įsitikinimu, nėščia moteris turi gauti kuo daugiau informacijos, kad atsiribotų nuo aplinkinių spaudimo gimdyti ar darytis abortą ir sąmoningai pasirinktų sprendimą. „Nė viena moteris nenori žudyti savo vaiko, o taip pasielgia nematydama kitos išeities ir desperatiškai norėdama sugrąžinti save į padėtį, kai dar nesilaukė. Mūsų tikslas – leisti moterims išsikalbėti ir būti išklausytoms, atrasti vidinės stiprybės. Moteris pajunta, kad yra ne viena, kad gali sulaukti pagalbos.

Sulaukėme gydytojų palaikymo. Esame labai dėkingi gydytojams, kurie su mumis bendradarbiauja, teko nemažai sutikti tokių, kurie sakė: „Štai, pagaliau aš turėsiu ką konkretaus pasiūlyti moteriai“. Nes juk neužtenka pasakyti: nedaryk aborto. Reikia suteikti ir konkrečią pagalbą“, – teigė pašnekovė.