Patarimai tėvams, jei vaikas prašo augintinio

„Mamą labai noriu šuniuko“ – tai vienas dažniausių prašymų, kurį išgirsta tėvai. Kodėl vaikai taip nori auginti augintinį?

 Pirkti ar nepirkti?

Žmogaus prigimtis siejama betarpiškai su gamta, tad vaikai augdami miestuose, daugiabučio kambariuose natūraliai siekia ryšio su gamtos ir gyvūnijos pasauliu.

Vaikai be galo domisi išoriniu pasauliu – kokį gyvenimą gyvena paukščiukai, driežiukai, triušiukai, skruzdėliukai, žuvytės ir visi kiti gyvūnai. Jie ne tik juo domisi, nori prie jo prisiliesti ir pamatyti, bet ir natūraliai nori augintiniu rūpintis, jį įsigyti.

Tik ar tėvai skuba pirkti gyvūną? Dažniausiai tai būna ilgos derybos. Tėveliai labai baiminasi, ką neigiamo augintis gali atnešti į jų namus, – tai užkrečiamosios ligos, alergijos, papildomos išlaidos ir rūpesčiai tėvams. Norint tėvams padėti nuspręsti leisti auginti augintinį, reikėtų atsižvelgti į vaiko amžių ir jo poreikius.

Ko vaikai mokosi augindami gyvūną?

1. Moksliniai tyrimai atskleidžia, kad vaikai, turintys naminį augintinį, vystosi greičiau, lengviau bendrauja, susiranda draugų, lengvai įveikia stresą ir įtampą.

2. Turintys augintinį vaikai mokosi atsakomybės, jiems ugdomas rūpesčio jausmas, nes gyvūno auginimas – tai ne kompiuterinis žaidimas ar žaisliukas,  su kuriuo galima žaisti tada, kada nori vaikas, ir kiek nori.

Augintinis reikalauja dėmesio, priežiūros ir atsakomybės, jis turi savo režimą ir poreikius, prie kurių turi taikytis vaikas.

3. Gyvūno auginimas ugdo vaikų empatiją – tai aplinkinių jausmų suvokimą ir savųjų išreiškimą. Juk gyvūnai negali pasakyti, kada jiems skauda, liūdna, – tai jie išreiškia neverbališkai – mimikomis ir elgesiu, o vaikas tai turi suprasti ir priimti. Vaikai, būdami šalia augintinių, mokosi ne tik žodžiais, bet ir neverbališkai patys išreikšti savo jausmus, tokius kaip meilė, dėmesys. Tai vaikai daro liesdami, glostydami, žaisdami, stebėdami savo augintinį.

4. Stebėdami gyvūnėlio gyvenimą, vaikai susipažįsta su jo fiziologija: ligomis, reprodukcija, gimimu, mirtimi.

5. Rūpestis ir prieraišus santykis su augintiniu padeda ugdyti pagrindines vertybes: pagarbą kitai gyvai būtybei, empatiją, lojalumą, atjautą, atsakomybę, gebėjimą mylėti.

Pagrindinė tėvų baimė prieš įsigyjant augintinį: „Ar vaikas sugebės juo pasirūpinti“?

Tėvams svarbu suprasti, kad tai ne vaikas perka augintinį, o visa šeima. Tad nusprendus savo namų duris atverti augintiniui, svarbu, kad visi šeimos nariai šiek tiek prisidėtų prie rūpinimosi juo. Vaikams iki 7–9 metų vis dar sunku visiškai pasirūpinti augintiniu. Tėvai turėtų prisiimti didelę dalį atsakomybės ir nekartoti: „Čia tavo augintis, kodėl aš dabar turiu juo rūpintis?“.

Jei šeima įsigyja augintinį, jis tampa šeimos nariu, už kurį visi atsakingi pagal savo galimybes. Vaikai nuo 10 metų jau gali rūpintis augintiniu ir prisiimti atsakomybę už jo priežiūrą. Tik svarbu prisiminti, kad visiems mums reikia pavadavimo, tai geriausia keliems šeimos nariams dalintis augintinio priežiūra.

Dar didesnis klausimas – ką įsigyti?

Augintinio pasirinkimas labai priklauso nuo vaiko amžiaus ir temperamento. Jei vaikas nekalbus, uždaras, linkęs užsisklęsti, – jam reikalingas ramesnis gyvūnas, kuriuo galėtų rūpintis ir su kuriuo bendrauti. Jei vaikas labai aktyvus, vargu ar jam laiko leidimas su kate bus naudingas. Gyvūnas svarbus vaiko psichosocialiniam vystymuisi, jei jis auga vienas ar nepilnoje šeimoje. Tokiu būdu vaikas turi savo draugą, su kuriuo gali pašnekėti, pažaisti ir nesijaučia toks vienišas.

Žuvytės. Vaikai iki 3–4 metų dažniausiai yra labai aktyvūs, jie dar nemoka švelniai elgtis su gyvūnu ir nelabai moka atpažinti, ką gyvūnas jaučia. Tokio amžiaus vaikai labai viskuo domisi, todėl žuvyčių auginimas juos nuteiktų ne tik ramiai, bet ir mokytų po truputį rūpintis kažkuo – juk jiems reikėtų tik kartą per dieną žuvytes pašerti. Jie susidomėję galėtų stebėti žuvyčių gyvenimą. Akvariumas naudingas ir hiperaktyviems vaikams, nes nuramina ir padeda sukaupti dėmesį.

Šuniukas. Jis įneša teigiamos energijos į šeimos mikroklimatą dėl savo draugiškumo ir judrumo. Šuo gali paskatinti vaiką aktyviau bendrauti, daugiau kalbėti, emocionaliai reaguoti į aplinką. Be to, įsigydami šuniuką, būsite priversti daugiau laiko praleisti lauke. Šuo reikalauja, kad jam vadovautų, jį dresuotų, todėl vaikas išmoks būti šeimininku.

Kačiukas. Katė – nepriklausomas gyvūnas. Vaikas išmoks ne tik švelnumo, bet ir katės taisyklių. Juk katės išlaiko savo atstumą ir įsitraukia į žaidimus ir kontaktą tada, kai pačios to nori. Vaikas išmoks pažinti nepriklausomą gyvūną, suvoks, kad katė turi savo poreikius, nuotaiką ir režimą, išmoks prisiderinti prie jos gyvenimo ritmo ir kartu tikriausiai ne kartą gydys įdrėskimus. Antra vertus, katės yra ramūs gyvūnai, ir moksliniai tyrimai atskleidžia, kad jos ramina šeimos narius.

Paukščiukai. Paukšteliai – irgi žavūs gyvūnai, kuriais vaikas gali gėrėtis ir norėti auginti. Vaikai dažnai svajoja apie tai, kad išmokys papūgėles kalbėti. Paukštelių auginimas skatina vaikus bendrauti, jų čiulbėjimas puikiai sumažina įtampą, ramina nervų sistemą ir kelia nuotaiką. Deja, paukšteliai labai bailūs, todėl vaikams truks fizinio kontakto, liks tik stebėti, kaip jie gyvena, ir jais rūpintis.

Aptarkite taisykles

Taigi gyvūnų nauda yra didesnė nei galima žala, tik šeimai tai labai svarbus žingsnis. Prieš įsigyjant net ir mažiuką gyvūnėlį, reikia aptarti su vaiku – kokios jo laikymo taisyklės, kas šeimoje bus atsakingas už jo priežiūrą.

Gyvūnėlio auginimas šeimoje – tai natūralus ir svarbus vaiko psichosocialinio gyvenimo papildymas, tačiau kiekviena šeima turi priimti sprendimą: koks gyvūnas tinkamas, kada geriausia jį įsigyti, ar pasiruošę priimti dar vieną šeimos narį? Nors ir trumpam vaikui svarbu rūpintis, globoti ir prižiūrėti gyvūnėlį, tad jei nepasirengę įsileisti augintinio į savo šeimą, gal bus aktualu įtraukti vaiką į kaniterapiją (šunų terapiją), hipoterapiją (žirgų terapiją) ar delfinų terapiją?

„Mamos žurnalas“