Alpimą bent kartą gyvenime patiria nemaža dalis žmonių. Dažniausiai jis nėra pavojingas, tačiau tam tikrais atvejais gali būti susijęs ir su rimtesnėmis sveikatos problemomis. Apie tai, kodėl žmonės alpsta, ką svarbu prisiminti apie alpimo aplinkybes ir kada reikėtų nedelsti kreiptis į medikus, pasakoja Kauno klinikų Širdies centro Sinkopių sektoriaus vadovė doc. dr. Diana Rinkūnienė.
Ar alpimas – dažnas reiškinys?
Taip, alpimas yra dažnas simptomas – mokslinės literatūros duomenimis, 30–50 proc. žmonių bent kartą gyvenime patiria alpimą. Medicinoje tam tikros rūšies alpimas vadinamas sinkope.
Sinkopė – tai staigus, trumpalaikis sąmonės netekimas, dėl kurio žmogus praranda gebėjimą išlaikyti kūno padėtį ir nukrinta. Sąmonė savaime ir visiškai atsistato per trumpą laiką, dažniausiai – greičiau nei per minutę.
Kodėl žmonės alpsta?
Alpimas įvyksta, kai laikinai sumažėja kraujo pritekėjimas į smegenis ir dėl to trumpam prarandama sąmonė. Tam, kad smegenys galėtų tinkamai veikti, joms nuolat reikia su krauju tiekiamo deguonies ir maistinių medžiagų, sutrikus šiam aprūpinimui, žmogus gali nualpti.
Ar alpimo priežastys priklauso nuo žmogaus amžiaus?
Taip, sinkopės dažnumas ir jos priežastys gali skirtis priklausomai nuo amžiaus. Vaikams ir jauniems žmonėms dažniausiai pasitaiko refleksinė sinkopė, kuri paprastai nėra pavojinga. Ją gali išprovokuoti ilgas stovėjimas, stresas, skausmas ar stiprios emocijos. Rečiau jauniems žmonėms sinkopę gali sukelti širdies ligos, ypač įgimti širdies ritmo ar laidumo sutrikimai.
Vyresniame amžiuje sinkopę dažniau gali sukelti staigus kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus ar ilgiau pastovėjus, vadinamoji ortostazinė hipotenzija, taip pat širdies ritmo sutrikimai ar kitos širdies ligos, dėl kurių sutrinka kraujo tekėjimas.
Ar tam pačiam žmogui alpimai dažniausiai būna panašūs?
Dažnai taip. Tam pačiam žmogui alpimai gali įvykti tokiomis pačiomis ar panašiomis aplinkybėmis. Pavyzdžiui, vyresnio amžiaus žmogus gali nualpti ilgiau pastovėjęs parduotuvėje ar bažnyčioje, jaunesnis – imant kraują ar atliekant kitą medicininę procedūrą.
Dažnai kartojasi ir prieš sąmonės netekimą jaučiami simptomai, vadinami prodromu. Tai gali būti temimas akyse, spengimas ausyse, galvos svaigimas ar jausmas, kad nelaiko kojos. Todėl svarbu atkreipti dėmesį ne tik į patį alpimą, bet ir į tai, kas vyko bei kaip jautėtės prieš jį.
Ką svarbu prisiminti apie alpimą prieš apsilankant pas gydytoją?
Alpimo epizodai dažnai sukelia baimę ir nerimą, ypač jei žmogus tuo metu yra vienas ar nualpęs susižeidžia. Tačiau kuo daugiau informacijos pacientas gali pateikti apie alpimo aplinkybes, tuo lengviau gydytojui nustatyti jo priežastį, parinkti gydymą ir padėti išvengti pasikartojimo.
Prieš vizitą verta prisiminti ir, jei įmanoma, užsirašyti:
Kada nualpote?
Ką veikėte prieš alpimą? Pagalvokite ne tik apie paskutines sekundes – prisiminkite, ką veikėte likus 30 sekundžių, 5 minutėms ar net dieną prieš alpimą. Galbūt ilgai keliavote lėktuvu, mažai miegojote, vartojote per mažai skysčių ar viduriavote?
Kaip jautėtės prieš nualpdami? Ar pykino, svaigo galva, jautėte silpnumą, prakaitavote, jautėte širdies plakimą ar nerimą?
Kokia buvo aplinka? Galbūt buvote šiltoje, tvankioje, žmonių pilnoje vietoje, pavyzdžiui, autobuse ar traukinyje?
Ar alpimą galėjo išprovokuoti tam tikra situacija ar veikla? Pavyzdžiui, fizinis krūvis, šlapinimasis, ilgas stovėjimas, staigus atsistojimas, karštis, baimė ar skausmas.
Per kiek laiko visiškai atsigavote? Ar po 10–30 sekundžių jau jautėtės kaip įprastai, ar atsigauti prireikė gerokai daugiau laiko? Į šį klausimą gali padėti atsakyti alpimą matęs žmogus.
Ar nualpę susižeidėte?
Ar alpimo metu šalia buvo kitas žmogus? Jei taip, paprašykite jo kuo išsamiau papasakoti, kas vyko prieš pat jums nualpstant, sąmonės netekimo metu ir jums atsigaunant. Ypač svarbu, kas vyko likus 10–30 sekundžių iki sąmonės netekimo.
Ar esate nualpę anksčiau? Jei alpimas kartojasi, pagalvokite, ar jį kaskart išprovokuoja panašios aplinkybės ir ar prieš jį jaučiate panašius simptomus.
Šiuos atsakymus verta užsirašyti dar prieš apsilankymą pas gydytoją, ypač jei nualpote daugiau nei vieną kartą. Laikui bėgant pojūčiai ir aplinkybių detalės pasimiršta, nors gydytojui jos gali būti labai svarbios nustatant alpimo priežastį.
Ar gydytojui gali padėti alpimo vaizdo įrašas?
Jei alpimai kartojasi ir situacija yra saugi, gali būti naudinga paprašyti šeimos nario ar kito šalia esančio žmogaus nufilmuoti epizodą. Pirmiausia reikėtų filmuoti nualpusio žmogaus veidą, ypač akis, vėliau – visą kūną, kad būtų matoma jo padėtis ir judesiai. Jei saugu, filmavimą reikėtų tęsti iki visiško žmogaus atsigavimo.
Žinoma, pirmiausia svarbu pasirūpinti nualpusio žmogaus saugumu ir reikalinga pagalba.
Kada dėl alpimo reikėtų kreiptis skubios pagalbos?
Nors dažniausiai sinkopės nėra pavojingos, yra situacijų, kai būtina skubiai vykti į gydymo įstaigą. Tai vadinamosios „raudonosios vėliavos“:
- žmogus nualpsta fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, intensyviai bėgdamas;
- prieš alpimą nėra jokių įspėjamųjų simptomų ir žmogus staiga nualpęs susižeidžia;
- prieš alpimą jaučiamas labai greitas širdies plakimas;
- nualpsta žmogus, sergantis širdies liga.
Tokiais atvejais alpimo nereikėtų ignoruoti – svarbu kreiptis į medikus ir išsiaiškinti jo priežastį.
Kauno klinikų informacija
Susiję straipsniai
