Šio straipsnio herojė Irina Alitoit Marrote gyvena Portugalijoje. Irina – gydytoja kardiologė ir trijų vaikučių mama. Vyriausiam sūnui Noah 6,5 metų, vidurinėliui Ioan 5-eri, dukrytei Naomi 3,5 metų.
Studijuodama mediciną ji buvo išvykusi pagal ERASMUS programą į Lisaboną, kur susipažino su būsimuoju vyru Gonsalo. Po studijų Irina metus dirbo Lietuvoje, o tada nusprendė išvykti į Portugaliją ir ten kurti šeimą. Irinos patirtis – šešeri metai beveik nepertraukiamo žindymo.
Kuo skiriasi požiūris į natūralų maitinimą Lietuvoje ir Portugalijoje, pasakoja Irina.
Kodėl portugalės žindo trumpiau
Irina pastebi, jog Lietuvoje labai daug kalbama apie natūralų maitinimą, visose motinystės mokyklėlėse skatinama nusiteikti žindyti ir net negalvoti, kad žindyti nepavyks. Portugalijoje žindymas nėra taip sureikšmintas. Vis dar gali sulaukti patarimų ligoninėje dirbtinai primaitinti arba duoti čiulptuką naujagimiui. Kai kurios portugalės pasirenka žindyti trumpai arba visai nežindo, nes po 5–6 mėnesių reikia grįžti į darbą. Ten motinystės atostogos nėra tokios palankios šeimai, kaip Lietuvoje. Kai ateina laikas grįžti į darbą, dauguma mamų nutraukia natūralų maitinimą arba pasilieka tik vakarinius, naktinius žindymus.
Irinos patirtis
„Aš jau laukdamasi pirmojo vaikelio žinojau, kad žindysiu tiek, kiek galėsiu. Buvau daug skaičiusi apie natūralų maitinimą, mano žinios labai tvirtos. Neleidau niekam sugriauti to įsivaizdavimo. Gimus pirmajam, nebuvo taip viskas sklandu, teko virtualiai konsultuotis su žindymo specialiste iš Lietuvos. Sunkiausias laikotarpis buvo pirmoji savaitė po gimdymo, kai atsirado pieno, krūtys ėmė „sprogti“. Vaikeliui buvo sunku ištraukti pieną, tad eidavau į šiltą dušą ir ten bandydavau masažuoti ir truputį nusitraukti, kad krūtys taptų lengvesnės ir vaikučiui būtų paprasčiau žįsti. Tuo metu kūdikis neteko kiek daugiau svorio negu įprasta, tad buvo rekomenduota jį papildomai maitinti, bet likau užsispyrusi ir tęsiau žindymą. Teko fotografuoti, kaip vaikelis paima krūtį, ir siųsti konsultantei, kad pažiūrėtų, ar viskas gerai. Pakako profesionalės patarimų bei nuraminimo, ir iš tikrųjų viskas susitvarkė. Man buvo priimtiniau tartis ne su portugalėmis žindymo konsultantėmis, o su pažįstama lietuve Barbora, kuria aš labai pasitikiu,“ – sako Irina.
Antrasis ir trečiasis nėštumai
Kai sūneliui buvo 10 mėnesių, Irina pastojo vėl. „Portugalė gydytoja iš karto liepė nutraukti žindymą, neva nėščiai moteriai žindyti nepatariama dėl galimų ankstyvų sąrėmių ir galimo persileidimo, tačiau jau buvau skaičiusi, kad žindymo metu pagaminamas oksitocino kiekis nėra pakankamas reikšmingas sąrėmių sužadinimui, dėl to, esant sklandžiam nėštumui, žindyti yra saugu. Žindžiau toliau, tik pakeičiau gydytoją, nes toks požiūris man buvo nepriimtinas“, – dalinosi patirtimi pašnekovė.
Irina gilinosi į tandeminį žindymą, kai žindomi du skirtingo amžiaus vaikai, bet suprato, kad jai tai būtų sudėtinga. Todėl nusprendė nujunkyti tuo metu 1 metų ir 3 mėnesių sūnelį. Ji norėjo keletą mėnesių leisti organizmui pailsėti ir pasiruošti antram vaikeliui.
Antrasis gimdymas ir žindymas buvo paprastesnis, nei pirmą kartą. Nors keletą kartų krūtyse buvo atsiradę sukietėjimų, bet tą problemą pavyko išspręsti remiant vaiko smakrą į esamą „guzelį“ žindymo metu bei išgėrus paracetamolio.
Kai antrajam sūnui Ioan suėjo metukai, Irina sužinojo, kad vėl laukiasi. Trečio vaiko specialiai neplanavo, bet ir nevengė. Žinoma, baimės buvo, kaip pavyks susitvarkyti su trimis pametinukais? Juk kai gimė trečioji dukrytė, vyriausiajam sūnui buvo 3,5, antrajam sūnui – 1 metai ir 10 mėnesių. „Pasisekė, kad po kiekvieno gimdymo mėnesiui atvažiuodavo mano tėvai, kad padėtų sunkiausiu laikotarpiu buityje. Ir vyro tėvai gyvena netoliese, tad pagalbos turėjome“, – sako Irina.
Trečią kartą buvo sudėtingiau įsivažiuoti žindyti, nes mažylė nemokėjo taisyklingai apžioti krūties, atsirado žaizdelių ant spenelių. Irinos draugė lietuvė pasidalino vaizdo įrašu internete, kur rodoma, kaip taisyklingai paduoti krūtį, ir bandė tol, kol pavyko. Treniruotės vyko kokias 4 dienas, ir tada Naomi išmoko žįsti taisyklingai. Kai dukrai buvo vos pora mėnesių, Irinai teko atlikti pėdos operaciją, dėl to reikėjo išmokti ir nusitraukti pieno, kad galėtų palikti mažylei. Kad ir buvo nerimo, bet viskas pavyko puikiai.
Dukrelė su žindymu atsisveikino trejų metukų. Ši fotosesija – tai vienas iš paskutiniųjų kartų. Netrukus Irinai teko skubiai važiuoti į Lietuvą dėl šeimyninių aplinkybių ir savaitei išsiskirti su Naomi. Grįžusi nusprendė žindymo nebeatnaujinti.
„Nujunkyti vaikus buvo sunkiau man pačiai. Maitindama su vaiku jauti labai stiprų emocinį ryšį, kurį sunku prarasti“, – sako Irina. Nors Naomi žįsti nebeprašo, bet vis taikosi prisiglausti prie krūtinės, paglostyti pilvą – kūniško artumo vis dar reikia.
Pastebėjimai apie portugališką vaikų auginimą
„Manau, Portugalijoje paprasčiau žiūrima į vaikų auginimą. Auginama pagal nuojautą, nesiplėšoma tarp būrelių ir lavinimo studijų. Visi labiau atsipalaidavę,“ – sako Irina.
Nebuvo lengva prisijaukinti vietinių žmonių bei šeimos narių požiūrį į kūdikių rutiną. „Man tai buvo svarbu, o čia to nesureikšmina, tad esu gavusi kvietimų į vakarienes su naujagimiu ar mažu kūdikėliu (o portugalai pradeda vakarieniauti apie 20–21 val.). Tad yra tekę ir atsisakyti kvietimo arba greitai pavalgyti ir pabėgti“, – šypsosi pašnekovė.
Nors klimatas čia šiltesnis, bet vaikai, kaip ir visur, gana dažnai serga peršalimo ligomis, kosėja ar sloguoja. Ir tokį nekarščiuojantį vaiką visada priims į darželį be papildomų klausimų. Čia slypi dvi medalio pusės: kartais priima užkrečiamus vaikus, tačiau, kita vertus, nėra būtina laukti namie iki visiško slogos ar kosulio atsitraukimo po paprastų virusinių susirgimų, kaip kad Lietuvoje.
Dėl vietinių žmonių laisvesnio požiūrio čia priimtinas ilgalaikis čiulptuko naudojimas. „Esu mačiusi ir penkerių metų vaikų su čiulptukais. Nesu tikra, ar visi suvokia to žalą“, – sako Irina.
O dėl savo tvirto požiūrio į natūralų maitinimą lietuvė ne kartą sulaukė komentarų: giminaičiai, ypač vyresnės kartos, stebėjosi, kodėl vaikutis taip ilgai „kabo“ ant krūties? Kodėl žindo nėštumo metu? Kodėl nenujunko kūdikystėje? Suglumino vieną kartą poliklinikoje portugalės gydytojos duotas patarimas jau pirmaisiais gyvenimo metais kūdikiui duoti sausainių.
„Bet buvau ir teigiamai nustebinta. Visos žindymo kelionės metu drąsiai maitindavau krūtimi viešose vietose, ir niekada nesu sulaukusi piktų žvilgsnių ar komentarų dėl to“, – pasakoja Irina.
Trys vaikai Irinos ir Gonsalo šeimoje auga pagal portugališkas tradicijas. Saulės ir vandenyno palepinti, visi mėgsta skaniai pavalgyti, myli jūros gėrybes, žuvį. Pavyzdžiui, ryžių su aštuonkojais vaikai gali suvalgyti po dvi–tris porcijas. Portugalijoje yra gana paprasta užtikrinti visavertį, įvairų maitinimą šviežiais produktais, sezoninėmis vietinėmis daržovėmis ir vaisiais. Kad ir, pavyzdžiui, bulves galima sodinti du kartus per metus dėl klimato ypatybių.
Norėčiau visoms būsimoms ir esamoms mamoms palinkėti pozityvumo, užsispyrimo, tinkamos literatūros po ranka, bei galimybės pasikonsultuoti su geru specialistu/žindymo konsultantu, ir tuomet tikrai tikrai ir jūsų žindymo kelionė įvyks ir pavyks taip, kaip jūs ją įsivaizduojate.
Ginta Liaugminienė, fotosesijos autorė Anna Jankunec, Studio Smile
