Devintasis mėnuo. Melisa-2003

Melisa

Melisa

Melisa Matuzonytė gimė 2003 metų spalio 14 dieną, ji – jaunos šeimos pirmagimė. Melisos mama – 23 metų Vasarė – studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete verslo vadybą.

Melisos tėtis – 26 metų Nerijus – dirba vadybininku.

Apie devintąjį mėnesį – mama Vasarė

Namų darkytoja

Per devintąjį savo mėnesį Melisėlė kasdien stebino vis naujais sugebėjimais. Išmoko puikiai ropoti, prisėsti pavargusi ir atsistoti įsikibusi į bet ką: mano ar tėčio koją, sofą, stalelį, žaislų dėžę, spintelę, baro kėdę. Šie nauji triukai privertė nusipirkti apsaugas ant kampų, sekti kiekvieną mažosios žingsnį.

Tvarkytoja pasiekia ir aukščiau esančius objektus. Vos spėju gelbėti ant spintelių ir žurnalinio staliuko paliktas gėrybes (kompaktinius diskus, mobiliuosius telefonus, raktus, pultus). Todėl nuolatos žvilgsniu permetu kambarį – kas ne vietoje palikta, ar nesimėto ant stalelio. Prieš savaitę giminaičiai išvažiavo prie jūros, o mus įpareigojo palaistyti gėles. Kiek susigadinau nervų, kai Melisėlė, man laistant gėles, iki alkūnių grūsdavo rankas į gėlių puodynes, skabė lapus. Palaisčiusi gėles, dar turėdavau išvalyti Melisos apsilankymo pėdsakus, o kaip atrodydavo ji pati, galite įsivaizduoti.

Mėgstamiausias draudžiamas jos užsiėmimas – varstyti duris. Vos spėju nusisukti, dukrelė jau prie durų. Negana to, išmoko atsidaryti ir stumdomas spintos duris – net šiurpas nukrato, kai pamatau jos gležnus pirštukus taip arti pavojaus.

Nesėkmė aptvare

Nuolatinis ėjimas paskui Melisą mane labai išvargino, neapsikentusi nutariau pastatyti maniežą ir ją ten bent penkioms minutėms įkelti. Deja, viltis ramiai išgerti puodelį kavos žlugo, nes mažoji tuoj pajuto klastą ir vos įkelta į aptvarėlį pradėjo žliumbti. Jokios vilties nėra palikti ją lovytėje, nes akimirksniu sėdasi, kimbasi, stojasi ir bliaudama reikalauja iškelti. Net pasodinta ant grindų ir apkrauta žaislais, nori juos tąsyti po visą butą. Žodžiu, Melisos teritorija kasdien platėja, o mūsų, tėvų, vis siaurėja.

Meilė muzikai

Melisa gerai įsimena dainas ir turi kelias mėgstamiausias. Tik išgirdusi melodiją pradeda juoktis, ploti katučių. Naujausias jos išmoktas triukas – caksėti liežuviu. Klaksėdama išreiškia savo pasitenkinimą. Net nebevardinsiu, kad katutes ir ate daro jau automatiškai, vos išgirdusi pirmuosius šių žodžių skiemenis.

Ponia jau soste

Šį mėnesį, sugėdinta mamos (pasirodo, aš ant puoduko prašiausi jau nuo 7 mėnesių), ryžausi nupirkti Melisai naktipuodį. Išsiruošėme visa šeima į iškilmingą kelionę. Vaikiškų prekių parduotuvėse sodinome Melisą ant kiekvieno naktipuodžio tyrinėdami, koks jai labiausiai tinka. Vyras užsispyrė, kad naktipuodis turi būti grojantis, aš labiau žiūrėjau ne dizaino, o patogumo. Vienuose naktipuodžiuose Melisa užstrigdavo, į kitus – įsmukdavo, trečiuose galėdavo net atsigulti. Natūraliosios atrankos būdu atkrito ir naktipuodžiai-žaislai (begemotai, liūtai ect.), nes jie labai plačiais priekiais, kuriuos sėdintis vaikutis turi apžergti. Išrinkome paprastą ir patogų geltoną naktipuodį. Aišku, Melisa nieko nesuvokė, kai pirmą kartą ją ant jo pasodinome be sauskelnių. Sėdėjo ir plojo sau katučių. Bet kai pasodinau ryte, tik prabudusią, mielai padarė. Dabar sodinu rytais, prieš kiekvieną maitinimą ir po jų. Beveik visada Melisėle pradžiugina mus ir palieka puodelyje šį bei tą.

Mažoji teroristė

Kartais Melisa pasielgia visiškai nepaaiškinamai. Pradeda garsiai rėkti, verkti pasikūkčiodama. Svaido bet kokius tuo metu jai duodamus daiktus. Dažniausiai toks nervų priepuolis ištinka, kai ko nors negauna, kas nors nepatinka. Įsižeidusi Melisa net dreba, nenuraminsi jos net nešiodamas. Aš tokius jos išpuolius vertinu kaip nuotaikų kaitą, o vyras įsitikinęs tvirtina, kad mažoji rodo ožius, kad čia jos suktas charakteris. Norėtųsi paklausti psichologo, ar gali tokio amžiaus vaikai sąmoningai svaidyti daiktus, užsispirti ir reikalauti savo.

Trys dantukai

Po pirmųjų apatinių kapliukų atėjo eilė lįsti viršutiniams. Bet procesas užtruko, ir galiausiai, vos sulaukusi 8 mėnesių ir savaitės, Melisėlei išdygo tik vienas kairysis kraštinis kapliukas. Labai norisi, kad kuo greičiau baigtųsi tos dantukų bėdos, nes dešimtą mėnesį Melisėlė pasitiko tik su trimis aštriais baltukais.

Maistas

Tris kartus per dieną Melisa vis dar geria mišinėlį. Priešpiečiams ragauja grūdų košės, o pietums – daržovienės su mėsa. Labai laukiu šviežių daržovių (bulvių, morkų, cukinijų, žiedinių kopūstų), nes norisi dukrelei pasiūlyti platesnį racioną. Bandžiau duoti jogurto, bet skonis nepatiko, tačiau vos daviau varškės – nebegalėjau dukros sustabdyti. Žinau, kad varškė rekomenduojama tik nuo 10 mėnesio, bet aš pati kiekvieną rytą valgau varškę, o mažoji besotė lipa ant galvos, lyg būtų alkana kaip vilkas (nors būna tik ką papusryčiavusi), tai neapsikentusi ir ją pavaišinau.

Vos pasirodė pirmosios uogelės, puoliau trinti ir siūlyti Melisėlei. Deja, spjaudė ne tik žemuoges, braškes, bet ir mėlynes. Nepadėjo ir pasaldinimas cukrumi. Mėgstamiausias vaisius – nektarinas. Kartą daviau palaižyti ir pasigailėjau, nes atimti nebepavyko. Šlamštė net pasičepsėdama. Labiausiai bijojau, kad neišlįstų alergija, bet viskas baigėsi gerai. Obuolius mažoji niekina, nebent pasitaiko jai patinkanti rūšis, o bananą valgo pasiraukydama.

Kelionės

Šį mėnesį vyras turėjo atostogų savaitę, tad ją išnaudojome kaip čigonai keliaudami po Lietuvą.

Aplankėme abejus Melisėlės senelius (Biržuose ir Tauragėje), giminaičius Alytuje, pabuvojome Palangoje ir Trakuose. Prie kelionių Melisa pripratusi ir labai jas mėgsta dėl besikeičiančių įspūdžių, ją dievinančių ir norinčių nešioti artimųjų bei naujo maisto, kuris namie draudžiamas, o svečiuojantis – leidžiamas. Aš ir svečiuose neleidžiu Melisai valgyti bet ko, bet reikia tik sumažėti budrumui, o Melisėlės rankos jau kvepia rūkyta višta ar šašlyku. Tik su trim vienišais dantimis ji, žinoma, nesukramto tokių vaišių, bet taukuotas veidelis net švyti iš laimės. Palangoje Melisa bandė ragauti ir smėlio, laiku sučiupau. Nei jūra, nei Trakų ežerai jai jokio susidomėjimo nesukėlė, labiau rūpėjo paragauti išrautos žolės ar pakrantės žvyro…

Ko tėvai klausia devintąjį mėnesį

Melisa

Melisa

Atsako vaikų gastroenterologė Jovilė Vingraitė.

Jei kūdikis nori saldžiai, ar saldinti cukrumi, ar fruktoze, gliukoze iš vaistinės?

Prie saldumynų kūdikį pripratina patys tėvai ir kiti jo artimieji, tuo jam padarydami meškos paslaugą.

Kūdikiui užtenka tiek cukraus ir kitų angliavandenių, kiek jų yra pačiame maiste. Jokių patiekalų kūdikiui nereikia nei saldinti, nei sūdyti. Kūdikis turi pajusti natūralų visų patiekalų skonį, o ne iškreiptą bet kokiais saldumynais ar druska. Nerekomenduojama saldinti patiekalų nei cukrumi, nei fruktoze, nei gliukoze iš vaistinės, juolab įvairiais sintetiniais saldikliais, duoti parduotuvėje įgytų pačių įvairiausių spalvingų, saldžių gėrimų. Kūdikio patiekalus, pvz., kruopų košes galima pagardinti šviežiais vaisiais, uogomis ar jų tyrėmis.

Ar 9 mėnesių kūdikiui duoti vitaminų?

Tuomet, jei kūdikis maitinamas įvairiu maistu, kuris jam tinka pagal amžių, kasdien gauna šviežių vaisių tyrelės, tik ką pagamintų vaisių, uogų, daržovių sulčių – jokių vitaminų, išskyrus pagal gydytojo nurodymą vitamino D3, duoti, ypač vasarą, nereikia. Kūdikiui, kuris vasarą būna nuogomis rankomis, kojomis saulėje, nereikia duoti ir vitamino D3.

Ar galima 9 mėnesių kūdikiui duoti varškės? Keletą kartų bandžiau, bet po to vaikas visą dieną nieko nenorėjo valgyti. Gal nesuvirškina?

Jogurto, kefyro, rūgpienio, varškės, jos sūrelių nedideliais kiekiais galima pradėti duoti nuo 10 mėn., kiekį pamažu didinant. Pirmenybė turi būti teikiama jogurtui ir kefyrui, o ne varškei. Varškė yra baltymų koncentratas, gana riebus ir kaloringas, sunkiai virškinamas produktas. Permaitinti vaiko baltymais nerekomenduotina. Jei labai norite pirmųjų metų gale kūdikiui duoti varškės, rinkitės šviežią, be jokių priedų. Pirmą kartą duokite tik 2-3 gramus – t.y. apie pusę arbatinio šaukštelio. Po 2-3 parų varškės kiekį padidinkite iki 5-6 g. 11-12 mėn. kūdikiui per parą užtenka 15-30 g varškės. Net ir šį menką kiekį reikėtų duoti per 2 kartus.

Kaip maitinti 9 mėnesių vaiką? Ar galima duoti pirktų parduotuvėje sulčių stikliniuose buteliuose?

9 mėn. kūdikiui galima duoti daržovių tyrės (geriau pagamintos iš Lietuvoje augančių daržovių). Tinka virtos ir šviežios daržovės, pvz., pomidorai. Daržoves galima gardinti 3-5 ml geriau šaltu būdu spaustu (nerafinuotu) alyvuogių, sojos, kukurūzų, saulėgrąžų, rapsų aliejumi (duokite vieno iš minėtų aliejų, o ne juos maišykite). Aliejų galima pakeisti tuo pačiu kiekiu nesūdyto sviesto, tačiau aliejus yra geriau už sviestą. Netinka bet kokios rūšies margarinas. Galima duoti ir vaisių, uogų, geriau šviežių, užaugintų Lietuvoje.

9 mėn. kūdikis per parą turi gauti 30-50 g galvijų mėsos arba paukštienos, geriau tinka galvijų mėsa, nes joje daugiau geležies. Galima duoti ir ryžių, grikių, avižų košių, pagamintų su kūdikio motinos pienu arba adaptuotu mišiniu (iš bėdos – su virintu karvės ar ožkos pienu). Šviežios sultys, vaisių tyrelės – kur kas vertingesnės už bet kokias pramoniniu būdu pagamintas sultis. Iš Lietuvoje augančių uogų, vaisių, daržovių pagamintos sultys, tyrės daug naudingesnės už atvežtinių vaisių, kad ir šviežių, pvz., bananų arba kivių, tyres (kitų atvežtinių vaisių tyrės kūdikiui nerekomenduojamos).

Kokiomis daržovėmis ir vaisiais galima gerinti 9 mėnesių kūdikio kraują?

Nėra jokių specialių daržovių ir vaisių, kurie būtų skirti kraujui gerinti. Mažakraujystės nebūna, kai kūdikis maitinamas tokiu maistu, kurį jo organizmas sugeba pasisavinti. 8 mėn. kūdikis turi gauti: virtų ir šviežių daržovių patiekalų, šviežių vaisių, uogų, galvijų mėsos arba paukštienos (nors joje yra mažiau geležies nei mėsoje) ir pieniškos ryžių, grikių, avižų košės. Tarp daržovių daugiausiai gerai pasisavinamos geležies yra brokoliuose, burokėliuose, kopūstuose, žiediniuose kopūstuose, lapinėse salotose, morkose; tarp vaisių ir uogų – serbentuose, ypač juoduosiuose, vyšniose, avietėse, slyvose, agrastuose – visos šios daržovės, vaisiai ir uogos tinkami 8 mėnesių kūdikiui.

9 mėnesių kūdikis geria tik mano pieną ir vandenį – jokių sulčių ir arbatų. Ar tai normalu?

Tai labai geras ir gudrus kūdikis. Jis elgiasi teisingai. Tai, kad 9 mėn. kūdikis atsisako gerti sultis, arbatas, yra visiškai natūralu. Kol Jūsų kūdikis norės, jį žindykite – abu laimėsite. Jokių arbatų, sulčių, saldintų skysčių jam nesiūlykite. Arbatose yra įvairių medžiagų (pavyzdžiui, arbatžolių arbatose – kofeino), nuo kurių vaikai, ypač maži, gali sudirgti, tapti neramūs, gali sutrikti jų miegas. Sultys, ypač stiprios koncentracijos, gali alergizuoti. Todėl pats natūraliausias, sveikiausias gėrimas yra ekologiškai švarus vanduo.

Dukrai – 9 mėnesiai, košes verdame su pirktu parduotuvėje karvės pienu. Puikiai toleruoja. Ar būtina vartoti mišinėlį iki metų? Ar ne geriau „gyvas“ pienas nei miltukai su vandeniu?

Pasaulinė sveikatos organizacija pataria karvės pieną nedideliais kiekiais (50-100 ml) vartoti gaminant košes tuomet, kai kūdikiui sukanka 9 mėn. Gerti pieną – tik nuo 1 metų. Adaptuoti mišiniai kur kas kokybiškesni už karvės pieną. Karvės piene yra tris kartus daugiau baltymų, jų kokybinė sudėtis labai skiriasi nuo motinos pieno baltymų. Karvės pieno baltymai pasižymi stipriomis alergizuojančiomis savybėmis. Karvės piene per daug natrio, chloro, kalcio, fosforo, magnio, kalio; per mažai angliavandenių, nepakeičiamų riebalų rūgščių (linolo, linoleno); nėra ilgų grandinių polinesočiųjų riebalų rūgščių; per mažai geležies, ji blogai pasisavinama; per mažai cinko, vitaminų C ir PP;

Maitinamiems karvės pienu kūdikiams gali atsirasti mikrokraujavimas iš virškinamojo trakto, ypač jei karvės pienu maitinami kūdikiai iki 6 mėn.

Ką moka 9 mėnesių kūdikis

Melisa

Melisa

Konsultuoja vaikų neurologė Aušra Vosylienė

Devynių mėnesių kūdikis jau moka judėti nuo taško A iki taško B. Paguldytas ant pilvo, vaikutis jau moka stumtis pirmyn. Jis pakelia viršutinę kūno dalį, remiasi alkūnėmis ir visą kūną perkelia į priekį.

Pilvu kūdikis šliaužia vos savaitę–kitą. Šį judėjimo būdą greitai pakeičia ropojimas (paprasčiau ir greičiau). Yra čempionų, kurie tokio amžiaus jau išmoksta vaikščioti.

Kūdikis neprilaikomas išsėdi mažiausiai minutę. Mažylis sėdi tvirtai, nė neprimena to apgailėtino svirduliavimo, kokį matėte prieš 2 mėnesius. Kūdikio galva iškelta, nugara beveik tiesi, kojos neįtemptos, per kelius kiek sulenktos.

Kai pasodintą vaikutį lengvai stumtelėdavote, jis ištiesdavo ranką į šoną ir atsiremdavo. Dabar stumtelėtas jis jau remsis ir už nugaros. Kūdikis jau nebėra bejėgė lėlė, kurią pasodintą stumteli, ir ji nugriūna. Jis vis tvirčiau moka išlaikyti pusiausvyrą.

Pastatytas ir prilaikomas kūdikis tvirtai stovi mažiausiai pusę minutės. Kojytės išlaiko visą kūno svorį, abu padukai ištiesti. Tačiau šis pratimas vaikui dar labai sunkus, kojytės greitai sulinksta per kelius.

Tikra aistra tampa daiktų mėtymas. Įdomu stebėti, kaip numestą daiktą pakelia mama, paduoda, tada gera mesti vėl.

Kūdikio judesiai vis tikslesni, jis vis daugiau susigaudo, kas yra viduje ir išorėje, viršuje ir apačioje, priekyje ir užpakalyje. Kūdikis sąmoningai kiša ranką į dėžutę, kurioje yra žaisliukas. Parodykite jam tuščią dėžutę ar indą, įdėkite į dėžutę kokį nors įdomų daikčiuką. Kūdikis turi matyti, kas yra dėžutės viduje. Padėkite dėžutę arčiau mažylio ir paraginkite ištraukti daiktą. Kūdikis nė neabejodamas kiš ranką į dėžutę ieškodamas daikto.

Vaikutis susidomėjęs klausosi įvairių netikėtų garsų – ciksinčio laikrodžio, kapsinčio vandens iš čiaupo, telefono ragelio pypsėjimo. Telefonu vaikas negali atsidžiaugti – juk jis skleidžia tiek garsų. Suklūsta, išgirdęs skambutį į duris.

Devynių mėnesių kūdikio nebeapgausi. Net jei mamos sesuo labai panaši į mamą, kūdikis greitai atskirs, kuri sava, kuri svetima. Kai kurie tokio amžiaus vaikai tolerantiški aplinkiniams. Jei gera nuotaika – imkite ant rankų, nešiokite, žaiskite. Tačiau yra ir nepatiklių, kurie artyn prisileidžia tik mamą ir tėtį.

Įdomiausias žaidimas lieka slėpynės, tik jos tobulėja. Anksčiau slėpynes vaikutis žaisdavo su skuduru (mama užsimedavo ant galvos skudurą ir staiga nusitraukdavo – kiek juoko!). Dabar kūdikis jau pats ieško mamos, kai ši pasislepia už spintos ar kėdės. Jei mama pasislepia ir vis kyšteli galvą sakydama „ku-kū“, kūdikis įsitempęs laukia naujo „ku-kū“, žiūri ton pusėn, o mokantys greičiau šliaužti ar ropoti, veržiasi pasislėpusios mamos link. Kai mama pasirodo, kūdikis kvatoja net susiriesdamas.

Kai kurie jau moka daryti „ate“, ploti „katučių“. Kūdikis vis dažniau sujungia su vienodus skiemenis. Tie skiemenys – tai pirmų žodžių užuomazgos. Lengviausi ir mėgstamiausi kūdikio skiemenys: „te-te“, „be-be“, „da-da“, „ma-ma“.

Apie Melisėlės pykčio priepuolius – psichologė Erika Kern

Šeimos psichologė Erika Kern

Žinoma, kad 9 mėnesių kūdikis gali turėti pykčio priepuolių. Tai nerodo jokiu anomalijų ar nenormalumų. Tačiau reikėtų pasidomėti, kodėl mergytei kyla toks pyktis. Ar ji tiesiog užfiksavo, kad tai geras būdas priversti suaugusius atkreipti į ją dėmesį ir jo gauti dar daugiau, ar tai jos noras valdyti (dėl to šiek tiek abejoju, tačiau gali būti ir taip). Gali būti ir kitų priežasčių – neramumai ar traumos šeimoje, kurios tiesiogiai mergaitės neliečiam (vaikus visada įtakoja šeimos emocinis mikroklimatas, tad pyktis gali būti susikaupusių jausmų išraiška). Patarčiau pabandyti reaguoti ramiai, stengtis neparodyti per didelio susidomėjimu pykčio priepuoliais. Jei mergaitė sviedžia žaislą, iš karto jo negriebti, ramiai ką nors paveikti, vėliau lyg niekur nieko padėti žaislą atgal. Jei toks suaugusiųjų elgesys nepadės, siūlyčiau pasikonsultuoti su psichologu.

Šis tas svarbaus apie devintąjį mėnesį

Devintąjį mėnesį kūdikis paauga apie 1,5 cm ir pasunkėja apie 500 g. 9 mėnesių mergaitės turėtų būti 67-77 cm ir sverti 7,6-11,4 kg. 9 mėnesių berniukai turėtų būti 69-79 cm ir sverti 8,2-12 kg.

6-12 mėn. kūdikiai miega vidutiniškai 11 val. naktį ir 2 kartus po 1-1,5 val. dieną. Dalis 9 mėnesių kūdikių jau pereina prie vieno dienos miego. Nors du kartai – geriau, bet kūdikis turi nuspręsti pats.

Toliau tęsiasi dantų dygimo metas. Jei jau išdygo apatiniai centriniai kandžiai, turėtų pasirodyti antri (šoniniai) apatiniai ir viršutiniai centriniai kandžiai (6-10 mėn.) bei šoniniai viršutiniai kandžiai (9-13 mėn.).

Kartais atrodo, kad ropojantis 9 mėnesių kūdikis velka vieną koją, juda kreivai ir netaisyklingai. Tai normalu. Kiekvienas mažylis pasirenka jam patogiausią ropojimo būdą. Vienas šliaužia kaip žvalgyboje, kitas straksi it beždžioniukas, trečias geriau juda atbulas ar šonu. Dauguma tokio amžiaus vaikų gali ropoti remdamiesi tik viena ranka, kitoje laikydami žaisliuką.

9 mėnesių kūdikiai supranta labai daug iš suaugusiųjų kalbos, skiria ir suvokia suaugusiųjų intonacijas, pagyrimus, barimą.

9 mėnesių kūdikis turi savo mėgstamiausius žaislus. Labiausiai jam patinka žaisti kaladėlėmis (statyti jas vieną ant kitos), suverti ant piramidės stiebo žiedus, dėti mažesnį indą į didesnį, šaukštu trankyti puodą, barbenti būgną.
Vis labiau ryškėja savininko jausmas. Tik pabandykite atimti žaislą arba neduoti norimo.

„Mamos žurnalas“

Susiję straipsniai

Žymos: , , , ,

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


septyni − = 1

Kitos temos: