Talentingų vaikų yra, ir vieną jūs tikrai pažįstate – tai jūsų vaikas!

muzika

Pixabay.com

Tėvus visais laikais jaudino tema, kaip užauginti talentingą vaiką. Kiek reikia būrelių, nuo kada vaiką mokyti groti instrumentu, kaip suprasti, kad vaikas yra gabus?

Kad tėvams aktualu lavinti vaikus, parodė Kauno Suzuki pradinės mokyklos progresas – būtent tėvų pageidavimu, ši mokykla išaugo į progimnaziją. Čia vaikai lavina savo talentus grodami smuiku, fortepijonu, gitara, violončele.

Mintimis dalinasi Kauno Suzuki pradinės mokyklos priešmokyklinio ugdymo klasių mokytojos.

Eglė Butėnienė: „Svarbiausia yra širdies kalba“

Man svarbiausia kurti artimesnį, patikimesnį, saugesnį ryšį su vaiku. Todėl ypač svarbu širdies kalba. Daug dėmesio skiriu vaikui stebėti ir pamatyti. Pagal Suzuki metodą sukurta daug pratimų, kurie leidžia vaikams bendrauti be žodžių.

Daug informacijos mes gauname neverbaline kalba. Pavyzdžiui, klasėje prieš pamoką darau kokį nors judesį, o vaikai turi jį mėgdžioti. Po kurio laiko vaikai supranta šį mokytojos ritualą kaip ženklą, kad reikia nurimti ir susikaupti pamokai. Šį ritualą esame su vaikais pavadinę „Tylos ženklu“. Šį mūsų ritualą nuolat kartojame. „Žinojimas nėra gebėjimas. Pakartojimas 10000 kartų – tai yra gebėjimas“ (Š. Suzuki).

Eglė Butėnienė

Vilma Staškevičiūtė: „Ne genetika, o aplinka ir pozityvus skatinimas lemia mokinio sėkmę“

Į Suzukį mokyklą aš atkeliavau kaip mama, ieškodama geriausios ugdymo įstaigos savo sūnui. Mane iš karto sužavėjo jauki mokyklos aplinka, pamokose skambanti muzika, šiltai bendraujantys mokytojai, besišypsantys ir mandagūs vaikai. O pats didžiausias atradimas – Suzuki metodas, kurio pagrindinis principas – kiekvienas vaikas gali išmokti. Ne genetika, o aplinka ir pozityvus skatinimas lemia mokinio sėkmę.

Suzuki mokykla – kaip viena didelė šeima, kurios dalimi tapau ir aš. Dabar ne tik kaip mama, bet ir kaip priešmokyklinio ugdymo mokytoja.

Vilma Staškevičiūtė

Greta Norkuvienė: „ Man labai svarbu, kad vaikas ugdymo procese patirtų nuolatinę sėkmę“

Dr. Šiniči Suzuki teigia, kad talentas nėra įgimtas, kiekvienas vaikas gimsta su aukštomis tobulėjimo galimybėmis. Atskleisti prigimtinius vaiko gebėjimus man padeda nuolatinis ir nuoširdus bendravimas ir bendradarbiavimas su tėvais. Kiekvienais mokslo metais susipažįstu ir kuriu artimą santykį su 15–20 naujų klasės vaikų. Remdamasi Dr. Š. Suzuki filosofija, siekiu vaikams sukurti mokymosi aplinką, kuri orientuota į sėkmę, vaiko gebėjimus, jo charakterį, asmenines vertybes. Man labai svarbu, kad vaikas ugdymo procese patirtų nuolatinę sėkmę, todėl taikau tam tikrus metodus. Nuolat individualiai pakalbinu kiekvieną vaiką, išklausau jį, sužinau kaip jis jaučiasi, taip galiu skatinti pasitikėjimą savimi. Kartu su vaikais kiekvieną dieną stengiamės įvardyti tos dienos emociją bei nuotaiką, dalindamiesi vieni su kitais savo jausmais, jaučiame pasitikėjimą ir meilę vienas kitam. Pastebėjusi vaiko pastangas, naujus gebėjimus, jį pagiriu ir pasidalinu džiaugsmu kartu su jo tėveliais. Vadovaudamasi šiais metodais jau kelerius metus, įsitikinau, jog jie apsaugo nuo nesėkmių.

Greta Norkuvienė

Aistė Liškauskaitė: „Svarbu vaiką sudominti ir motyvuoti“

Sudominti ir motyvuoti mokytis – vienas iš Suzuki metodo principų. Manau, kad daug kas priklauso nuo pedagogo kūrybiškumo, išmonės ir požiūrio į besimokantįjį. Stengiuosi kiekvieną mokymosi etapą skaidyti į smulkesnius elementus, taikomus pagal vaiko amžių ir individualias savybes, o už pastangas vaikus pagirti ar apdovanoti. Aš, padedant tėvams, kuriu saugią ir palanką mokymosi aplinką, kuri nesukeltų vaikui įtampos ar blaškytų dėmesį.

Aistė Liškauskaitė

Kristina Burškytė: „Muzika vaikams padeda greičiau išmokti raides“

Man, kaip muzikos ir vaikų psichologijos mylėtojai, yra nepakartojamas jausmas stebėti, kaip šios dvi gijos tarpusavyje susipina. Nors daugelis mūsų gali manyti, jog muzika yra skirta tik „menininkams“ ar „įgimtiems talentams“, tačiau Dr. Š. Suzuki į muzikos reikšmę skatina pažvelgti kitu kampu. Muzika gali tapti mokymosi įrankiu – ji vaikams padeda greičiau išmokti raides, skaičius, kalbą, pasitelkiant melodinius pratimus, pradedama aiškiau artikuliuoti žodžius, o paprasčiausios dainos apie gyvūnus ar metų laikus vaikus skatina greičiau įsisąmoninti informaciją ir sužadina norą išmokti daugiau – be jokio streso ar nuovargio. Įpusėjus mokslo metams, galima pastebėti, kaip lavėja ne tik vaiko įgūdžiai, bet ir jo asmenybė. Nuolatinis instrumentinės muzikos klausymasis pamokų metu atpalaiduoja vaikus, ugdo jų emocinę raišką, sutelkia jų dėmesį; mokymasis groti instrumentais ugdo jų kantrumą ir darbštumą, o ankstyvasis klausos lavinimas paneigia „įgimto talento“ stigmą. Kaip pats Š. Suzuki sakė: „Eilinį nuo išskirtinio skiria tik vienas žodelis – „šiek tiek daugiau“. Būtent muzika šiame darbe yra raktas, kuris vaikams atveria duris ne tik į platųjį, bet ir į vidinį pasaulį. Tad kodėl turėtume atimti iš vaiko malonumą visapusiškai pažinti save ir savo aplinką?

Kristina Burškytė

Elena Matulaitienė: „Mokslas įrodė muzikinio lavinimo ir tiksliųjų mokslų sąsajas“

Dr. Suzuki metodu pradedami ugdyti vaikai labai ankstyvame amžiuje. Vaikai, lankantys priešmokyklinio ugdymo klases, išmoksta būti savarankiški, atsakingi, mokosi rūpintis vieni kitais. Tai geriausia vieta vaikams pasiruošti pirmai klasei. Jie puikiai susipažįsta su disciplinomis, kiekvieną dieną juos lydi muzika. Ar dažnai mokykloje galima išgirsti mokinių koncertus tiesiog mokyklos fojė? Šioje mokykloje tikrai taip. Nuostabu stebėti, kaip vienas po kito vaikai užsidega noru groti vienu ar kitu muzikos instrumentu, vėliau dalinasi vieni su kitais savo patirtimis, susitikę kartu muzikuoja.

Ko gero, nebereikia pasakoti apie muzikinio lavinimo ir tiksliųjų mokslų sąsajas, tai jau įrodė mokslas. Mokykloje ugdymas vyksta kiekvieną akimirką, net pertraukų metu, kai skamba specialiai atrinkti muzikos kūriniai, vaikams žaidžiant, jų klausa lavėja, jų smegenys dirba, įgūdžiai stiprėja.

Vaikai mokosi mažais žingsneliais, jie mokosi kartodami, jie tobulėja savo tempu. Šventai tikiu, kad visi mokytojai šioje mokykloje yra būtent tokie, apie kokius kalbėjo Šiniči Suzuki: „Mūsų, suaugusiųjų, pareiga – sukurti erą, kai visus žemės vaikus ugdys žmonės, turintys tyras širdis, subtilų jautrumą, puikiai gebantys kalbėti ir sakantys tiesą.“

Elena Matulaitienė

Šiniči Suzuki metodika Lietuvoje taikoma nuo 1996 metų. Ir vis dėlto – kas tas Suzuki?

Prieš 20 metų Š. Suzukio pavardė skambėjo kaip abra kadabra, o dabar jis jau įrašomas į visas alternatyviąsias pedagogikas. Suzuki metodas šiuo metu žinomas nuo Pietų Afrikos iki Maskvos ir nuo Peru kalnų iki kinų sienos.

Metodas pradėjo plisti pasaulyje 1958 m., kai JAV, Ohajo valstijos, Oberlino koledžo, švietėjų konferencijoje buvo parodyta filmuota medžiaga apie mažuosius Suzuki mokinius, grojančius smuikais J. S.Bacho ir A. Vivaldžio kūrinius. Tais pačiais metais grupė Amerikos mokytojų užmezgė ryšius su dr. Suzuki ir nedelsdami išvažiavo mokytis į Japoniją.

Suzuki mokykla (tuomet dar tik nedidelė studija) pritrenkė rezultatais: į smuiko pamokas rinkdavosi dvimečiai ar trimečiai vaikai su mamomis, o septynmečia ir aštuonmečiai grodavo brandžių atlikėjų atliekamą repertuarą. Žinia sklido greitai, prie amerikiečių prisijungė kanadiečiai, Suzuki mokiniai surengė gastroles Amerikoje, o nuo septintojo dešimtmečio dr. Suzuki pradėtas kviesti ir į Europos šalis.

Anglai pirmieji parodė išskirtinį dėmesį metodui, buvo įkurtas Britų Suzuki institutas. Australijoje metodas plito „tiesioginės invazijos“ būdu – metodo autorius nusiuntė ten dirbti savo kolegas ir pasekėjus. Po tarptautinio pripažinimo dr. Šiniči Suzuki buvo paskelbtas Japonijos nacionaline vertybe (titulas, suteikiamas imperatoriaus!), o Matsumoto mieste įsteigtas Talentų ugdymo tyrimų institutas ir Suzuki metodo mokykla. Lietuvoje pavėlavome „tik“ 40 metų, nes Lietuvos Suzuki Asociacija įkurta 1998 m. Jai priklauso visi Lietuvoje Suzuki metodu dirbantys mokytojai bei šeimos, lavinančios šiuo metodu vaikus.

Ir Lietuvoje, ir kitose šalyse Suzuki metodas pradėjo plisti nuo idėjos: talentas nėra įgimtas, jis išugdomas sukūrus tinkamą aplinką gebėjimams skleistis. Lietuvių kalboje žodis „talentas“ skamba pretenzingai, o japonų kalboje jis daugiau reiškia „aukšto lygio gebėjimus“.

Suzuki metodikos principai

muzika

Pixabay.com

1) Talentas nėra įgimtas.

2) Aplinka lemia vaiko gebėjimų skleidimąsi.

3) Už palankios lavinimui aplinkos sukūrimą atsakingi vaiką supantys suaugę žmonės.

4) Kuo anksčiau pradėsime ugdyti kūdikį, tuo geresnių rezultatų pasieksime.

5) Ugdymas vyksta su meile, o ne per prievartinį mokymą ar treniravimą.

Kiekvienas mylintis savo vaiką ir juo besirūpinantis tėvas, pats to nežinodamas, jau yra Suzuki pasekėjas. Mokytojui lieka tik padėti ir patarti.

Daugiau informacijos rasite  https://kaunosuzukimokykla.lt/

„Mamos žurnalas“

mamoszurnalas.lt_630x400

Susiję straipsniai

 

Žymos: , ,

Sponsored Video

Komentarų nėra.

Palikite atsiliepimą


− du = 0

Kitos temos: