„Šį straipsnį parašiau, nes nebespėjau atsakinėti į mamų klausimus telefonu apie kūdikio nešiojimą veidu į priekį“, – sako svetainės Nesiokles.lt įkūrėja Violeta Žekonienė. Žodis ekspertei.
Kūdikis nori matyti
„Mano vaikui viskas įdomu – namuose nešiojame tik nusuktą nuo mūsų. Jam patinka dairytis ir viską aplinkui matyti, o atsuktas į mane iškart muistosi ir verkia. Tad norime nešioklės, kuri būtinai turėtų veiduku į pasaulį padėtį“. Taip pokalbį pradeda dalis nešioklės ieškančių tėvų. Ypač šis poreikis tampa išreikštas, kai kūdikiui sueina 3–4 mėnesiai.
Išties tokio amžiaus kūdikiai jau pradeda stipriau domėtis aplinka, nori dairytis ir matyti, kas vyksta aplinkui. Tėvams gali atrodyti, kad nuo šiol vaiko nebegalės nešioti atsukto į save, ir kuo jis bus vyresnis, tuo stipresnis bus poreikis matyti „pasaulį“, bet ne tėvus.
Kodėl tuomet tiek daug įspėjimų ir faktų apie šios padėties – „veidu į pasaulį“ – netaisyklingumą nešiojant kūdikius?
Straipsnyje pateiksiu pagrindinius faktus, o jūs patys nuspręsite, ar jums tikrai reikalinga ši nešimo padėtis. Jei jos išties reikia, galbūt nešti veiduku į pasaulį nuspręsite kiek vėliau – vaikučiui paaugus bei sustiprėjus.
Pakabinus naujagimį veiduku į pasaulį, vaiko svoris sutelkiamas į jo tarpkojį, kryžkaulį. Jis tarsi kabinamas „už kelnaičių“, kojytės nutįsta tiesiai žemyn, taip dar labiau sutelkiant svorį labai jautrioje vietoje (ypač berniukams). Tai nėra taip patogu, kaip kad būti prigludus prie mamos/tėčio krūtinės, kuomet naujagimio stuburo linkis tarsi atkartoja suaugusiojo krūtinės formą, – du kūnai ergonomiškai sutampa.
Negalima tiesinti savarankiškai dar nesėdinčio kūdikio nugaros, nes jo kryžkaulis ir dubuo nėra pasirengę šiai svorio apkrovai. Natūrali stuburo padėtis – „C“ (vėliau – „J“) forma iki tol, kol kūdikis pradeda pats sėdėti. Kaip žinome, kūdikiai gimsta su natūraliu stuburo linkiu, kuris yra „C“ formos. Vaikui augant ir vystantis, stuburo forma kinta, tačiau tokia pati kaip mūsų – suaugusių, arba kitaip „S“ formos – tampa tik tuomet, kai vaikas jau geba savarankiškai sėdėti, ropoti, eiti. Nešant nešioklėje veiduku į save, lengva palaikyti natūralų vaiko stuburo linkį, nes nešioklės nugarėlė minkštai priglunda prie vaiko kūno ir jį tvirtai prilaiko – tarsi jūsų delnai. Tačiau nusukus vaiką nuo savęs, savarankiškai nesėdinčio kūdikio nugarytė linksta į priekį, jau nėra tvirtai prilaikoma, o tiesiog remiasi į jūsų krūtinę ir yra anksčiau laiko tiesinama. Arba, dar blogiau – kūdikis paprasčiausiai sukniumba nešioklėje arba kybo už pažastėlių. Jeigu vaikas jau didelis ir sėdintis, matyt, nebepakenksite jo stuburui, tačiau mažiausiųjų vaikų nugarytes turime pasaugoti rūpestingiau.
Rizika kūdikiui užmigus ar apsnūdus, nes tada jo smakras svyra žemyn, artėja prie krūtinės, blokuojami kvėpavimo takai, apsunkinamas kvėpavimas. Nesunku įsivaizduoti, kaip nepatogu ir nesaugu miegoti taip sukniubus. O jei vaikelis prieš užsnūstant būtų buvęs atsuktas į jus – jo/jos galvelė patogiai nusvirtų ir priglustų prie jūsų krūtinės, kūnelis jaukiai atsipalaiduotų – tokia pozicija puikiai tinka miegeliui.
Patys nešioklių gamintojai riboja šią poziciją, kartais – iki 20 min. Atsakingi nešioklių gamintojai, sukūrę nešioklę su pozicija „veidu į pasaulį“, savo instrukcijose nurodo, kad taip nešioti rekomenduojama tik sėdintį kūdikį ir maždaug 20 min. Įspėja jokiu būdu nemigdyti šioje padėtyke. Ši pozicija skirta linksmam laiko praleidimui, pažaidimui.
Kūdikis geba dairytis ir pats sukioti galvytę! Nors tai atrodo neįtikėtina, bet jei jūsų 2 mėnesių naujagimis dar sunkiai koordinuoja savo galvelę ir kyla noras aplinką rodyti nuolat keičiant jo nešiojimo padėtis, turite patikėti, jog vaikui augant ir stiprėjant, išmokus tvirtai laikyti galvą, sėdėti, ropoti, jo mobilumas taps neįtikėtinu ir jokia nešioklė nesukliudys stebėti aplinką visomis kryptimis. Augantys mažyliai, nešami nešioklėje veiduku į mamą/tėtį, puikiai sukiojasi, dairosi ir net sugeba rankutėmis nutverti juos sudominusį objektą. O jūsų nugara lieka apsaugota nuo vis didėjančio vaiko svorio krūvio.
Mamos/tėčio stuburo gelbėjimas įmanomas tik tuomet, kai vaiko kojytės apsiveja apie mamos/tėčio liemenį. Nešant vaiką veidu į jus, jam plačiai apsivijus jūsų juosmenį kojytėmis, arba, kol vaikas mažas, išdėliojus kojeles plačiai – varliuko poza, mažylio svoris tarsi išsisklaido, ir jūsų kūnui tenka mažos apkrovos dideliame plote. Vaiką nešant nusuktą nuo jūsų, jo svoris sutelkiamas viename taške, nutįsta į priekį arba žemyn. Neilgai trukus, galite pajusti pečių maudimą ar nugaros skausmą.
Labai svarbūs ir emociniai bei psichologiniai aspektai. Ar nešiodami nusuktą nuo savęs vaikutį suprasite, kai ji pasijus blogai? Nešiojant ant rankų, instinktyviai keičiame nešiojimo pozas. Parodome pasaulį tiek, kiek vaikui malonu jį matyti. Tačiau vos mažyliui sunerimus (pavyzdžiui, kai pradeda čiupinėti netikėtai pripuolusi tetulė), atsukame į save ir stipriai apkabiname – jūsų ryšys tvirtas ir greitai reaguojate į vaiko siunčiamus signalus. O kaip greitai sugebėsite reaguoti, kai vaikas nešamas nusuktas nešioklėje? Kaip pamatysite jo veiduko išraišką sutikus priešišką praeivio žvilgsnį? Net jei mažylis bandys pasisukti į jus ir gauti pastiprinantį jūsų žvilgsnį ar šypseną, – jam nepavyks to padaryti. Nešioklė nusuktoje padėtyje neleis vaikui persisukti ir pamatyti mamos ar tėčio veido. Per didelė stimuliacija nėra tinkama mažam kūdikiui.
Kai vaikas nešamas veidu į nešantįjį, mes apsaugome vaikelį nuo pernelyg didelės aplinkos stimuliacijos, jis kontroliuoja, kada pasukus galvytę į šoną stebėti, kas vyksta aplink, o kada jaukiai ir ramiai įsikniaubti į nešantįjį ar stebėti jo veidą. Smalsesnius ir vyresnius vaikiukus nešiokime ant klubo, o vėliau – ir ant nugaros, taip jie galės lengviau stebėti pasaulį, bet sunerimę ar pavargę visuomet galės įsikniaubti į nešantįjį ir saugiai pasnaust.
Kuo vyresnis – tuo gudresnis. Jei mažiuką ir nedidelio svorio vaikutį įpratinote būti nešiojamą nešioklėje veiduku į išorę, bus sunkoka „įkalbėti“ pakeisti šią padėtį, kai vaikas ūgtels. Atsukti vaiką į save norėsis tuomet, kai vaikas svers 10–12 kg ir daugiau. Tiek sverti gali jau metukų vaikai, kuriuos vis dar tenka panešioti nešioklėje. Jūsų pečiai ir nugara pradės siųsti signalus apie tai, kad tokia nešimo padėtis vargina: greitai įskausta pečius, nugarą ir kitas labiau pažeidžiamas kūno vietas. Jei vaikas apsikabintų jus kojytėmis, jūsų svorio centrai sutaptų ir svoris labai proporcingai galėtų pasiskirstyti, nesukeldamas koncentruotos apkrovos vienai kažkuriai jūsų kūno vietai. Bet! Jei iki to laiko būsite pripratinę prie priešingo nešiojimo, – vaikas gali protestuoti ir nesutikti būti nešiojamas kitaip.
Ant rankų nešiokime įvairiai. Rekomendacija nešiojimo padėtims ir jų įvairovei: kuomet nešiojate vaiką ant rankų, be nešioklės, – nešiokite visaip – ir atsuktą, ir nusuktą, ir ant pilvuko, ir kaip tik judviem smagu. Kai dedate jį į nešioklę, – dėkitės veiduku į save. Taip bus saugu vaiko nugarytei ir klubams, patogu jam užsnūdus, bei nebus žalojamas nešiojančiojo asmens stuburas. Tai bus tarsi judviejų susitarimas, ir mažylis nežinos, kad gali būti kitaip.
***
Nešioklę perkate ne vienam mėnesiui, ji jums ištikimai tarnaus kelerius metus – tol, kol jausite poreikį nešioti savo vaiką.
Tad nebijokite eksperimentuoti, susireguliuokite ją pagal besikeičiančius vaiko poreikius bei vystymosi etapus, išbandykite skirtingas nešiojimo padėtis ir keliaukite pažinti pasaulio kartu!
Jei kiltų klausimų apie nešiojimą ar nešiokles, visuomet galite mums rašyti info@nesiokles.lt arba skambinti +370 67474161
Daugiau informacijos ČIA
