Redakcijos kūdikiui Gerardui Caporkiui jau šeši mėnesiai. Berniukas gimė 2006 metų sausio 24 dieną. Gerardo mama – 30 metų būsimoji gydytoja Jūratė, tėvelis Žilvinas – 31 metų statybos inžinierius. Gerardas – pirmasis poros vaikas.
Kamufliažinis gražuolis
Į susitikimą „Zuoko pliaže“ Gerardas atvažiavo pasipuošęs kamufliažine eilute. Vežimėlyje įsitaisęs pusiau sėdomis jis mąsliu žvilgsniu išdidžiai stebėjo pasaulį ir buvo be galo panašus į miniatiūrinį Antaną Bosą, ką tik po safari medžioklės. Toks naujas Gerardo įvaizdis iškart sukėlė mūsų šypsenas. Mama Jūratė paaiškino: „Šitie drabužėliai – tėčio pirkinys. Kartą vaikštinėjau maisto skyriuje, žiūriu – vyras ateina visas pakylėtas ir nešasi šituos drabužiukus. Jau nupirkęs“. Dabar aktyviai ieškoma kamufliažinių batukų, kojinyčių ir čiulptuko.
Iš tolesnio Jūratės pasakojimo tapo aišku, kad Gerardo tėtis Žilvinas dėl sūnaus pametęs galvą. Jis negali parduotuvėje ištverti ko nors mylimukui nenupirkęs. Pasak mamos, butas jau dabar tapęs Gerardo daiktų sandėliu, o kas bus toliau? Beje, daiktams nebetelpant, kai kurie jau pamažu keliauja į močiučių ir senelių namus sandėliavimui. Tėtis dar nemokančiam sėdėti sūnui nupirko sūpynes, bet kitą kartą užmatė „krūtesnes“ – skleidžiančias melodiją. Pasišovė pirkti ir tas. O kur dar suplanuoti pirkiniai: naktipuodis-traktorius, triratukai, motoroleliai, net vaikiška meškerė! Jūratė nespėja stabdyti pirkimo virusu užsikėtusio vyro. Ji tramdo – juk Gerardas geriausiu atveju meškerę nulaikys tik kitais metais. Bet tėtis jau aplėkė žvejybos parduotuves ir rado specialią – vaikišką net su specialiais kabliukais nebadančiais pirštukų, skirtais vaikams.
Jūratė negali atsidžiaugti vyro ir sūnaus ryšiu. Ne veltui Žilvinas visą nėštumą kartojo, kad nori sūnaus. Jūratė „gąsdindavo“ – o jei bus mergaitė? Kai Ukmergėje Jūratei padarė ultragarso tyrimą ir patvirtino, kad bus berniukas, Žilvinas atsiduso: „Šita gydytoja, kuri nustatė, yra pati geriausia“.
Nors nečiulpė čiupačiupsų, bet atostogavo su Vudžiu
Šį mėnesį Gerardas keliavo kaip patrakęs – Trakų ežerai, žūklė pas gimines Švenčionėliuose, kelionė į Biržus pas prosenelę ir, žinoma, gintarinė Palanga. Jūratė su sūnumi ryžosi į Palangą važiuoti be vyro (jis tik parsivežė kurortautojus), bet visiškai nepavargo. Apsistojo pas draugus, tad galėjo Gerardu rūpintis, kaip įprasta – pati virti košeles. Draugų namuose Gerardą apsupo begalinis dėmesys, nes juo rūpinosi ne tik mama, bet ir mylinti teta bei du jos vaikai – 3 metukų Haroldas ir 10 metų Evelina.
Dienomis Jūratė su drauge ir vaikais vaikštinėdavo po parkus ar prie jūros. Nors vanduo buvo šaltas, Gerardas smagiai turškėsi bangose (žinoma, ant mamos rankų). Vėsesnėmis dienomis Gerardas mėgavosi pušynų oru, lauke išmiegodavo po 2-3 valandas. Palangos klimatas atgaivino berniuką, kuris Vilniuje per karščius tiesiog leipo. Nuo perkaitimo jam porą dienų laikėsi temperatūra, bet apie tai – vėliau.
Vakarais Palangoje kompanija, prie kurios prisijungdavo dar daugiau draugų, įsiliedavo į kurorto gyvenimą, net nuėjo į estradoje vykusį „Kelio į žvaigždes“ koncertą. Gerardo tėtis iš anksto susitarė su žvaigždėmis, kad po koncerto nusifotografuos su sūneliu. Šie maloniai sutiko. Nors pusę koncerto Gerardas pramiegojo, bet jam pasibaigus džiugiai fotografavosi su žvaigždūnais. Labiausiai savas jam pasirodė Vudis. Taigi – nereikėjo nė dalyvauti akcijoje „Čiulpk čiupačiupsus ir atostogauk su Vudžiu“.
Pirktines košės – senelių šunims ir katėms
Būdamas pusės metų Gerardas svėrė 8 220 g ir buvo 68 cm ūgio. Šį mėnesį Gerardas pradėjo valgyti mėsą ir iškart suprato, kad mėsa – tai jėga. Mama perka kalakutienos, veršienos ar jautienos, sumala ir užšaldo. Kai reikia gaminti, maltinukus atšildo ir verda su brokoliais, morkytėmis, žiediniais kopūstais ir bulvėmis. Košę pagardina sviestuku ir grūdeliu druskos. Pamėgęs mėsą, Gerardas geria mažiau mamos pieno – tik naktimis, anksti rytais ir vėlai vakarais. Ryte valgo tirštos 5 grūdų košės, prieš eidamas į lauką – skystos grikių ar kviečių košės, o pietums – skaniąją mėsos-daržovių košę. Visas kruopų košes mama gamina su savo pienu, kurio kol kas visiškai pakanka.
Jūratė kiekvieną patiekalą gamina pati, nes pirktas maistas sūnui sukelia pasibjaurėjimą. Mama kartkartėmis pabando įsiūlyti Gerardui košių iš stiklainiukų, bet – visiškai nesvarbu, ar tai mėsos, ar daržovių, ar kruopų gaminys, Gerardas sureaguoja vienodai – purtosi, spjauna ir žiaukčioja. Pralupti pirktiniai stiklainiukai su ekologišku ir subalansuotu kūdikių maisteliu atitenka senelių šunims ir katėms.
Vaisių ir uogų Gerardas nepripažįsta. Nepavyksta įsiūlyti nei aviečių, nei serbentų, o apie obuolius, bananus, slyvas negali būti nė kalbos. Jūratė sako: „Geriausi Gerardo vaisiai yra mėsa“.
Gerardas, pradėjęs valgyti košes, tapo estetu – nori valgyti tik iš dubenėlio. Jei Jūratė išsiruošia į lauką ilgesniam laikui, pasiima iš namų paruošto maisto, o pašildo jį kavinėse. Paprašo, kad padavėja atneštų bokalą ir karšto vandens, į bokalą įmerkia stiklainiuką su maistu, o kai šis pašyla, patiekia ponaičiui dubenėlyje.
Temperatūra nuo per šilto oro
Vienintelė šio mėnesio bėdelė buvo netikėtas Gerardo sukarščiavimas. Vieną dieną berniukas suviduriavo, temperatūra šoktelėjo iki 38,5-39 laipsnių. Jūratė išsigando – o jei rotavirusas? Nuskubėjo į polikliniką su išmatų tyrimu, tačiau laboratorija dirbo tik ryte. Neliko nieko kito, kaip važiuoti į Grybo gatvėje esantį Diagnostikos centrą, kur per pusvalandį padarė tyrimą. Paaiškėjo, kad infekcijos nėra.
Gydytoja Jūratę nuramino, kad temperatūra galėjo pakilti dėl tvankaus ir karšto oro.
Šį mėnesį Gerardas gavo trečiąjį KDS skiepą. Visus 3 kartus tėvai rinkosi mokamą išgrynintą vakciną.
Gydytoja atvažiuoja paskiepyti į namus. Jūratė nutaiko, kad kaip tik tuo metu Gerardas būtų nevalgęs ir nemiegojęs. Tuomet po skiepo berniukas pavalgo ir ilgam užmiega – ramybės būsenoje skiepas geriausiai įsisavinamas. Tą dieną Jūratė Gerardo nemaudo ir neveda į lauką.
Griebia, spurda, juda, vartos
Po masažo kursų Gerardas yra stiprus ir energingas berniukas. Pasak gydytojos, „išmasažuotas dešimčiai balų“. Stipriai griebia daiktus rankutėmis, perima juos iš rankos į ranką. Labiausiai nori pačiupti mobiliuosius telefonus, kuriuos puikiai atskiria nuo televizoriaus pultelių (šie domina mažiau). Kadangi dar neprasikalė dantukai, o dantenas be galo niežti, viską kiša į burną. Lengvai apsiverčia nuo pilvo ant nugaros. „Jo ant lovos jau nebepaliksi. Kai vakare paguldau į lovytę, jau po dviejų minučių jis išsibudinęs pradeda suktis ratais. Atėję randame kojas ant pagalvės, o pats susisukęs ir įsipainiojęs į antklodę šaukiasi pagalbos“, – pasakoja mama.
Paaktyvėjo ir Gerardo maudynės – dabar jis tiek „duodasi“ vonelėje, kad ši net bilda. Tėtis su mama išmaudę sūnų patys būna šlapi nuo galvos iki kojų, o vonios kambarys skęsta. Bręsta mintis netolimoje ateityje maudyti Gerardą didelėje vonioje. Nors berniukas yra gerokai aprimęs, gerai valgo ir miega, tėvai toliau jam pila į vonelę valerijono tinktūros. Pasak Jūratės, „nepakenks“.
Moterų numylėtinis
Gerardukas mėgaujasi mamos kompanija, kurią dažnai papildo mamos sesuo arba draugės. Palangoje Gerardas patyrė unikalią galimybę (kuri galbūt nebepasikartos gyvenime) poilsiauti moterų pliaže. O kiek aplankyta moteriškų drabužių ir kosmetikos parduotuvių! Kvepalų parduotuvėse Gerardas kartu su mama uosto naujus kvapus, kaip ekspertas kiša nosį prie mėginukų. Kartą Jūratė nugirdo, kaip vyras „guodė“ sūnų: „Vargšeli, ką tu turi iškentėti. Moterų pliažas, drabužių parduotuvės, kažkokios kvepalų parduotuvės. Įsivaizduoju, kaip tau sunku“.
Gerardas per paskutinį mėnesį akivaizdžiai prakuto – pokalbio metu meiliai šypsojosi žurnalistei ir fotografei, nė karto nesuniurzgėjo, buvo jaukus ir atsipūtęs. Mama džiaugiasi, kad sūnus auga „kompaneiskas“, visiems šypsosi, eina pas visus ant rankų. Jei į namus užsuka svečių, Gerardas gali nevalgyti ir nemiegoti – tik leiskite būti su kompanija!
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai