
Antrąjį pusmetį vaikutis pradeda tvirtai jausdamasis šeimos nariu, puikiai žinodamas dienos rutiną – kas po ko eina – ir savo gyvybine energija užpildydamas visas namų kerteles.
Septintojo mėnesio laimėjimai
Apsiverčia nuo nugaros ant pilvo ir atgal. Jau ir anksčiau matydavote, kaip kūdikis, paguldytas ant pilvo, netyčia nuvirsta ant nugaros. Taip būdavo, nes kūnas neišlaikydavo pusiausvyros dėl palyginus sunkios galvos. Tačiau tai, ką kūdikis išmoksta dabar, yra visai kas kita. Tai sąmoningas, gerai apgalvotas sukamasis judesys.
Paguldytas ant nugaros, vaikutis turi įtempti dubens ir pečių juostos raumenis ir veržliu pasisukimu visą kūnelį apversti. Apsivertimas nuo nugaros ant pilvo – labai svarbus kūdikio judėjimo etapas.
Netrukus vaikas atsisės ar nuropos.
Gulėdamas ant pilvo, vaikutis ilgai remiasi ištiestomis rankomis, o siekdamas žaislo vieną ranką gali pakelti. Taip remdamasis viena ranka jis gali išbūti apie 3 sekundes. Vėliau iš tokios padėties išmoks atsisėsti.
Gali pasėdėti. Dalis tokio amžiaus kūdikių jau gali pasėdėti savarankiškai, tačiau tai dar nėra būtina. Sėdint turėtų atsirasti atrama rankomis į priekį, vėliau į šonus – kad išlaikytų pusiausvyrą. Dalis kūdikių jau šliaužia pilvu. Žinoma, yra pavienių spartuolių, kurie jau tvirtai sėdi, ropoja ar net stovi įsikibę.
Suranda pėdas. Liaudyje kalbama, kad jei kūdikis surado savo pėdas, tai greitai atsisės. Ir anksčiau mažylis, gulėdamas ant nugaros, netyčia sugriebdavo savo pėdutes ir čiupinėdavo. Bet dabar jis jų ieško sąmoningai, kaip įdomių žaisliukų. Kadangi viską, kas nauja, kūdikis nori ragauti, prie burnos jis kelia ir pėdas. Pėdų graužimas – sunkus sportas, reikia mokėti sulenkti klubus, tiksliai ir stipriai griebti.
Pastatytas spyruokliuoja. Mamos, jau užauginusios po kūdikį, tikrai prisimins šį „jo-jo“ etapą, kai laikomas už pažastų ant kieto pagrindo vaikutis įnirtingai spyruokliuoja, tarsi šoka. Tai kūdikiui naujas ir patrauklus judėjimo būdas, todėl mažylis gali spyruokliuoti labai ilgai. Laikomas už pažastų jis pritupia, atsispiria ir vėl ištiesia klubų, kelių ir čiurnų sąnarius. Tūpt–stot, tūpt–stot. Ir taip – kol mamos kakta išrasoja.
Griebia abiem rankomis po daiktą. Atėjo medžioklės metas, nes vaikutis gali čiupti du daiktus iš karto – po vieną kiekviena rankute. Pagriebęs abu daiktus kūdikis kurį laiką juos išlaiko, stebi. Vėliau pasirenka įdomesnį, ir vieną rankutę atsigniaužia. Šiam pratimui galite surengti treniruotę: pasisodinkite vaikutį ant kelių, o prieš jį ant stalo padėkite du ryškius žaisliukus. Abi rankutės tiesiasi ir capt…
Varto žaisliuką abiem rankomis. Laikydamas rankose žaislą, kūdikis susidomėjęs jį apžiūrinėja, čiupinėja ir varto. Žaisliukas keliauja iš vienos rankos į kitą. Jei netyčia žaisliukas iškrenta, vaikutis nepamiršta su juo ką tik žaidęs ir vėl pasiima. Daiktą pradeda imti nebe visu delnu, o labiau pirštais. Manipuliuodamas žaislu judina riešą.
Kūdikis gali apsitarnauti vis platesniu spinduliu. Jei pasisodinsite jį ant kelių, o ant stalo (gana tolokai) padėsite ryškų žaislą, kūdikis judinsis, lenksis ir visaip kaip stengsis tą žaislą pasiekti.
Stebi, ką veikia mama. Kūdikiui vis įdomiau gyventi. Dabar jo mėgstamas užsiėmimas – kasdien stebėti realybės dramą „Ką veikia mama“. Nešiojamoje kėdutėje galite kūdikį neštis į virtuvę ar vonią, jam bus įdomu viskas ir visur, svarbu, kad matytų mamą ar kitą suaugusįjį kažką veikiantį. Kūdikis gali bijoti būti toliau nuo mamos, kitoje aplinkoje ar tarp svetimų žmonių.
Žaidžia „ku-kū“ ir kitus žaidimėlius. Jei užmesite kūdikiui ant galvos skarelę ir linksmai sušukę „ku-kū“ ją nutrauksite, vaikutis greitai susigaudys, kad tai – žaidimas ir pradės juoktis. Kai kurie taip pamėgsta žaidimą ,,ku-kū“, kad pradeda kvatoti vien pamatę skarelę. Jau galima pažaisti žaidimukus „Viru viru košę“, „Katutės“, „Didelis“.
Kalba su intonacija. Balsius ir priebalsius kūdikis ištaria kaip pakliūva. Gerai taria skiemenis: ma, mu, pa, ba, juos kartodamas kelis kartus: pa-pa-pa, ba-ba-ba, te-te-te. Sakydamas garsų virtines kūdikis kaitalioja garsumą, tono aukštį, todėl atrodo, kad jis sąmoningai kažką pasakoja.
Energingai žaidžia su garsus skleidžiančiais žaislais: varpeliu, muzikos dėžute, kvaksinčiais, cypiančiais žaislais. Kai kurie paklausti jau ieško akimis žinomo namų daikto – lempos, laikrodžio ar kt.
Valgymo ypatumai. Kūdikis gerai burnyte paima maistą iš šaukštuko, gali imti maistą ranka ir valgyti iš savo saujos, rengiasi atkąsti, gali perstumti maistą iš burnos vidurio į kraštą, pradeda kramtyti, pasirengęs gerti iš puodelio, kurį bando laikyti pats, gerai laiko buteliuką.
Pasakykite gydytojui, jei kūdikis 7 mėnesio pabaigoje:
- Nesugeba atsisėsti ar nenori atsisėsti prilaikomas už rankos arba nesisėda padavus abi rankas.
- Nesugeba ar nenori stuksenti į stalą paimtais žaislais, įrankiais.
- Nesugeba į save atkreipti dėmesio kokiais nors garsais.myluoti motinos ar kitų artimųjų, prisiglausti skruostu prie mamos veido.
Šis tas svarbaus apie septintąjį mėnesį
Mergaitės gali nežymiai pralenkti bendraamžius berniukus sugebėjimais tobulėti. Tai yra normalu. Tačiau berniukų nelaikykite nevykėliais, jie tikrai pasivys mergaites ir viską darysiu taip pat gerai, kaip jos, tik truputį vėliau.
7 gyvenimo mėnesį kūdikis paauga apie 2 cm ir pasunkėja apie 600 g. 7 mėnesių kūdikiai būna vidutiniškai 68–70 cm ūgio ir sveria nuo 6,5 iki 11 kg.
Būtent šį mėnesį išlenda kūdikių alergija, nes valgiaraštis tampa vis įvairesnis. Kad nebūtų alergijos, primaitindamos kūdikį naudokitės „šviesoforo“ taisykle: neduokite kūdikiui tokių daržovių ir vaisių, kurie yra ryškiai geltonos, raudonos ir žalios spalvos. Naujo maisto duokite ragauti pirmoje dienos pusėje. Tada iki vakaro pamatysite, ar maistelis tiko. Jei neskauda pilvuko, neberia, vadinasi, galite šia koše ar sultimis valgydinti ir toliau.
Tuštinimosi dažnumas labai priklauso nuo maitinimosi. Krūtimi maitinami kūdikiai tuštinasi dažniau, nei maitinami dirbtinai ar įvedus papildomą maitinimą. Kūdikius pradėjus maitinti papildomu maistu, išmatos tampa rudos (iki tol jos yra šviesiai gelsvos ar net žalsvos spalvos). 7 mėnesių kūdikis turėtų pasituštinti bent vieną kartą per dieną.
Daugumai šį mėnesį toliau kalasi dantys. Nėra žinoma, kodėl vieniems vaikams dantys išdygsta nepastebimai, o kiti tuo metu karščiuoja, viduriuoja, vemia. Laimei, dabar yra įvairių dantenas šaldančių, skausmą malšinančių ir kitaip padedančių dantims dygti tepaliukų.
Tokio amžiaus kūdikiai jau turi žaislus-numylėtinius ir žaislus-autsaiderius, kuriuos stumia tolyn rankute.
Kūdikis vis geriau suvokia, kas savas, o kas – svetimas. Iš savų saviausia jam – mama. Tokio amžiaus vaikas išgyvena perdėtą meilės mamai etapą, jis nenori jos išleisti iš matymo lauko. Manoma, kad tokio amžiaus kūdikį sunkiausia palikti auklei. 7–9 mėnesių mažyliams būdingas emocinis nestabilumas. Jie greičiau susigraudina, dažniau pabunda naktį, rauda negavę norimo daikto. Tai savotiška elgesio krizė, panaši į tėvams gerai žinomą trečiųjų metų krizę.
Pamažu nusistovėjęs miego ritmas nuo 7 mėnesio vėl gali sutrikti. Tai daugiausia susiję su kūdikio vystymosi etapu, kai padaugėja socialinių-emocinių ryšių ir gebėjimų. Izraelio mokslininkai nustatė, kad apie 40–58 proc. kūdikių įprastai prabunda naktį. Prabudimų skaičius mažėja nuo 3 iki 6 mėnesių, bet paskui jų vėl daugėja iki 9 mėnesių. Kitų autorių duomenimis, net ¼ vaikų iki 2 metų dar kelis kartus per savaitę naktį prabunda.
Net 36–45 proc. apklaustų tėvų minėjo vyresnių nei 6 mėnesių kūdikių miego problemas. 6–12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1–1,5 val. dieną. Nedidelė dalis 7 mėnesių kūdikių pradeda miegoti tik vieną kartą per dieną. Tai normalu. Tačiau dauguma miega 2 arba daugiau kartų (ir trumpiau). Kai kurie kūdikiai trumpai pasnaudžia po kiekvieno maitinimo.
„Mamos žurnalas“