Septintasis mėnuo. Vesta-2001

Vesta

Vesta

Fotografė Greta Skaraitienė 2001 metų sausio 8 dieną pagimdė 4 kg sveriančią dukrytę Vestą. Kas mėnesį stebėsime, kaip auga šis kūdikis

Viskas čia kažkaip per daug gražu. Vestutė gimė ir augo kaip pagal naujausius vadovėlius: iki pusės metų mito tik mamos pienu, dienų dienas leido gryname ore, nė sykio nesukosėjo, nepažino slogos. Negi taip būna?

Atsakymą (kuris yra didelis „Ne“) tikriausiai ir patys žinote. Septynių mėnesių mergaitė 3 dienas praleido vaikų ligoninėje Santariškėse. Nes…

Sunki liga be pavadinimo

Visada gerai nusiteikusi Vesta vieną rytą atsibudo liūdna. Mama dar naktį pastebėjo, kad ji mažiau valgė, buvo karšta. Termometras parodė 38ºC. Gal perpūtė? Gal virusas? Tokios mintys atėjo pirmos, nes karštomis liepos dienomis Vestai buvo leidžiama nuogai voliotis žolėje, plikinėti namuose. Nors mergaitė nekosėjo ir neslogavo, temperatūra pamažu kilo.

Kai buvo 39ºC, mama pradėjo ją numušinėti paracetamolio žvakutėmis. Karštis nukrisdavo kelioms valandoms, tiek, kiek veikdavo vaistai, po to vėl kildavo. Vesta beveik atsisakė valgio, buvo labai pikta, užmigdavo tik pusvalandžiui, zirzė. Kai temperatūra nekrito ir kitą dieną, Greta iškvietė gydytoją. Ši nieko blogo nerado. Gerklė ne raudona, plaučiai švarūs. Norėdama užkirsti kelią nežinomai ligai, skyrė antibiotikų. Greta jų nupirko tik trečią dieną, kai temperatūros nebepavyko sumažinti net vaistais.

Vestutei nepagerėjo, per dieną laikėsi 38,5-39ºC temperatūra. Sekmadienį mama neiškentė ir paskambino gydytojai į namus. Ji patarė nedelsiant važiuoti į Pediatrijos centrą Santariškėse, kad atliktų tyrimus ir nustatytų ligą.

Ligoninėje Vestai ypač nepatiko. Mergaitė gyvena erdviame dviejų aukštų bute, tad ankšta ligoninės palata jai kėlė baimę. Gretai teko nešioti dukrą ligoninės koridoriais. Matyt, mergaitei kažką labai skaudėjo, nes net ant rankų ji beveik nenurimdavo, dejavo. Iš pradžių gydytojai įtarė inkstų geldelių uždegimą (dažną mažų vaikų ligą). Tačiau tyrimai jokios ligos neparodė. Po 3 dienų, praleistų ligoninėje (per tą laiką mergaitę tikrino laringologai, nefrologai, tyrė ultragasu), paaiškėjo, kad mergaitė yra visiškai sveika. Nukrito ir temperatūra, Vestutė pralinksmėjo. Abi parkeliavo namo. Tą patį vakarą laukė staigmena – prasikalė viršutinis dantukas. „Nesuprantu, kaip nei aš, nei daugybė gydytojų, kurie žiodė Vestą ir tikrino jos gerklę, nepastebėjo, kad kalasi viršutiniai dantys. Tikriausia mergaitė taip karščiavo dėl to, kad iškart dygsta visi keturi viršutiniai dantukai“, – sako laiminga mama. Viena bėda, kad Vesta per tuos dantis numetė daug svorio (dabar sveria 7 500 g, kaip ir prieš mėnesį) ir be reikalo gavo antibiotikų.

Skruzdžių atakos ir kiti nuotykiai gamtoje

Šis kurioziškas epizodas tik šiek tiek aptemdė šeimos vasarišką gyvenimą. Kasdieną Vesta po kelias valandas praleidžia lauke. Mama dažniausiai ją vežasi į miškelį, kur iki šiol pavyksta rasti žemuogių. Jas nuplauna iš namų pasiimtu mineraliniu vandeniu, suspaudžia tarp pirštų ir duoda valgyti Vestutei. Kol mama žemuogiauja, mergaitė sėdi sportiniame vežimėlyje, glosto smilgas, bando jas rauti, krykščia.

Kartą Greta paėjėjo kiek tolėliau. „Staiga išgirdau klaikų Vestos riksmą. Taip klykiant jos nebuvau girdėjusi, tekina pasileidau prie vežimuko. Griebiau, sūpavau, nešiojau, bet ji spiegė toliau, ranka pešiodama sauskelnes. Atsegiau, o ten – didelė ruda skruzdėlė, jau spėjusi sukandžioti vargšelės Vestutės užpakaliuką“, – pasakoja mama.

Šeima nusipirko pripučiamą valtį, kad vakarais galėtų pasiirstyti ežere. ,,Pagalvojome, kol mudu su Vygintu plaukiosime, Vestą ant kranto prižiūrės mano draugė Danguolė. Kai lipome į valtį, Vesta labai įtariai stebėjo, tampė lūpą. Vos nusiyrėme ežero vidurio link, ji pradėjo spurdėti ir gailiai verkšlenti, tiesė rankas į ežerą, lyg būtume išplaukę į Ameriką. Galop pasigirdo gailus Vestos rėkimas, tarsi šauksmas: „Sugrįžkite“. Teko iš visų jėgų irtis atgal, maniau, kad iššoksiu iš valties ir greičiau parplauksiu į krantą sieksniais“, – juokiasi Greta. Dabar Vesta išgyvena perdėtos meilės mamai etapą. Vos Greta išeina iš kambario, dukra pradeda blaškytis, ieškoti jos akimis.

Naują meniu pažįsta ir sienos

Septintą mėnesį Vesta paragavo daug naujų produktų, bet skaniausiu ir reikalingiausiu liko mamos pienukas. Naktį Greta miega kartu su dukra. „Todėl kartais net nesuskaičiuoju, kiek kartų ji susiranda mano krūtį ir patraukia. Kol miegosime kartu, manau, nepavyks jos atpratinti nuo naktinio valgymo, o aš to ir nesiekiu. Tegul sau valgo, juk yra kūda“, – svarsto Greta.

Šeima padarė lemtingą klaidą – primaitinti pradėjo nuo saldžių bananų, uogų, sulčių ir skanių tirpių košių iš pakelių. Kai pamėgino duoti virtos bulvės ir virtos morkos, Vestą ištiko isterija. Prėska daržovių košė, palyginus su kitais skanumynais, mergaitei šlykšti. Taip kiekvieną dieną vyksta egzekucijos: mama bando įpiršti daržovių košės, o dukra spiegia ir spjaudosi. Užtat grūdų košė be gliuteno jai labai patinka.

Kasdien mergaitė suvalgo po didelį bananą, išgeria (šaukšteliu) morkų sulčių, jau ragavo žemuogių, aviečių, gremžto šviežio obuolio. Iš buteliuko Vesta negeria, apsižiojusi čiulptuką kramto, tąso. Net vandenį mergaitei duoda gerti šaukšteliu. Kai Vesta pradėjo rimčiau valgyti, visa šeima važiavo į prekybos centrą pirkti šaukšto. Mama iškėlė prieš Vestos akis tris: su karve, šuniuku ir kate. Mergaitė griebė šaukštą su karve.

Neregėti laimėjimai

Septynių mėnesių Vesta tvirtai sėdi. Jau kelis kartus padarė ant puoduko. „Kai pamatau, kad pradeda stenėti, pasodinu. Ir pavyksta“, – džiaugiasi mama. Išaugtos midi sauskelnės – nuo šiol Vesta naudoja maxi. Mėgsta čiupinėti žmonių veidus, rytais atsibudusi pažadina nebe čiauškėjimu, bet pasalūniškai pradeda čiupinėti tėčio nosį, tampyti jo lūpas. Laiminga, kai tėtis užsikelia ant pečių. Moka pozuoti – pamačiusi mamos rankose fotoaparatą, žino, kad reikia šypsotis, kraipytis.

„Vestutė – mano vitaminai. Ne kartą užplūsta liūdnos mintys, galvoju apie ateitį, apie darbą. Kamuoja nežinia. Tačiau vos užmetu akį į Vestą, pati nepastebiu, kaip pradedu šypsotis“, – sako mama.

Į šeštą mėnesį mamai iškilusius klausimus atsako pediatrė Jolanta Bernatonienė

Kaip pripratinti valgyti daržovių košę, gal pasaldinti? Ką dar turėčiau žinoti apie primaitinimą?

Daržovių košė, palyginus su vaisiais ir salstelėjusiomis kruopų košėmis, nėra skani. Todėl gydytojai pataria būtent nuo jos, neskaniosios, ir pradėti primaitinti. Vaisių tyrė kūdikiui bus skanesnė, tad jis vėliau nenorės valgyti daržovių. Nei daržovių tyrės, nei jokio kitokio kūdikio maisto nesaldinkite.

Saldžiai valgantį vaiką nuolat troškins. Nuo cukraus kils ėduonies pavojus trapiems pirmiesiems dantukams. Nenuleiskite rankų, jei vaikas kelis kartus išspjovė naują maistą. Jam, kaip ir suaugusiajam, reikia laiko priprasti prie naujo maisto. Atkakliai kasdien duokite ragauti daržovių tyrės, ir po poros savaičių Vestutė tikrai ją valgys.

Kad nebūtų alergijos, naudokitės šviesoforo taisykle: neduokite kūdikiui tokių daržovių ir vaisių, kurios yra ryškiai geltonos, raudonos ir žalios spalvos.

Naujo maisto duokite ragauti pirmoje dienos pusėje. Tada iki vakaro pamatysite, ar maistelis vaikui tiko.

Jei neskauda pilvuko, neberia, vadinasi, galite šia tyre ar sultimis valgydinti ir toliau.

Pradėkite nuo vieno produkto tyrių ar sulčių. Jei tyrelė iš 5 vaisių, nesuprasite, nuo ko išbėrė.

Vesta po truputį pradėjo valgyti įvairaus maisto. Ar dabar pasikeis jos tuštinimasis?

Tuštinimosi dažnumas labai priklauso nuo maitinimosi. Krūtimi maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami dirbtinai ar įvedus papildomą maitinimą. Kūdikius pradėjus maitinti papildomu maistu, išmatos tampa rudos (iki tol jos yra šviesiai gelsvos ar net žalsvos spalvos). 7 mėnesių kūdikis turi bent jau vieną kartą per dieną pasituštinti.

Kodėl Vestos organizmas taip sunkiai sureagavo į dantukų dygimą?

Nėra žinoma, kodėl vieniems vaikams dantys išdygsta nepastebimai, o kiti tuo metu karščiuoja, viduriuoja, vemia. Žinoma, gaila, kad mergaitė visai be reikalo gavo antibiotikų, tačiau yra buvę ne mažiau kurioziškų nutikimų, kai vaikutis rimtai sirgo, o mama atkakliai įsivaizdavo, kad tai nuo dygstančių dantų. Laimei, dabar yra įvairių dantenas šaldančių, skausmą malšinančių ir kitaip padedančių dantims dygti tepaliukų. Gaila, kad Jūs tokio tepalo nenaudojote, ir Vesta kankinosi.

Ką turėtų mokėti septynių mėnesių vaikutis?

Septynių mėnesių kūdikis: energingai persiverčia nuo nugaros ant pilvo, žaidžia savo kojomis gulėdamas ant nugaros (tai rodo, kad ištobulėjo rankų ir kojų koordinacija); laikomas už liemens spyruokliuoja atsispirdamas į kietą pagrindą; kelias sekundes gali pagulėti ant pilvo atsiremdamas tik viena ranka; stengiasi arčiau prisitraukti daiktą, kurio nepasiekia (tiesai ne tik rankutę, bet linksta prie daikto visu kūnu); moka išlaikyti po žaisliuką abiejose rankose; jau gali paimti smulkesnį daiktelį ne visu delnu, o tik pirštais; įdėmiai stebi artimųjų veiklą; čiauška visokiomis intonacijomis, tai garsiau, tai tyliau.

Ar tokio amžiaus kūdikį jau galima mokyti žaisti?

Septynių mėnesių kūdikis gerai perpranta suaugusiųjų nuotaikas, bando mėgdžioti. Jau galima žaisti primityviausius žaidimukus. Pavyzdžiui, užsidengti veidą skarele ir sakyti „nėra mamytės“, staiga skarelę nutraukti ir linksmai kažką pasakyti (atsidaro, o kas čia?, ku kū). Vaikutis pradės juoktis, po kelių bandymų perpras žaidimą.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− šeši = 3

Kitos temos: