Epilepsija sirgo Cezaris, Dostojevskis, Van Gogas, Hendelis…

Olesios Michalovskajos nuotr. www.michalovskaja.com

Senovėje tikėta šią ligą esant šventa, buvo manoma, kad epilepsija sergantys žmonės yra apsėsti demonų, kuriuos bandydavo išvaryti. Apie šventąją ligą rašė dar Hipokratas. Epilepsija sirgo Cezaris, Dostojevskis, Van Gogas, Hendelis.

Kodėl visi tėvai turi žinoti apie epilepsiją?

Iš tiesų, kodėl turėtume apie epilepsiją kalbėti? Rodos, tai reta liga, kurios nė neverta smulkmeniškai aptarinėti populiariame žurnale. Galbūt nė vienos skaitytojos vaikutis niekada epilepsija nesusirgs? Gydytojai sako ką kita – epilepsija serga kur kas daugiau vaikų nei cukriniu diabetu. Tiesiog apie ją niekas nenori kalbėti, kiek įmanoma, ligą slepia. Daugelis žmonių (taip pat ir gydytojų) vengia žodžio epilepsija dėl visuomenės požiūrio į šią ligą. Mat likusi nuomonė, kad epilepsija sutrikdo protinius sugebėjimus, yra paveldima, nepagydoma. Visus šiuos teiginius šiuolaikinis mokslas paneigė. Tėvai labai susirūpina ir išsigąsta, kai vaiką ištinka traukulių priepuolis (ypač, jei priepuoliai pasikartoja). Tuomet iškyla daug klausimų apie ligą, jos kilmę, priežastis, gydymo galimybes bei pasekmes.

Kas tai yra epilepsija?

Epilepsija – tai traukulių, priepuolių liga, kylanti galvos smegenyse. Tai lėtinė liga, ja žmogus serga ilgai.

Sergant laikas nuo laiko kartojasi priepuoliai su traukuliais ar be jų. Epilepsijos priepuolį gali patirti kiekvienas, pavyzdžiui, dėl elektros šoko, deguonies trūkumo, sunkios galvos traumos.Tačiau apie epilepsiją, kaip ligą, kalbama tuomet, kai priepuoliai ištinka ir kartojasi be aiškios priežasties sveikam vaikui.

Ar tai dažna liga?

Europoje (kurioje gyvena apie 400 milijonų) maždaug 2 mln. vaikų serga šia liga. Vaikystėje epilepsija dažnesnė nei tokios lėtinės ligos kaip reumatas, diabetas ar tuberkuliozė. Lietuvoje epilepsija serga daugiau kaip 40 000 žmonių. Šis skaičius gali būti didesnis, nes dalis tėvų renkasi alternatyvius gydymo būdus, o ir medikai ne visiems sergantiems diagnozuoja šią ligą. Daugiausiai epilepsija sergančių – maži vaikai, su amžiumi liga retėja. Manoma, kad daugiau nei 10 proc. žmonių per savo gyvenimą patiria tam tikrą epilepsijos formą.

Kokio amžiaus vaikai dažniausiai suserga epilepsija?

Pavienis epilepsijos priepuolis nebūtinai reiškia ligos pradžią. Daugelis vaikų, kūdikystėje ar ankstyvoje vaikystėje turėję pavienį priepuolį, epilepsija neserga. Epilepsijos priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, nuo pat gimimo. ¾ visų sergančių epilepsija pirmieji priepuoliai atsirado iki 20 metų, dažniausiai pirmais 3 gyvenimo metais ir paauglystėje.

Kokie būna epilepsijos priepuoliai?

Epilepsijos priepuolių yra labai įvairių. Dažniausiai epilepsijos priepuolis įsivaizduojamas taip: vaikas staiga krenta, praranda sąmonę, visas kūnas įsitempia ir trūkčioja, apie burną pasirodo putos, vaikas pasišlapina. Tačiau tai tik viena iš daugelio epilepsijos formų. Priepuoliai gali būti ir esant pilnai sąmonei, kai trūkčioja tam tikros kūno dalys, atsiranda rijimo judesiai, vaikas negali prakalbėti. Vaikas gali atsijungti kelioms sekundėms (kai žiūri stiklinėmis akimis priešais save, nieko negirdi ir nemato), gali atsirasti kokių nors automatinių judesių, kurių metu vaikas nereaguoja į aplinką. Kūdikystėje gali atsirasti „rytietiško pasveikinimo – salaam“ tipo priepuolių, kai kūdikis skėsteli rankytėmis, kiek susiriečia. Priepuoliai gali ištikti ir miego metu, ir būdraujant be jokios priežasties.

Po priepuolio vaikas būna mieguistas, sutrikęs, apie priepuolį dažnai nieko nepamena. Yra priepuolių, kuriuos provokuoja televizoriaus ekrano mirgėjimas ar šviesos blyksniai. Matydami priepuolį tėvai įsivaizduoja, kad vaikas mirs. Mirtis per priepuolį ištinka labai retai.

Kiek trunka epilepsijos priepuolis?

Trumpai – nuo kelių sekundžių iki kelių minučių, nors tėvams tai trunka amžinybę.

Sakydami „smegenų liga“ iškart įsivaizduojame pasekmes – vaikas taps protiškai atsilikęs, neprognozuojamo elgesio. Kaip yra iš tikrųjų?

Epilepsija prasideda galvos smegenyse, bet nepažeidžia protinių gebėjimų, išskyrus pavienius sunkius atvejus. Daugelis vaikų, sergančių epilepsija, yra protiškai sveiki, normalaus intelekto ir elgesio. Tačiau žinoma, kad epilepsija dažnai kyla dėl organinio smegenų pažeidimo (pavyzdžiui, nėštumo metu vaisiaus patirto deguonies bado, gimdymo traumos). Dėl to gali sutrikti protinė raida, ir kartu prasidėti epilepsija. Štai kodėl sergantys cerebriniu paralyžiumi arba turintys elgesio sutrikimų vaikai dažniau serga ir epilepsija. Labai retai dėl epilepsijos vis tik gali sumažėti protiniai vaiko gebėjimai, o kai kurie vaistai epilepsijai gydyti gali paveikti elgesį.

Kodėl vaikai suserga epilepsija? Ar tai paveldima liga?

Epilepsija kyla dėl sutrikusios smegenų žievės ląstelių (neuronų) veiklos. Susidaro neuronų iškrova, panaši į trumpą elektros sujungimą. Dėl šios iškrovos prasideda epilepsijos priepuolis. Epilepsija nėra paveldima liga, paveldimas tik didesnis polinkis ja sirgti (panašiai kaip kitomis lėtinėmis ligomis). Tai reiškia, kad epilepsija neperduodama iš tėvo ar motinos vaikui. Tačiau yra epilepsijos formų, kurioms atsirasti genetinis polinkis vaidina pagrindinį vaidmenį. Tuomet nepavyksta rasti jokių išorinių ligos priežasčių, bet vaikas vis tiek suserga.

Dažniausiai vaikai epilepsija suserga dėl šių priežasčių:

Sutrikusio smegenų audinio vystymosi nėštumo metu (dėl chromosomų ligų, alkoholio, nuodų, infekcijų, kraujavimo).

Gimdymo traumų: kraujosruvų smegenyse, smegenų kontuzijos, deguonies trūkumo.

Smegenų uždegimų – encefalito, meningito ir kitų sunkių infekcijų.

Galvos smegenų traumos (literatūroje minima, kad epilepsiją gali sukelti labai grubus elgesys su kūdikiu, jo kratymas).

Progresuojančių smegenų ligų: auglių, medžiagų apykaitos sutrikimų.

Epilepsija vaikas gali susirgti praėjus mėnesiams ir metams nuo šių pažeidimų. Nors ir kaip ieškoma epilepsijos priežasčių, maždaug 65 atvejais iš 100 ligos priežastys lieka nežinomos.

Kaip gydytojai nustato epilepsiją?

Pačiam gydytojui retai pavyksta pamatyti priepuolį, tad pagrindiniais ,,informatoriais” tampa tėvai. Gydytojui būtina smulki informacija apie priepuolį, jo pradžią, trukmę, pasikartojimą, vaiko savijautą po priepuolio. Todėl kad ir kaip susijaudinę ir išsigandę būtų tėvai, jie turi kuo tiksliau fiksuoti visą priepuolio eigą, rašyti priepuolių dienyną. Kartais gydytojai prašo tėvų nufilmuoti priepuolius.Tai svarbu, nes vaikystėje yra daug priepuolių ar į juos panašių būklių kurių gydyti nereikia.

Pagrindinis tyrimas dėl epilepsijos yra elektroencefalograma (EEG), kuri fiksuoja elektrinius procesus galvos smegenų žievėje. Šis tyrimas nepavojingas ir neskausmingas.

Ką daryti priepuolio metu?

Paverskite vaiką ant šono, atlaisvinkite apykaklę. Nieko nekiškite į burną, nedarykite dirbtinio kvėpavimo. Atidžiai stebėkite priepuolį ir įsiminkite jo eigą. Jei priepuolis tęsiasi ilgiau nei 5 minutes ar pasikartoja, kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

Ar reikia pasitarti su gydytoju, jei priepuolis nepasikartoja?

Kartais epilepsijos priepuoliai išnyksta savaime, tačiau po bet kokio priepuolio reikia pasitarti su gydytoju. Kiekvienas priepuolis tiesia smegenyse takelį kitam, susidaro užburtas ratas, kurį nutraukti gali tik vaistai.

Kaip gydoma epilepsija?

Epilepsija gydoma vaistais, slopinančiais priepuolius. Lietuvos vaikai epilepsija gydomi tokiais pačiais vaistais, kaip ir išsivysčiusių turtingiausių šalių ligoniukai. Epilepsijos gydymą kompensuoja valstybė.

Antiepilepsiniai vaistai (kaip ir visi kiti) turi pašalinį poveikį. Gydoma mažiausiai 2-3 metus po paskutinio priepuolio. Vaistus reikia gerti kasdien, nutraukus juos vartoti be gydytojo nurodymo, priepuoliai gali vėl kartotis. Iš naujo gydyti būna sunkiau.

Kuo tėvai gali padėti epilepsija sergančiam vaikui?

Tėvai turi stebėti, kad vaikas reguliariai gertų vaistus, pildyti priepuolių dienyną, reguliariai vaiką parodyti gydytojui, atlikti skirtus tyrimus. Gydant epilepsiją, patariama lankytis pas tą patį gydytoją.

Venkite situacijų, provokuojančių priepuolius

Ar epilepsija pagydoma?

Epilepsija gydoma ir daugeliu atvejų visiškai išgydoma. Vaikas laikomas pasveikusiu, kai priepuoliai nesikartoja ir nebegeriant vaistų. Kaip ir visos lėtinės ligos, epilepsija gali būti gerybinė ir piktybinė.

Todėl statistiniai gydymo rezultatai maždaug tokie: iš 10 sergančių 6 nebeturi priepuolių, 2 pastebėtas žymus pagerėjimas, 2 reikiamo pagerėjimo nėra. Jei gydymas vaistais nepadeda, galima operuoti. Šiuo metu nėra alternatyvių gydymo būdų, galinčių išgydyti

Ar epilepsija sergantis vaikas gali lankyti vaikų darželį, mokyklą?

Jei gydant priepuoliai nesikartoja, vaikas gali lankyti darželį, mokyklą. Apie vaiko ligą reikėtų informuoti darželio auklėtoją ar mokytoją. Kai kurios sporto šakos tinka beveik visiems, sergantiems epilepsija: stalo tenisas, ėjimas, bėgimas, šuoliai, slidinėjimas lygiose trasose, šokiai. Renkantis vandens ar dviračių sportą, komandines sporto šakas, reikia pasitarti su gydytoju dėl atsargumo priemonių. Nepageidautinos imtynės, draudžiamas boksas.

Ar gali toks vaikas žiūrėti televizorių?

Kai kuriems vaikams ekrano mirgėjimas stimuliuoja traukulius. Žiūrint TV, reikia atminti kelias taisykles:

neleiskite vaikams TV žiūrėti ilgiau nei 1-1,5 val. per dieną;

vaikas turi sėdėti kuo toliau nuo ekrano;

kambarys neturi būti tamsus, kad nebūtų didelio tamsos-šviesos kontrasto;

TV turi būti spalvotas, kontrastas – kuo mažesnis;

priepuolius provokuoja nuovargis ir miego stoka, todėl laiku išjunkite TV.

Konsultavo vaikų neurologė Aušra Vosylienė

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai