Pertvarkę vaiko spintą galite tapti kelių iniciatyvų dalyviu – rėmėju, nes nebereikalingus daiktus atiduosite paaukoti, ir tvarumo bei žaliosios gyvensenos atstovu, nes leisite daiktui gyventi toliau.
Kai ateina metas pokyčiams
Gyvenime viskas prasideda nuo mažų dalykų. Smagu turėti didelių tikslų ir norų, tačiau prasminga judėti ir mažais žingsniais, o pokyčius pradėti nuo savęs. Taip sako dviejų dukrų mama Aurelija, kuri vieną dieną nutarė – noriu daryti kažką prasmingesnio. Taip jos gyvenime atsirado labdaros vaikams organizacija.
Dažniausiai žurnale aprašome, kaip gimus vaikams moterys įsisuka į veiklas, augindamos kūdikius keičia profesijas. Aurelijos istorija kitokia – ji augindama dukras tarsi po truputį augo ir pati, o kai dukroms nebereikėjo tiek daug dėmesio (vyresniajai dabar 14, jaunesniajai 12), moteris galėjo sau leisti išeiti iš darbo ir pasirinkti sielai artimą veiklą, pradėti vėl studijuoti.
„Dirbdama pardavimų ir rinkodaros srityje, pajaučiau, kad mano veiklai trūksta gylio. Apie „Happimess“ labdaros iniciatyvą žinojau nuo jos įsteigimo pradžios, tačiau tai buvo žinios iš kitos pusės – žinojau, kaip galima šią iniciatyvą paremti, atiduoti išaugtus vaikiškus daiktus arba pirkti paaukotus, žinojau, kad ir įmonės gali paremti lėšomis. O prieš metus iš vienos barikadų pusės perėjau į kitą – gavau pasiūlymą prisidėti ir būti atsakingai už „Happimess“ parduotuvės projektų kuravimą, bendruomenės sukūrimą. Ilgai nesvarsčiau“, – sako Aurelija.
Tad kas yra „Happimess“ iniciatyva? 2016 metais ją įkūrė vienos kūrybinės agentūros vadovai Jolanta Pupkevičienė ir Daumantas Kairys. Idėją pamatę Londone. O ji ir paprasta, ir geniali: į labdaros parduotuvę žmonės atneša išaugtus vaikų drabužius, nebereikalingus daiktus, žaislus, perskaitytas knygas ir atiduoda neatlygintinai. Tuo tarpu pirkėjai šiuos daiktus nuperka, o surinkti pinigai aukojami. „Happimess“ remia sunkiomis ligomis sergančių vaikų šeimas.
Prie iniciatyvos galima prisidėti 3 būdais: atnešti daiktus, pirkti arba tiesiog paaukoti pinigų.
Tvarumas tapo didele pridėtine verte
Kai buvo atidarinėjama pirmoji tokia parduotuvė Lietuvoje, dar mažai buvo kalbama apie tvarų vartojimą. Dabar tvarumas yra didžiulė pridėtinė vertė veiklai. Be to, malonu žinoti, kad daiktas ne tik gali nugyventi keletą gyvenimų, bet ir kaskart sugeneruoti lėšų geriems tikslams.
„Remiame sunkiomis ligomis sergančių vaikų šeimas, ir adresatas gali būti ne tik sergantis vaikas, o ir jo brolis, kuriam labai reikia anglų kalbos būrelio ar avalynės, bet tėvai negali to sau leisti, nes visos lėšos skiriamos sergančio vaiko gydymui“, – sako Aurelija.
Kiek gyvenimų gali nugyventi daiktas
„Vaikai labai greitai auga ir išauga savo daiktus – ne tik drabužius bei batus, bet ir žaislus, knygutes. O juk daiktas gali turėti daug gyvenimų! Kaip gaila, jeigu jis nugyvena tik vieną. Parduotuvėje priimame daiktus, skirtus vaikams iki 10–12 metų. Atsirado ir rėmėjų, prekiaujančių vaikiškais drabužiais, kurie paaukoja, pavyzdžiui, praėjusio sezono kolekcijų likučius. Tai irgi labai prasminga, nes kitu atveju tokie drabužiai „mirtų“ nenugyvenę nė vieno gyvenimo. Drabužėlių aukoja ir Lietuvos kūrėjai. Tad užsukus į labdaros parduotuvę galima rasti ir nė karto nevilkėtų rūbų“, – dalinasi Aurelija.
Pirmojo vaiko sindromas
Kai parduotuvės darbuotojos išskirsto paaukotus daiktus, randa nė karto neapsiautų batukų, neišpakuotų žaislų, drabužėlių su etiketėmis. Daiktų, kurie nenugyveno nė vieno gyvenimo. „Tai rodo, koks aplink perteklinis vartojimas, kaip nesvarstome pirkdami. Reiškinį, kai tėvai prisiperka per daug vaikiškų daiktų, juokaudama vadinu pirmojo vaiko sindromu. Atrodo, reikia ir to, ir šito. O kai prasideda gyvenimas su kūdikiu, žiūrėk, jau ir pamiršai, kad komodos stalčiuje gulėjo neišpakuotos kojinaitės ir kiti lobiai. O ką kalbėti apie kūdikių batukus ar puošnius rūbelius, pirktus apėmus emocijoms, kurie taip ir nesulaukia savo valandos. Galima sakyti, kad kūdikių daiktai turi „trumpą galiojimo laiką“, todėl jų, kaip greitai gendančio maisto, nereikėtų pirkti dideliais kiekiais. Tačiau tai labai gyvenimiška ir žmogiška, nenoriu įžeisti kūdikių mamų – pati laukdamasi pirmosios dukros dariau tą patį“, – sako Aurelija.
Auginant vaikus tikrai nemažai pirkinių padarome apimti jausmų, paveikti reklamos. Moteris iki šiol prisimena, kokia beprasmė investicija buvo žaislai Furbiai, kurių dukros norėjo Kalėdoms, o paskui jais beveik nesidomėjo. Tai buvo beprasmiškiausiai išleisti keli šimtai litų.
Spintos revizija su vaiku
Aurelija skatina į daiktų aukojimą, dovanojimą būtinai įtraukti vaikus. Daiktus, kuriuos norite atiduoti, peržiūrėkite kartu su vaiku, tvarkykite lentynas – drabužių, batų, žaislų, knygų – drauge. Tai galima daryti ir su trimečiais, jie jau gali suprasti, ką reiškia dalintis, padėti kitam. Tai puiki proga pasakoti vaikui, kur nukeliaus jo išaugti drabužiai, batukai ar žaislai. Kad taip padėsite kitiems ir gamtai, pasauliui.
„Su vaikais retai ir nenoriai kalbame apie nelaimes, ligas, o čia būtų gera proga apie tai pasišnekėti. Ir pokalbis apie kito vaiko ligą gali būti šviesus – papasakokite, kad vienos mergaitės mylimiausia suknelė gali tapti kitos mergaitės mylimiausia suknele, o pinigai už tą suknelę atiteks trečiai mergaitei, kuriai dabar reikia, pavyzdžiui, vaistų ar maisto papildų sveikimui. Nebūtina laukti, kol vaikas daiktą tikrai realiai „išaugs“, galbūt yra daiktų, kurie vaikui dar tinka pagal amžių, bet yra itin retai naudojami. Visų namuose yra žaislų, kurie nesulūžę, atitinka vaiko amžių, bet jis su jais nežaidžia. Apie tokių daiktų prasmę irgi galima pasikalbėti – tau nelabai patinka šita mašinytė, tu retai su ja žaidi, ar nebūtų geriau ja pasidalinti, atiduoti kitiems vaikams, kuriems ji labiau reikalinga?“, – sako Aurelija.
Tad spintų tvarkymas gali būti puiki edukacija, nes atitraukia vaikus nuo ekranų, moko atjautos, gebėjimo dalintis, o tėvus – vartoti atsakingai.
Spintų tvarkymo grafikas
Pagal atnešamų paaukoti daiktų kiekį, galima įtarti, kad spintas žmonės tvarkosi pavasariop, – tuomet būna didžiausi labdaros srautai. Gal nepasiteisina per Kalėdas gauti žaislai, gal ateina noras atsinaujinti, atlaisvinti erdves naujam sezonui. Kita banga būna vasaros pabaigoje, jos atspirties taškas – pasiruošimas darželiui, mokyklai, kai aptinkama, kad daug drabužių ir batų per vasarą vaikas išaugo.
„Mažiausiai pas mus rasite drabužių, kuriuos berniukai nešioja kiekvieną dieną, o daugiausiai – kūdikių, šventinių rūbų mergaitėms, nes jie mažiausiai susidėvi. Labai raginu mamas, kurios ieško dukrytėms puošnių princesių suknelių, ateiti pas mus, tikrai rasite nuostabaus grožio ir nebrangių. O juk tos suknelės reikės vos vieną–du kartus. Tas pat kalbant apie kalėdinius ar kitus teminius drabužius, kurių reikia nebent fotosesijoms ar šventei darželyje – juos tikrai verta pirkti iš antrų rankų, jų turime pakankamai“, – sako moteris.
Aiškus tvarumo ratas
Pati Aurelija savo dukrų išaugtų daiktų niekada neišmesdavo, o atiduodavo draugių ar giminių vaikams. Ir pajusdavo pasitenkinimą, kai po kurio laiko pamatydavo tuos vaikučius, vilkinčius savo dukrų rūbais ar avinčius jų batukais. Ir dar labiau būdavo smagu sužinojus, kad ta giminaitė ar draugė rūbelius perleisdavo savo draugėms. Būna, kad koks nors vaiko daiktelis keliauja iš rankų į rankas, o kada nors sugrįžta pas tave atgal. „Tokie stebuklai vyksta ir mūsų parduotuvėje. Pavyzdžiui, tėvai mūsų parduotuvėje vaikui nuperka žaislą, jis su juo pažaidžia metus, ir vėl atneša į mūsų parduotuvę, kur jį nuperka kiti tėvai kitam vaikui“, – dalinasi Aurelija.
Vaikas renkasi ne tai, ką tėvai
Kasdien parduotuvėje matydama šeimas su mažais vaikais, Aurelija pastebėjo, kad vaikams labai patinka išpakuoti žaislai. „Mūsų parduotuvėje daug žaislų, tačiau kadangi jau panaudoti, jie be pakuočių. Neįsivaizduojate, kaip tai masina vaikus! Tikrose parduotuvėse jie negali žaislo pajausti, paliesti, palankstyti, nes jis yra supakuotas. Nupirkę vaikui ne naują, o dėvėtą žaislą pas mus, mokysite ir gerumo, ir tvarumo. Ir būtinai pasakykite, kad nupirkdami dėvėtą žaislą jūs padarėte gerą darbą, paaiškinkite vaikui, kad jis didžiuotųsi, jog suteikė žaislui dar vieną gyvenimą, jog padėjo kitam sergančiam vaikučiui, jog nebus šiukšlės nuo pakuotės“, – sako Aurelija.
Parduotuvės darbuotojos pastebi, kad tėvai išrenka vaikui žaisliuką, rodo, siūlo, o vaikas tuo tarpu laiko rankose visai kitą, jo akimis, daug geresnį laimikį. Tokį, kokio vaikui šią minutę tikrai reikia. Jis gali įsitverti netikėčiausio žaislo, ir mamoms nebepavyksta atkalbėti siūlant savąjį. Perkant dėvėtus žaislus, vaikas gali iškart juos prisijaukinti, toks žaisliukas, su kuriuo įvyko meilė iš pirmo žvilgsnio, bus ilgai mėgstamas.
Tvarioji bendruomenė
Visi įsivaizduojame parduotuves iš antrų rankų – kaip gelbėjimosi ratą nuo nepritekliaus, bet „Happimess“ bendruomenė kuriasi kitokiu principu, ir tų šeimų, kurios atneša vaikų daiktus ir perka juos, tikrai nepavadinsi duriančiomis galą su galu. „Mūsų antrų rankų idėja yra aukojimas, parama ir tvarumas. Ir pirkdamas, ir atiduodamas aukoji. Skatiname antrų rankų politiką dėl vertybinių dalykų, pasaulėžiūros, o ne dėl ribotų galimybių, kaip buvo augant mūsų kartai. Pati šioje parduotuvėje perku viską, ką ketinu dovanoti draugių vaikams ir savo mažajai dukterėčiai. Ir nebūtinai drabužius, dovanoms dažniau perku knygas, plaukų segtukus, kurių turime puikių, sukurtų ir padovanotų Lietuvių kūrėjų“, – sako moteris.
Jeigu patiko idėja
Kokius daiktus galima atnešti? Priimame visus tvarkingus daiktus, kurie susiję su vaiko auginimu. Tai gali būti nuo šliaužtinukų iki vežimėlio. Prašome nešti tik tokius daiktus, kokius patys norėtumėte įsigyti, – tvarkingus, kokybiškus, saugius, nenudėvėtus.
Kaip daiktai patenka į lentynas? Pirmiausia jie sugrupuojami, įkainojami ir laukia savo naujųjų šeimininkų.
Kokių daiktų parduotuvėje daugiausia? Žaislų, drabužėlių kūdikiams.
Neila Ramoškienė
„Mamos žurnalas“
Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas parėmė projektą „Žalia šeima“ ir 2022 metams skyrė 3500 eurų.
Šis straipsnis įkeltas 2022 gegužės 8 dieną.
