Eglės Gelažiūtės nuotr.
„Jeigu aš jums toks brangus, ar negalėtumėte duoti šiek tiek grynais“, – paprašė Mažylis savo tėvų, nes labai norėjo šuniuko. Tiesa, paskui, kai atsirado Karslonas, šuniukas nukeliavo į antrą planą. Taip atsitiko dėl dviejų priežasčių – vienišas Mažylis pagaliau surado draugą ir… išaugo iš „gyvūnų ekstazės“ laikotarpio.
Kodėl vaikui mirk-žūk reikia gyvūno
Psichologai sako, kad poreikis turėti naminį gyvūną yra užprogramuotas kiekvieno vaiko raidoje ir tęsiasi maždaug iki 10 metų, vėliau silpnėja. Jei vaikas nuo tos akimirkos, kai išmoko kalbėti, pradeda prašyti gyvūno – vadinasi, jis auga ir vystosi normaliai. Jei pradėjęs lankyti 5 klasę vis mažiau domisi naminiais padarėliais – irgi normalu. Vadinasi, laikas, kai kiekvienas vaikas trokšta turėti naminį gyvūnėlį, labai trumpas – vos 7-8 metai.
Ir jokie tėvų argumentai dėl finansų, ankšto buto ar sunkios gyvūno priežiūros neturi jokios prasmės. Gyvūnas gali būti vos kelių centimetrų dydžio pelytė ar žuvytė, gyvenanti stiklainyje. To pakaks, kad vaiko širdelėje būtų pasėtas gerumo ir rūpestingumo grūdelis.
Iš visų žmonių, vaikystėje auginusių gyvūnus, maždaug penktadalis tai daro visą gyvenimą – tai tampa gyvybiškai svarbu.
Tikriausiai ir jūs girdėjote daugybę istorijų, kaip mirus mylimam gyvūnui jau tą patį savaitgalį į namus atkeliauja naujas, nes žmones sustingdo nepakeliamas tuštumos pojūtis, lyg netekus artimo žmogaus.
Lepūnėlis nori kuo nors rūpintis
Pagal tai, ar vaikas nori ką nors auginti ir kaip jis tai daro, psichologai gali daug pasakyti apie šeimą ir jos santykius. Pirma mintis sakytų, kad gyvūno labiausiai trokšta tie vaikai, kuriems įgimtas poreikis kuo nors rūpintis, ką nors globoti, būti už kažką atsakingais. Tokie paprastai yra vyriausieji vaikai. Tik štai mamos pasakys ką kita. Dažniau gyvūno užsinori visko pertekę ir išlepinti jaunėliai arba vienturčiai. Kodėl? Manoma, kad taip jie reaguoja į globos ir kontrolės „perteklių“. Kai vaiką nuo ryto iki vakaro supa begalinė meilė ir globa, natūraliai gimsta noras pasijusti už kažką atsakingu, svarbiu. Liūdniausia, kai vaikas gyvūno trokšta gindamasis nuo vienatvės. Bet apie tai geriau nekalbėkime, juk jūsų namuose gyvūnas atsirado visai ne dėl to, kad sutrumpintų ilgas vaikučio vienatvės valandas.
Druska tėvams
Apie gyvūnų teikiamą naudą vaikams parašytos storiausios knygos, ligotiems vaikams skiriama net gyvūnų terapija. Ir mažiausias žiurkėnukas duos vaikui naudos: nemokamų anatomijos ir fiziologijos pamokų, priežiūros įgūdžių, savarankiškumo, atsakomybės. Gyvūnas raute išraus vaiko egoizmą, nes svečių susižavėjimo šūksniai dabar bus skiriami ne vaikui, o pūkuotam jo kačiukui. Net 3 metų mažylis, kuris ir sau ir kitiems yra pasaulio centras, parduotuvėje primins, kad triušiui jau reikia pašaro ir granulių, o tik paskui paprašys čiulpinio saldainio. Net jei šiuos poreikius išreikš atvirkštine tvarka, vis tiek gerai.
Vadinasi, išvada viena – net jei ir labiausiai nemėgstate naminių gyvūnų, jų kvapo ar skleidžiamų garsų, kurį laiką turėsite su tuo susitaikyti, jei tikrai mylite savo vaiką. Sau palankų sprendimą galite priimti dėl gyvūno rūšies. Aišku, kad narve ar akvariume gyvenantys augintiniai reikalauja mažiau priežiūros ir niekada neišaugs iki veršelio dydžio, kaip gali atsitikti namo parsinešus mažytį šuniuką.
Pavojingas elgesys su gyvūnu
Dovilės Linkuvienės nuotr.
Nupirkę vaikui naminį gyvūnėlį tėvai turėtų susitarti su vaiku, kas jį prižiūrės. Jei vaikas – tuomet reikia duoti labai tikslias ir aiškias instrukcijas (kiek pilti maisto ir vandens, kas kiek dienų valyti gardelį, kada šukuoti ir t.t.). Net ir patį nuovokiausią vaiką kurį laiką reikia stebėti – naujasis „šeimininko“ vaidmuo nėra toks paprastas, juk ir jūs ne iš karto išvirėte skanią sriubą.
Kita „pamokėlė“ turėtų būti apie gyvūno trapumą ir pažeidžiamumą. Žinoma, kiekvienas vaikas nori katę glostyti, kad net žiežirbos lekia ar taip myluoti papūgėlę, kad ją net pasmaugia. Reikėtų išaiškinti, kad gyvūno tąsymas ir nuolatinis maigymas jam nepatinka, be to, būtina pamokyti, kaip saugiai gyvūną paimti ant rankų, nešioti. Viso šio moralizavimo esmė – įdiegti vaikui, kad gyvūnas nėra žaislas ir jo neuždarysi stalčiuje. Nerimą turėtų kelti žiaurus vaiko elgesys su gyvūnais, jų mušimas, žnaibymas.
Tai rodo polinkį sadizmui ir galbūt reikėtų pasitarti su psichologu.
Jeigu galite rinktis, gyvūno nepirkite kūdikiui, nes teks saugoti nuo teroro ne vaiką, o gyvūną. Pirmą pusmetį mažylis visiškai neskirs augintinio nuo pliušinio žaislo, o vėliau tikrai rodys, kur akytė, kur nosytė.
Įdomybės apie naminius gyvūnus:
Papūgėles leiskite auginti vaikui, kuriam jau sukako 8 metai. Tai labai trapūs ir lepūs augintiniai, todėl tik sąmoningas vaikas gali juos tinkamai prižiūrėti.
Vėžliuką įsigyti tinkamiausias laikas, kai vaikui 4-5 metai. Mylimas ir rūpestingai prižiūrimas vėžliukas sugeba atskirti šeimininką ir lapelius ima tik iš globėjo rankų. Gerai prižiūrėti vėžliai išgyvena apie 150 metų, tai gali būti šeimos relikvija, keliaujanti iš kartos į kartą.
Jūrų kiaulytės – mieli ir ramūs gyvūnėliai, inkų laikais jos buvo prijaukinamos ir auginamos mėsai!
Iš kiemo parsineštą kačiuką gerokai lengviau auginti nei veislinį. Geriausia pirkti jau paskiepytą 10 savaičių kačiuką, kurį apžiūrėjo veterinaras. Katės gyvena vidutiniškai 7 metus, bet gerai prižiūrimos – ir gerokai ilgiau.
Šuniuką geriausia pirkti mažą, kai jam vos 8 savaitės. Šunys gyvena vidutiniškai 10 metų, o rekordininkai ilgaamžiai – 15.
Iš visų graužikų tik triušiai ir jūrų kiaulytės mėgsta būti glostomi. Dauguma graužikų aktyvūs naktimis, tad jų narveliams miegamuosiuose – ne vieta.
Sveiko triušio nosytė turi būti sausa, akys – blizgančios. Triušiukai gyvena 5-10 metų.
Labiausiai vienatvės neištveria paukščiai. Jei nusprendėte juos laikyti, teks pirkti porelę. Maži paukščiukai gyvena apie 10-20 metų, o didžiosios papūgos – net 50 metų (galėsite pasenti kartu).
Alergologai – apie naminius gyvūnus
Vitos Jurevičienės nuotr. www.fotovita.lt
Manoma, kad alergenų skalėje gyvūnai eina po maisto produktų, namų dulkių erkių, žiedadulkių. Nors gyvūnai nėra alergenas Nr.1, alergologai visame pasaulyje nerekomenduoja alergiškiems vaikams laikyti naminių gyvūnų. Jei pajutote, kad vaikui gyvūnas sukelia alergiją, turėtumėte augintinio atsisakyti.
Atlikti tyrimai parodė, kad ne visi gyvūnai vienodai sukelia alergiją.
Pavyzdžiui, triušis provokuoja odos alergines ligas. Nebūtina laikyti triušio – pakanka ir natūralios triušio vilnos megztuko ar kepurės, ir alergija gali paūmėti.
Katės nepatariama laikyti tuomet, kai vaikas kenčia nuo astmos, alerginės slogos, alerginių bronchitų, taip pat – odos alerginių ligų.
Šuo, kaip ir triušis, labiau alergiją sukelia vaikams, sergantiems odos alerginėmis ligomis. Kad ir kaip būtų keista, trumpaplaukiai šunys alergiją sukelia labiau nei ilgaplaukiai.
Jūrų kiaulytės ne mažiau, nei katės skatina astmą, alerginę slogą.
Įdomu tai, kad vaikas gali būti alergiškas net… sumedžioto šerno kaliui, paklotam prie lovytės. Jei vaikas alergiškas, o jam norite nupirkti gyvūną, nueikite į svečius, kur yra koks nors naminis gyvūnėlis, leiskite vaikui su juo pažaisti. Po kelių tokių susitikimų žinosite, ar vaikas jautrus tam gyvūnui. Jei vaikas serga astma, jam negalima laikyti jokių gyvūnų.
5 patarimai, jei namuose alergiškas vaikas ir gyvūnas:
Neleiskite naminiam gyvūnėliui būti vaiko miegamajame
Neklokite kilimų tame kambaryje, kur gyvena gyvūnas
Kasdien kailinį gyvūną šukuokite, butą valykite drėgnu būdu
Neleiskite alergiškam vaikui maitinti akvariumo žuvyčių
Reguliariai gyvūną prauskite
„Mamos žurnalas“
Susiję straipsniai
