Ryte išlipus iš lovos akimirką tenka įsikibti į spintelę, nes aptemsta akyse, susvaigsta galva ar apima silpnumas. Dažnas tokią savijautą paaiškina nuovargiu arba mano, kad tiesiog pernelyg paskubėjo. Tačiau jei tai kartojasi, svaigimas stiprėja ar žmogus net nualpsta, numoti ranka nereikėtų – iš pirmo žvilgsnio nekaltas simptomas gali turėti visai kitą paaiškinimą.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė sako, kad atsistojus organizmui tenka labai greitai prisitaikyti prie pasikeitusios kūno padėties – paprastai šio proceso nepajuntame.
„Staigiai atsistojus iš gulimos ar sėdimos padėties dalis kraujo trumpam susikaupia kojose ir pilvo srityje. Organizmas į tai sureaguoja – padažnėja širdies ritmas, susitraukia kraujagyslės ir kraujospūdis išlieka stabilus. Tačiau jeigu kūnas nespėja greitai prisitaikyti, kraujospūdis nukrenta ir smegenys trumpam gauna mažiau kraujo. Tuomet gali aptemti akyse, svaigti galva, atsirasti silpnumas, nestabilumas, o kartais žmogus gali net nualpti“, – paaiškina L. Vanagaitė.
Ortostatinė hipotenzija paprastai nustatoma, kai per tris minutes atsistojus sistolinis, arba viršutinis, kraujospūdis sumažėja bent 20 mmHg, o diastolinis, arba apatinis, – bent 10 mmHg.
„Vienkartinis kelių sekundžių apsvaigimas nebūtinai reiškia ligą, todėl svarbu vertinti, kaip dažnai ir kaip stipriai tokie simptomai pasireiškia“, – pastebi vaistininkė.
Skysčių gali trūkti ne tik per mažai geriant
Viena dažniausiai pasitaikančių staigaus kraujospūdžio sumažėjimo priežasčių – skysčių trūkumas. Tačiau dehidratacija gali atsirasti ne tik tada, kai žmogus tiesiog pamiršta pakankamai atsigerti.
„Skysčių galima netekti karščiuojant, gausiai prakaituojant, vemiant ar viduriuojant. Ortostatinę hipotenziją taip pat gali paskatinti ilgas gulėjimas, staigus atsistojimas, karštis, alkoholio vartojimas, gausus maistas, kai kurios ligos, vartojami vaistai ir amžius“, – vardija L. Vanagaitė.
Todėl svarbus tampa ir pats atsistojimo būdas. Patariama ilgiau pagulėjus nešokti iš lovos, o pirmiausia atsisėsti, šiek tiek pabūti ir tik tada lėtai atsistoti. Jei jau atsistojus ima stipriai svaigti galva, geriau vėl atsisėsti arba atsigulti, kad būtų išvengta kritimo.
Vyresniame amžiuje svaigimas gali baigtis trauma
Su tokiais kraujospūdžio svyravimais dažniau susiduria vyresnio amžiaus žmonės. Senstant organizmo gebėjimas greitai prisitaikyti prie kūno padėties pokyčių silpnėja – kraujagyslės ne visada taip greitai susitraukia, jų sienelės praranda elastingumą ir tampa standesnės. Dėl to kraujospūdis keičiant kūno padėtį gali labiau svyruoti.
Svarbi ir bendra sveikatos būklė. Vyresni žmonės dažniau serga lėtinėmis ligomis, galinčiomis paveikti kraujotaką reguliuojančią autonominę nervų sistemą. Vaistininkė tarp jų išskiria cukrinį diabetą, Parkinsono ligą, lėtines inkstų ir širdies ligas. Be to, šiame amžiuje dažniau vartojami keli skirtingi vaistai ir gali būti didesnis jautrumas skysčių trūkumui.
„Svarbiausia problema yra ne vien pats galvos svaigimas. Staiga apsvaigus galima prarasti pusiausvyrą ir nugriūti, o vyresniame amžiuje kritimas gali baigtis rimtomis traumomis ir kaulų lūžiais“, – atkreipia dėmesį L. Vanagaitė.
Pradėjo svaigti pakeitus vaistus ar jų dozę?
Ieškant pasikartojančio svaigimo priežasties svarbu prisiminti, kada tiksliai atsirado simptomai. Jei tai sutapo su naujo vaisto vartojimo pradžia ar jau vartojamo preparato dozės pakeitimu, ši informacija gali padėti aiškinantis situaciją.
„Didesnę riziką gali turėti žmonės, vartojantys kraujospūdį mažinančius vaistus, diuretikus, alfa adrenoblokatorius, nitratus, antidepresantus ar kitus psichotropinius vaistus. Rizika gali dar labiau padidėti kartu vartojant kelis tokius preparatus“, – sako vaistininkė.
Būtent dėl vaistų ir žemesnių kraujospūdžio rodmenų L. Vanagaitė sulaukia klausimų ir vaistinėje. Kai kurie žmonės svarsto, ar tokiu atveju jiems apskritai dar reikia vartoti paskirtus vaistus nuo kraujospūdžio.
„Žmogus pasakoja, kad ryte atsikėlęs iš lovos turi kur nors įsikibti, nes svaigsta galva ir aptemsta akyse. Pirmiausia išsiaiškiname, kada simptomai atsirado, kokius vaistus jis vartoja, ar nebuvo pakeista jų dozė, ar pakankamai geria skysčių. Keli žemesni kraujospūdžio matavimai nėra priežastis savavališkai nutraukti paskirtą gydymą“, – pabrėžia ji.
Įtarus, kad simptomai gali būti susiję su vartojamais vaistais, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Staigus kai kurių preparatų nutraukimas gali pabloginti būklę. Kaip gydymą reikėtų koreguoti, kiekvienu atveju turėtų būti sprendžiama individualiai – kartais gali būti keičiamas vaisto vartojimo laikas, o kitais atvejais gydytojas gali nuspręsti keisti patį gydymą.
Kraujospūdį verta pamatuoti ne tik sėdint
Jeigu galva svaigsta būtent atsistojus, daugiau informacijos gali suteikti kraujospūdžio ir pulso rodmenų palyginimas skirtingose kūno padėtyse.
„Pirmiausia reikėtų ramiai pagulėti apie penkias minutes ir išmatuoti kraujospūdį bei pulsą gulint. Tuomet atsistoti ir matavimą pakartoti maždaug po vienos minutės ir po trijų minučių. Jeigu žmogui svaigsta galva ar yra rizika nugriūti, tai reikėtų atlikti saugiai, geriausia šalia esant kitam žmogui“, – pataria L. Vanagaitė.
Ji rekomenduoja pasižymėti kraujospūdžio rodmenis, pulsą ir tuo metu jaučiamus simptomus. Kelias dienas kaupta tokia informacija gali suteikti gydytojui vertingų duomenų aiškinantis, kodėl keičiant kūno padėtį žmogui svaigsta galva.
Susiję straipsniai
