Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė. Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą. Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – dirba vadybininku.
Apie septintąjį mėnesį – mama Vasarė
Kasdienybė
Mažoji Melisėlė kasdien darosi vis stipresnė. Per šį mėnesį pradėjo šliaužioti atbula ir gana tvirtai sėdėti. Juokinga žiūrėti į mažą keturpėsčią padarėlį, kuris įnirtingai linguoja, tursena užpakaliuką ir bando judėti. Pavyksta tik kaip vėžiukui – atgal. Tad po kelių minučių, žiūrėk, Melisėlės kūnas visas palindęs po sekcija ar sofa, o kyšo tik nustebusi galva.
Melisa labai džiūgauja, pastatyta ant kojų, bet žingsniuoti nebando – kaip balerina stovi ant pirštų galų. Tai mane trikdo, nes pažįstamų mergaitė tokio amžiaus jau energingai spyruokliavo, kaip mažas kinkongiugas, statė pilnas pėdutes ir žingsniavo.
Kai atipalaiduoja, prilaikoma už pažastų Melisa irgi tūpčioja, bet ne taip, kaip norėčiau. Jau pradėjau domėtis privačiomis masažistėmis. Tikriausiai teks mergaitei užsakyti masažą.
Bešliaužiodama Melisėlė atranda vis daugiau ją dominančių objektų: kištukinius lizdus (jie mūsų namuose įrengti žemai), grindjuostes, gėlių vazonus, stalčių rankenėles, kompiuterių laidus. Nė minutei nebegalima jos palikti vienos kambaryje, nes tuoj randa ką pakrapštyti arba rėkia įstrigusi po lova.
Emocijos
Žaisdama Melisa sukelia tiek triukšmo, kad, atrodo, auginame kokius 3-4 kūdikius. Ji tranko daiktus vieną į kitą, kuo garsiau barška, tuo Melisa laimingesnė. Atsidūrusi ant rankų čiumpa už nosies, kimba į plaukus, bando tampyti ausis. Papuošalus ir palaidus plaukus visoms viešnioms siūlau slėpti, nes mažoji šarka tik ir laukia, kaip lipniais pirštukais galės ką nors pačiupti.
Melisa krykštauja, kai tarpduryje pamato grįžusį tėtį. Savo džiaugsmą reiškia ir garsiu šnopavimu išpūtus šnervytes. Toks įprotis naudingas, nes puikiai išvalo nosį. Kai Melisėlė iš pasitenkinimo pašnopuoja, atskubu ir aš su vienkartine nosine.
Maistas
Valgymo režimas per šį mėnesį nepasikeitė. Prasiplėtė tik valgiaraštis. Pusryčiams dukrelė geria mišinuką, priešpiečiams gauna pieniškos košės (grikių ir kviečių nemėgsta, labiausiai patinka avižos). Pietums pradėjau siūlyti daržovių ir nustebau, nes mažoji mielai jas valgo. Gerai, kad pamažu pripras prie daržovių, nes greitai teks pasiūlyti mėsytės. Pavakariams ir vakarienei skirtas mišinukas. Tarp valgymų Melisa ragauja vaisinių tyrelių, pagraužia džiūvėsio ar riestainio. Aš pedantiškai stebiu, kas patenka Melisai į burną. Jei džiūvėsis, tai be jokių priedų – be razinų ar aguonų, jei riestainis – tai pats pigiausias, „nepagerintas”. Bet jaunasis tėvelis visiškai neišmano, kas galima tokio amžiaus mažyliams, o ko ne. Kartą užuodžiau, kad dukrelės rankos kvepia rūkyta mėsa – pasirodo, gerasis tėvelis davė paragauti rūkytos dešros.
Pirkiniai
Kasdien namuose randasi vis daugiau Melisėlės daiktų. Pats mažiausias šeimos narys, o mantos turi daugiau už mus abu. Šį mėnesį pirkome „augančią“ kėdutę, kurioje Melisa dabar sėdi kaip bajorė ir ne tik valgo, bet ir žaidžia. Dovanų gavome vežimėlį-skėtuką, juo labai džiaugiuosi, nes universalusis vežimėlis tapo per sunkus. Pavargau jį tąsyti iš trečio aukšto žemyn-aukštyn. Pirkome plastikinę dėžę su ratukais, kurioje suslėpėme Melisos žaisliukus, mat jie jau buvo apnikę visus buto kampus. Toje dėžėje Melisėlė mielai pasėdi su savo žaislynu. Dabar mūsų butas panašus į nedidelę vaikiškų prekių parduotuvę – ekspozicijoje vežimukai, lovelė, maniežas, kėdutė, žaislų dėžė, automobilio kėdutė ir begalės smulkiosios amunicijos.
Sudie, chirurgine švara!
Neslėpsiu, mėgstu švarą ir chirurginę tvarką. Mėgstu, kai daiktai sudėti savo vietose, drabužiai išlyginti ir gražiai sulankstyti, viryklė žiba, o ant gėlių lapų nėra nė dulkelės. Iki Melisos gimimo su vyru išpuoselėjome kiekvieną buto kampelį, vos pamatę dėmelę ant šviesiai dažytų sienų ar pastelinio kilimo, jau vienas ar kitas skubėdavome su skudurėliu. Kai gimė Melisa, sesuo „užmesdavo, kad „netrukus šias šviesias sienas nutapšnos maži lipnūs pirštukai, gėlių lapai bus nupešti ir paragauti, kilimas – apsysiotas ir nuseiliotas. Mane tokios kalbos nervino, niekada netikėjau, kad kas nors pajėgs sugriauti mano švaros rūmus, o juo labiau – toks mažas namų gyventojas, kaip Melisėlė. Tačiau dabar turiu pripažinti, kad kūdikiai griauna namus. Negana to, Melisa ir pati tapo murzių murze. Užtenka jai į rankas įduoti džiūvėsį, ir po 5 minučių aplink Melisą metro spinduliu atsiranda rudos trupinių-seilių košės, o pati valgytoja atrodo it veidu pasimurkdžiusi molyje. Kasdien į skalbyklę kišu nenusakomai purvinus, net sulipusius miniatiūrinius Melisos drabužius. O sesuo toliau baugina, kad neilgai trukus Melisa papuoš buto sienas freskomis (nes vis tiek anksčiau ar vėliau ras mano lūpų dažus ar pieštuką, be to, piešti galima ir su maistu).
Šventės
Šį mėnesį Melisėlė buvo pakviesta į pirmąjį savo gyvenime vaikų gimtadienį. Deja, nuo šurmulio ir nuolatinio 20 padaužų baladojimosi ji labai greitai pavargo, tad teko dumti namo nė neparagavus torto. Švęsdama mamyčių dieną ji ir vėl zirzė be perstojo, tad nutariau, kad mano dukrelė nekenčia švenčių iš esmės. Vienintelę šventę ji sutiko ramiai miegodama – Lietuvos įstojimą į Europos sąjungą. Nors tą naktį važiavome pas draugus į sodą, kūrėme didžiulį Europos laužą ir bandėme apšviesti Lietuvą, Melisa tuo nesusidomėjo ir pūtė į akį.
Ko tėvai klausia septintąjį mėnesį
Dažniausi septintojo mėnesio klausimai – apie primaitinimą. Atsako vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė.
Kas kiek laiko 7 mėn. kūdikis turi gauti mėsos? Kada duoti žuvies?
7 mėn. kūdikis kasdien turėtų gauti po 30 g galvijų mėsos arba triušienos, paukštienos. Galvijų mėsos ir paukštienos (vištienos ar kalakutienos) galite duoti pakaitomis. Geriausia mėsą duoti su daržovių koše. Virtos žuvies pradėkite duoti, kai kūdikiui sukanka 10 mėnesių. Geriau tinka žuvys, užaugusios upėse, ežeruose. Žuvies duokite tiek pat, kiek ir mėsos.
Kūdikis atsisako valgyti daržovių košę. Dedu bulvių, morkų, burokėlių, kopūstų, mėsos. Kuo dar galėčiau paįvairinti ar pakeisti? Kruopų košes valgo mielai.
Pasitaiko, kad kūdikiai atsisako valgyti daržovių košę, nes ji mažiau skani nei miltų (kruopų) košės. Kūdikiui būtina mėsa, todėl pabandykite su miltų koše duoti mėsos, geriau galvijų. Pabandykite pakeisti daržovių košės skonį ją parūgštindami vitamino C tirpalu. Pabandykite į daržovių košę vietoje kopūsto ar burokėlio įdėti žalio trinto obuolio. Visaip eksperimentuokite, tik jokios košės nesaldinkite.
Kokį maistą rekomenduotumėte 7 mėn. mažyliui, kurio kraujas „nusėdęs“?
Populiariai tariant „nusėdimas“, o mediciniškai – padidėjęs eritrocitų nusėdimo greitis atsiranda dėl įvairių priežasčių.
Pavyzdžiui, sergant ūmiomis ligomis bei jomis persirgus, susirgus mažakraujyste. Tiek sveikas, tiek negaluojantis 7 mėn. mažylis turi būti maitinamas teisingai, kasdien gauti įvairaus maisto. 7 mėn. kūdikiui duokite:
motinos pieno arba vieno iš adaptuotų mišinių,
daržovių košės,
miltų (kruopų) košės, pagamintos su motinos pienu arba adaptuotu mišiniu,
galvijų mėsos arba triušienos pakaitomis su paukštiena,
šviežių vaisių, pvz., Lietuvoje užaugusių obuolių tyrelių,
vaisių ir daržovių sulčių, pvz., morkų, kopūstų,
į košes galima įdėti nerafinuoto aliejaus po 1 arbatinį šaukštelį dienai.
Ką moka 7 mėnesių kūdikis
Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė
Sąmoningai vartosi nuo nugaros ant pilvo. Jau ir anksčiau matydavote, kaip kūdikis, paguldytas ant pilvo, netyčia nuvirsta ant nugaros, nes kūnas neišlaiko pusiausvyros. Dabar kūdikis vartosi sąmoningai, atlikdamas gerai apgalvotą sukamąjį judesį. Paguldytas ant nugaros vaikutis turi įtempti dubens ir pečių juostos raumenis ir veržliu pasisukimu visą kūnelį apversti. Netrukus kūdikis atsisės ar nuropos.
Gulėdamas ant pilvo vaikutis ilgai remiasi ištiestomis rankomis, o siekdamas žaislo vieną ranką gali pakelti. Taip remdamasis viena ranka jis gali išbūti apie 3 sekundes.
7 mėnesių kūdikis „suranda” savo pėdas. Liaudyje kalbama, kad jei kūdikis „surado” savo pėdas, tai greitai atsisės. Ir anksčiau kūdikis, gulėdamas ant nugaros, netyčia sugriebdavo savo pėdutes ir čiupinėdavo. Bet dabar jis jų ieško sąmoningai, kaip įdomių žaisliukų. Kadangi viską, kas nauja, kūdikis nori ragauti, prie burnos jis kelia ir pėdas. „Pėdų graužimas“ – sunkus sportas, reikia mokėti sulenkti klubus, tiksliai ir stipriai griebti.
Prilaikomas už pažastų spyruokliuoja, tarsi šoka. Tai vaikui naujas ir patrauklus judėjimo būdas, todėl mažylis gali spyruokliuoti labai ilgai. Laikomas už pažastų, jis pritupia, atsispiria ir vėl ištiesia klubų, kelių ir čiurnų sąnarius. Tūpt-stot, tūpt-stot. Ir taip – kol mamos kakta išrasoja.
Gali čiupti du daiktus iš karto – po vieną su kiekviena rankute. Pagriebęs abu daiktus kūdikis kurį laiką juos išlaiko, stebi. Vėliau pasirenka įdomesnį ir vieną rankutę atsigniaužia.
Laikydamas rankose žaislą, kūdikis susidomėjęs jį apžiūrinėja, čiupinėja ir varto. Žaisliukas keliauja iš vienos rankos į kitą. Jei netyčia žaisliukas iškrenta, vaikas nepamiršta su juo ką tik žaidęs ir vėl pasiima.
Kūdikis gali „apsitarnauti” vis platesniu spinduliu. Jei pasisodinsite jį ant kelių, o ant stalo (gana tolokai) padėsite ryškų žaislą, kūdikis judinsis, lenksis ir visaip kaip stengsis tą žaislą pasiekti.
Kūdikiui vis įdomiau gyventi. Dabar jo mėgstamas užsiėmimas – kasdien stebėti realybės šou „Ką veikia mama”. Nešiojamoje kėdutėje galite kūdikį neštis į virtuvę ar vonią, jam bus įdomu viskas ir visur, svarbu, kad matytų mamą ar kitą suaugusįjį kažką veikiantį.
Jei užmesite kūdikiui ant galvos skarelę ir linksmai sušukę „ku-kū” ją nutrauksite, vaikutis greitai susigaudys, kad tai – žaidimas, ir pradės juoktis.
Kūdikis jau moka daug balsių ir priebalsių. P, b, m, g, d, h susilieja su balsėmis ir išeina skiemenys: „pa-pa-pa”, „da-da-da” ir pan. Sakydamas garsų virtines kūdikis kaitalioja garsumą, tono aukštį, todėl atrodo, kad jis sąmoningai kažką pasakoja.
Šis tas svarbaus apie septintąjį mėnesį
7 gyvenimo mėnesį kūdikis paauga apie 2 cm ir pasunkėja 600 g. 7 mėnesių kūdikiai būna vidutiniškai 68-70 cm ūgio ir sveria nuo 6,5 iki 11 kg.
Būtent šį mėnesį išlenda kūdikių alergijos, nes meniu tampa vis įvairesnis. Kad nebūtų alergijos, primaitindamos kūdikį naudokitės „šviesoforo” taisykle: neduokite kūdikiui tokių daržovių ir vaisių, kurie yra ryškiai geltonos, raudonos ir žalios spalvos. Naujo maisto duokite ragauti pirmoje dienos pusėje. Tada iki vakaro pamatysite, ar maistelis vaikui tiko. Jei neskauda pilvuko, neberia, vadinasi, galite šia tyre ar sultimis valgydinti ir toliau.
Tuštinimosi dažnumas labai priklauso nuo maitinimosi. Krūtimi maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami dirbtinai ar įvedus papildomą maitinimą. Kūdikius pradėjus maitinti papildomu maistu, išmatos tampa rudos (iki tol jos yra šviesiai gelsvos ar net žalsvos spalvos). 7 mėnesių kūdikis turi bent jau vieną kartą per dieną pasituštinti.
Daugumai šį mėnesį toliau kalasi dantys. Nėra žinoma, kodėl vieniems vaikams dantys išdygsta nepastebimai, o kiti tuo metu karščiuoja, viduriuoja, vemia. Laimei, dabar yra įvairių dantenas šaldančių, skausmą malšinančių ir kitaip padedančių dantims dygti tepaliukų.
Tokio amžiaus kūdikiai jau turi žaislus-numylėtinius ir žaislus-autsaiderius, kuriuos stumia tolyn rankute.
Kūdikis vis labiau suvokia, kas savas, o kas – svetimas. Iš savų saviausia jam – mama. Tokio amžiaus vaikas išgyvena perdėtą meilės mamai etapą, jis nenori jos išleisti iš matymo lauko, ropoja paskui į vonią ir virtuvę. Manoma, kad tokio amžiaus vaiką sunkiausia palikti auklei. 7-9 mėnesių vaikams būdingas emocinis nestabilumas. Jie greičiau susigraudina, dažniau pabunda naktį, rauda negavę norimo daikto. Tai savotiška elgesio krizė, panaši į tėvams gerai žinomą trečiųjų metų krizę.
Pamažu nusistovėjęs miego ritmas nuo 7 mėnesio vėl gali sutrikti. Tai daugiausia susiję su kūdikio vystymosi etapu, kai padaugėja socialinių-emocinių ryšių ir sugebėjimų. Izraelio mokslininkai nustatė, kad apie 40-58 proc. kūdikių įprastai prabunda naktį. Prabudimų skaičius mažėja nuo 3 iki 6 mėnesių, bet paskui jų vėl daugėja iki 9 mėnesių. Kitų autorių duomenimis, net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda. Net 36-45 apklausti tėvų minėjo vyresnių nei 6 mėnesių kūdikių miego problemas.
6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Nedidelė dalis 7 mėnesių vaikų pradeda miegoti tik vieną kartą per dieną. Tai normalu. Tačiau dauguma miega 2 kartus arba daugiau kartų (ir trumpiau). Kai kurie kūdikiai trumpai pasnaudžia po kiekvieno maitinimo.
„Mamos žurnalas“
