Pientraukis – rašome pirmą kartą… per 20 metų. Taip, ir mes tuo negalime patikėti. Konsultuoja akušerė Ieva Girdvainienė, www.gandrolizdas.lt
Pientraukio stigma
Mūsų žurnalas nuo įsikūrimo dienos nešė žindymo vėliavą. Nėra kito leidinio, kuris būtų aprašęs daugiau žindymo istorijų, pakalbinęs daugiau laktacijos žinovų, nuo mama-mamai iki profesorių. Tad kaip čia susiklostė, kad niekada nerašėme apie pientraukius? Mat radikalieji žindymo palaikytojai (vadinamasis žindymo talibanas) sako – jeigu minėsime pientraukis, skatinsime mamas nustoti žindyti. Pientraukio atvaizdas buvo (ir tebėra) uždraustas naujagimiui palankiuose gimdymo namuose.
Tačiau pientraukių pramonė juos toliau gamina, jais toliau prekiaujama, vadinasi, jie kažkam reikalingi.
Vilniaus gimdymo namų akušerė, laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė, kurios paprašėme pakomentuoti šią temą, nesistebi: „Socialinėje erdvėje stengiuosi kuo labiau skleisti tokią žinutę – negalime gyventi pagal dėsnį „tik juoda arba tik balta“, juk yra ir vidurys! Tas juoda-balta principas susiklostė ir žindyme. Viena pusė neleidžia net paminėti žodžių čiulptukas, buteliukas ar pientraukis, ji teigia, kad bet kokios papildomos žindymo priemonės yra blogis, o mamos, vien girdėdamos apie tokias priemones, patiria tiesiog psichologinį smurtą. Na, o kita kraštutinė stovykla nuo gimimo kūdikius maitina pieno mišiniais ir sako – nežindysiu, nes nežindysiu. Jų sprendimo tikrai nelemia pientraukis, kuris yra tiesiog priemonė, skirta išspręsti kai kurias žindymo problemas. Pientraukių yra kiekvienuose gimdymo namuose, jį, kaip ir vaistus, skiria medicinos darbuotojas pagal būtinybę“.
Kokiomis situacijomis gali prireikti pientraukio
Pientraukis, nors tai gali skambėti keistai, padeda dviejomis visiškai skirtingomis situacijomis: kai pieno per mažai ir kai pieno per daug. Yra ir trečia situacija. Akušerė Ieva Girdvainienė apžvelgia nuosekliai:
Pirma. Pientraukio prireiks, kai moteris susiduria su vadinamuoju pereinamuoju laikotarpiu, kai pieno pasigamina kur kas daugiau, nei tuo metu reikia naujagimiui. Tokia situacija susiklosto, kai baigiasi gaminti priešpienis ir pradeda gamintis pienas, ypač ne pirmą kartą gimdančioms moterims. Pieno pasigamina per daug, lyginant su naujagimio poreikiais. Pieno perteklius sukelia krūtų skausmą, tempimą, paraudimą – tuomet pientraukis tikrai pagerina mamos savijautą. Žinoma, siūlome naudoti ir kitas priemones: dėti kompresus, kuo dažniau prie krūties glausti kūdikį, keisti žindymo padėtis.
Antra. Pientraukis skiriamas paaktyvinti laktacijai, ypač jeigu kūdikis yra atskirtas nuo mamos. Tokių situacijų pasitaiko ne taip ir retai – juk gimsta neišnešioti kūdikiai, dvynukai arba kūdikis negali būti žindomas dėl kokios nors sveikatos problemos. Kad mamai suaktyvinti laktaciją, pientraukis gali būti pagalbininkas, žinoma, prieš tai reikia įvertinti – galbūt mamai puikiai pavyksta nusitraukti rankomis.
Trečia. Pientraukį naudoja mamos, kurios dėl kokių nors žindymo sunkumų ar savo pasirinkimo maitina nutrauktu pienu. Pabrėžiu, kad kiekviena mama turi teisę žindyti vienaip ar kitaip. Ir ji neturi patirti priespaudos, jeigu žindo nutrauktu pienu. Nutrauktu pienu dažniausiai maitina tos mamos, kurios anksti grįžta į veiklas. Toks žindymo metodas yra! Ir tokia mama yra šaunuolė, kad neskuba maitinti mišinuku, o vis tiek maitina savo pienu.
Susiklosčius tokiai situacijai, moteriai reikės kokybiško pientraukio.
Beje, FB yra net mamų grupė, kuri vadinasi „Maitinu nutrauktu pienu“, kur mamos dalinasi patirtimi, aptaria pientraukius, laktacijos gerinimo būdus, pataria viena kitai, kaip išvengti mastito naudojantis pientraukiu.
Kaip išlaikyti natūralią laktaciją
Pasak akušerės Ievos Girdvainienės, pientraukiai iš tikrųjų gali sutrikdyti laktacijos procesą, ypač tada, kai naudojami be reikalo. Tarkime, moteris nori patikrinti, kiek turi pieno, ir vis nusitraukinėja, taip ji gali sutrikdyti natūralų pieno gamybos procesą. Gavęs pieno iš buteliuko, kūdikis paskui gali atsisakyti krūties arba silpniau ją žįsti. Arba be reikalo naudodamasi pientraukiu mama „užsako“ per daug pieno, dėl to paskui gali susidaryti pieno sąstovis ir net pieno liaukų uždegimas.
Mūsų mamos gali papasakoti, kad anksčiau buvo rekomenduojama visoms žindančioms moterims po kiekvieno žindymo nusitraukti pieno „likučius“. Toks beprasmis nusitraukinėjimas sutrikdydavo pieno gamybą, todėl mastitas (pieno liaukų uždegimas) buvo dažna žindančiųjų liga.
DAŽNIAUSI KLAUSIMAI APIE PIENTRAUKĮ
Ar komplektuodama naujagimio kraitelį turėčiau įsigyti ir pientraukį?
Tikrai ne. Jį įsigysite, jeigu bus būtinybė ir patars akušerė.
Ar geriau pieną traukti rankomis, ar pientraukiu?
Pirmiausia mamą akušerė turėtų apmokyti traukti pienuką rankomis, ir nuostabu, jeigu mamai tai pavyksta. Tačiau kartai mamai nusitraukinėti rankomis yra fiziškai ar emociškai per sunku ar per sudėtinga, tada padės pientraukis. Pientraukiu moteris nusitrauks daugiau, nei rankomis, nes pientraukis veikia su didele jėga, nors realiai jėgos moteris nejaučia (skirtingai nei nusitraukdama rankomis, taip ji turi įdėti jėgos).
Moterys linkusios pasitikrinti pientraukiu, kiek jos turi pieno. Ar pientraukis nutraukia tiek pieno, kiek ir kūdikis?
Šį klausimą girdžiu bene dažniausiai. Mama sako – kūdikiui neauga svoris, gydytojas liepė nusitraukti pieno, ir jo buvo labai mažai. Bet mama pamiršo, kad pientraukis neprisiglaudžia prie mamos šiltu skruostuku, neliečia krūties mažais pirštukais, kad prisidėjus pientraukį neišsiskiria meilės hormonas oksitocinas, neįvyksta abipusė chemija, dėl kurios mamai atsipalaiduoja ir pradeda tekėti pienas. Kūdikio ir pientraukio galimybių nėra ko lyginti, jei kalbame apie džiaugsmą ir malonumą. Mano patarimas – nusitraukinėjant pientraukiu sukurti kuo malonesnę aplinką, neskaičiuoti lašiukų, o žiūrėti filmą, plepėti su drauge telefonu ar glostyti šalia gulintį kūdikį, jei įmanoma, – užsidėti jį ant savęs, jausti jo kvapą ir odą. Beje, neišnešiotukų mamos taip pasikviečia daugiau pienuko – jos nusitraukinėja šalia mažiukų. Vien vaikučio vaizdas atlaisvina pienuką.
O mažiausiai pieno pririnks ta mama, kuri nervingai skaičiuos mililitrus ir vis kartos – „per mažai, aš neturiu pieno“.
Kokį pientraukį įsigyti, jeigu jo tikrai reikia?
Pirmo pasirinkimo pientraukis, mano nuomone, turėtų būti elektrinis, nes rankiniu pientraukiu nusitraukti pieną taip pat sunku, kaip ir rankomis. Jeigu mamai nepavyksta nusitraukti rankomis, greičiausiai nepavyks nusitraukti ir rankiniu pientraukiu.
Ar galima pientraukį skolintis ar pirkti panaudotą?
Jei pasitikite moterimi, iš kurios perkate ar skolinatės, kodėl gi ne. Juk ir ligoninėje mes kiekvienai moteriai neduodame vis naujo pientraukio, juo naudojasi tos, kurioms reikia, žinoma, sterilizavus. Tačiau jei moteris gali leisti sau įsigyti naują, tai mes visada už. Juk tai priemonė, kurios reikia gana ilgai, be to, – pientraukiai irgi nusidėvi, sensta. Pastebiu, kad dažnai moterys „paveldi“ iš draugių ar giminaičių jau kur kas padėvėtus, pavargusius. Sako – traukiu traukiu ir neišbėga nė lašiukas, o pasirodo, pientraukis jau „baigęs savo karjerą“, nebesusidaro vakuumas.
Pientraukių gamintojai vis tobulina šį gaminį, ir jau pasirodė modelis, kuris gali nutraukti pieną visiškai nepastebint aplinkiniams. Moteris gali sėdėti biure, o tuo tarpu po kostiumėliu pientraukis daro savo darbą.
Baigdama noriu dar kartą pasakyti mamoms – niekas neturi teisės iš jūsų daryti nusikaltėlės dėl to, kad jūs pasirinkote žindyti vienaip ar kitaip. Visų mūsų tikslas – išsaugoti žindymą, o pientraukis tam kartais gali ir padėti.
Ačiū už patarimus.
Neila Ramoškienė
Mamos Viktorijos patirtis
Tiklaraštininkė Viktorija Kordiukova augina 9 mėnesių sūnelį Vincą, kurį 6 mėnesius išmaitino nutrauktu pienu.
„Nebuvau suplanavusi tokio maitinimo būdo, tačiau nesėkmingai susiklostė žindymo pradžia. Po mėnesio nepakeliamo skausmo žindant nusprendžiau pabandyti pieną nusitraukinėti. Pamačiau, kad taip man daug lengviau, tuo keliu ir ėjau.
Iš pradžių procesas buvo gana alinantis. Kol pieno gamyba dar nesusireguliavusi, reikia atidžiai stebėti, kad pieno neprisigamintų per daug ar per mažai. Kitaip gali prasidėti krūties uždegimas. Pirmaisiais mėnesiais traukdavau pieną kas 3 valandas visą parą. Naktį susidarydavo 2 kartai, apie 1–2 ir apie 4–5 valandomis. Naktimis man padėdavo vyras – jis maitindavo iš buteliuko, o aš tuo metu nusitraukinėdavau. Keldavausi trauktis net ir tuomet, jei sūnus miegodavo, – mane tiesiog pažadindavo prisipildžiusios krūtys, jausdavau, kad turiu nusitraukti.
Maitinant nutrauktu pienu reikia labai gerai susiplanuoti laiką, nes nusitraukinėjimas užtrunka apie 25 minutes. Tikrai keblu kažkur išeiti – vos vaiką pamaitini ir išsiruoši į lauką, jau, žiūrėk, turi grįžti, nes laikas traukti pieną.
Apie tai, kad visai nemaitinsiu, o pasiūlysiu mišinį, nebuvo nė minties. Buvau nusiteikusi maitinti savo pienu. Pirmiausia apsisprendžiau maitinti 3 mėnesius, kai jie praėjo, pridėjau dar mėnesį, tada dar vieną, taip išmaitinau iki pusės metų. Tada pradėjau nutraukinėjimus retinti, vietoje 8 kartų traukiau 6, paskui 5, kol visai užbaigiau. Man padėjo tai, kad pieno buvo daug, traukėsi lengvai, todėl dalį jo užsišaldydavau atsargoms. Visada jausdavausi saugiai, nes pieno būdavo užšaldyta mėnesiui į priekį. Vaiko apetitas buvo labai geras, todėl kartais, jei jausdavau, kad gali tam kartui pritrūkti pieno, pasidarydavau pieno stimuliavimo sesiją (kai nusitraukinėji valandą kas 10 minučių su pertraukomis).
Daug idėjų, paramos ir patarimų gavau iš amerikiečių FB grupės, jungiančios nusitraukinėjančias mamas. Traukdama pieną visada įlįsdavau į tos grupės puslapį, ir jausdavausi ne viena. Buvo daugybė kartų, kai jau atrodė – viskas, pasiduosiu, bet bendruomenės jausmas motyvuodavo ir judėdavau toliau. Maitinamas nutrauktu pienu nėra kažkoks unikalumas – tai labai dažnas moterų pasirinkimas.
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai