Alpimai turi romantiškos archaikos. Kadaise jaunai panelei nualpti buvo madinga. Pamatė žaizdą, išgirdo negerą naujieną ir susmuko. Vadinasi – jautri, širdinga.
Visuose turtingesniuose namuose buvo uostomosios druskos, nes vis alpdavo mamos, dukros ir močiutės.
Beje, literatūroje nerasite aprašymų, kaip nualpo kokia kaimo mergiotė. Nesuvaržytos korsetais, visą dieną praleisdamos gryname ore kaimietės kvėpavo pilnais plaučiais, jų smegenys gaudavo pakankamai deguonies ir dirbo puikiai.
Šiuos senovinius pamąstymus galima pritaikyti ir šioms dienoms.
Kokio amžiaus vaikai gali nualpti? Ar alpimai – tik mergaičių bėda?
Alpsta paprastai vyresni vaikai – pradinukai, paaugliai. Tačiau nualpti gali ir 4-5 metų vaikas. Alpsta tiek mergaitės, tiek berniukai, tik mums nuo senų laikų likęs supratimas, kas alpsta jautriausieji – vadinasi, mergaitės.
Kodėl vaikas nualpsta?
Nualpimas – tai sąmonės sutrikimas. Paprastai jis būna dėl sumažėjusios smegenų kraujotakos. Vaikas (ir suaugęs žmogus) gali nualpti staiga atsikėlęs iš gulimos padėties, ilgai stovėdamas, būdamas tvankioje patalpoje, labai susijaudinęs (pavyzdžiui, laukdamas medicininės procedūros, egzamino).
Dažniausiai vaikai nualpsta bažnyčiose. Ten reikia ramiai stovėti, daug žmonių, tvyro žvakių ir gėlių kvapai, atsiranda jaudulys.
Ką vaikas jaučia alpdamas?
Prieš nualpdamas pajunta silpnumą, nemalonų jutimą skrandžio srityje, pamažu kinta ir dingsta regėjimas, mažėja raumenų tonusas ir vaikas nukrenta. Prieš alpdamas išblykšta. Alpimo metu gali būti traukulių – nuo pavienių patrūkčiojimų veide iki viso kūno trūkčiojimų. Gilesnio alpimo metu vaikas gali pasišlapinti. Panašiai gali atrodyti stiprus migrenos priepuolis. Po alpimo vaikas kurį laiką būna mieguistas, pavargęs.
Kaip padėti alpstančiam vaikui?
Pirmiausia – kuo greičiau vaiką ištraukite iš tos aplinkos, kurioje nualpo. Atpalaiduokite drabužius, kad galėtų giliai kvėpuoti. Tą dieną, kai nualpo, duokite ramybės, tegul pamiega. Kai vaikas atsipeikės, būtinai paklauskite, ką jis juto prieš priepuolį. Tai labai svarbu, nes kitą kartą, vos pajutęs tą patį, vaikas galės jums pasakyti. Galbūt spėsite išvesti iš tvankios aplinkos.
Ar alpimą galima atskirti nuo epilepsijos priepuolio?
Alpdamas vaikas nekrenta stačias – vaikas tiesiog susmunka kaip maišas. Alpdamas jis retai užsigaus, nes raumenys visiškai atsipalaidavę. O kai ištinka epilepsijos priepuolis, žmogus griūna stačias (pirmyn ar atgal), gali stipriai susižeisti. Paprastai prieš alpdamas žmogus jaučia negerumą, ieško kur atsiremti, atsisėsti. Epilepsijos priepuolis būna daug staigesnis, žaibiškas. Vaikas be jokių blogų pojūčių gali suklupti ar griūti aukštielninkas. Vaikas niekada nenualps miego metu ar gulėdamas, o epilepsijos priepuolis gali ištikti ir gulint.
Ką daryti, jei vaikas alpsta dažnai?
Jei vaikas nualpo ne vieną kartą, verta patikrinti širdį, kraujospūdį. Gal yra širdies ritmo sutrikimų, kraujagyslių ligų? Dėl to į smegenis priteka mažiau kraujo, nunešama mažiau deguonies, ir vaikas alpsta.
Yra alpti linkusių vaikų. Tokie nualpsta pamatę kraują ar važiuodami perpildytu troleibusu.
Ar alpimai kenkia sveikatai?
Alpimai organizmui žalos nedaro, jei nėra besikartojantys.
Ką daryti, jei vaiką ištiko priepuolis:
Nesijaudinkite, vaikui neskauda.
Nedarykite dirbtinio kvėpavimo.
Atlaisvinkite apykaklę, paverskite ant šono – kad neužspringtų ir lengviau kvėpuotų
Nieko nekiškite į burną
Jei priepuolį lydi traukuliai, kurie nesibaigia 5 minutes, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.
Konsultavo vaikų neurologė Aušra Vosylienė
„Mamos žurnalas“
