Apie kengūravimą. Mes – sterbliniai, ir tuo viskas pasakyta

Kontaktas „oda prie odos“ ir kengūravimas susilaukia vis daugiau palaikymo. Šį metodą rekomenduoja naujagimių gydytojai ir žindymo specialistai. Konsultuoja Oksana Laurinavičienė, IBCLC*www.laktacija.lt

Mes – sterbliniai, ir tuo viskas pasakyta

Gimus mažyliui, kiekviena mama nori jį paimti ant rankų ir niekada nebepaleisti. Taip suveikia jos įgimtas motinystės instinktas, padedantis jai tinkamai pasirūpinti savo naujagimiu – laikyti jį nuolat ant savęs. Tai labai būdingas elgesys mums, kaip primatų palikuonims, dėl to išgyveno ištisos žmonijos kartos.

1976 m. Švedijos mokslininkas Peter de Chateau pirmasis pasaulyje aprašė savuosius mamos ir kūdikio „ankstyvojo kontakto“ iškart po gimimo tyrinėjimus, nors dar neįvardijo to kaip „oda prie odos“ kontaktu. JAV mokslininkai Klaus ir Kennell atliko labai panašų darbą, daugiau žinomą kaip ankstyvojo motinos–kūdikio ryšio kūrimo tyrinėjimą. O jau 1979 m. Kanados mokslininkė Thomson paskelbė pirmąjį pranešimą, kuriame panaudotas terminas „oda prie odos kontaktas“. Netrukus teorinės žinios prasiveržė praktikoje ir net išgarsino skurdžią Kolumbijos sostinę Bogotą.

Proveržis Bogotos ligoninėse

Realiai kengūravimo metodas pradėtas taikyti Bogotoje, ir nuo tol tapo plačiai žinomas. 1978 m. dėl didėjančio naujagimių sergamumo ir mirštamumo lygio Bogotos „Motinos ir naujagimio instituto“ Naujagimių intensyviosios terapijos skyriuje (toliau tokie skyriai vadinami – NITS) neonatologijos profesorius dr. Edgar Rey Sanabria pradėjo taikyti kengūros, arba kengūravimo, metodą, nes tiesiog trūko resursų ir personalo tinkamai pasirūpinti naujagimiais. Profesorius pasiūlė motinoms ilgai laikyti savo mažo svorio naujagimius oda prie odos, kad jie nešaltų ir galėtų būti žindomi pagal poreikį. Šis metodas tuomet atlaisvino inkubatorius ir sumažino darbo personalui.

Kas tas kengūravimas

Kengūravimo priežiūra – tai būdas grąžinti naujagimiui artumo jausmą, paguldnt jį nuogu kūneliu ant nuogos šeimos nario kūno odos, taip užtikrinant fiziologinį ir psichologinį ryšį bei šilumą. Atlikti tyrimai parodė, kad dėl kengūravimo naujagimius galima anksti išleisti namo, net jei jie neišnešioti. Tokiems neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams sumažėja hospitalinės infekcijos rizika, sunkių ligų ir apatinių kvėpavimo takų ligų tikimybė. Ši padėtis padidina žindymo trukmę ir pagerina mamos pasitikėjimo ir pasitenkinimo lygį.

1990–aisiais ši koncepcija buvo skirta tik Šiaurės Amerikos neišnešiotukams, esantiems NITS, o jau vėliau – ir išnešiotiems kūdikiams. Išsivysčiusiose šalyse šio metodo ilgai netaikė tik todėl, kad jose netrūko inkubatorių ir naujausių medicinos technologijų visiems mažiesiems pacientams. Dabar tai yra labai paplitęs visame pasaulyje naujagimių priežiūros metodas, Lietuvoje jis pradėtas taikyti jau daugiau nei prieš dešimtmetį.

Oda prie odos ir kengūravimas – ne tas pats

Kengūravimo metodas ir oda prie odos kontaktas nėra visai tas pats. „Oda prie odos kontaktas“ – tiesiog kūdikio priežiūros vieta, nuogo kūdikio laikymas ant nuogos savo odos. Kengūravimas – šiek tiek platesnis priežiūros veiksmų rinkinys, apibrėžtas PSO. Tai yra priežiūros strategija, apimanti tris pagrindinius komponentus: kengūravimo padėtį, kengūravimo mitybą ir išleidimą namo kengūruojant.

Kengūravimo padėtis yra tiesioginis oda prie odos kontaktas tarp mamos ir kūdikio, bet vietoje mamos gali būti tėtis, kitas šeimos narys ar net pašalinis asmuo. Kūdikis, esantis tik su sauskelnėmis ir kepuraite, turi būti kniūbsčias vertikalioje padėtyje ant suaugusiojo žmogaus krūtinės, o jo kvėpavimo takai laisvi ir prižiūrimi, kad tokie ir liktų. Jis tokioje padėtyje turi būti saugiai pririštas prie suaugusio žmogaus kūno taip, kad audinys spaustų jį tolygiai, be jokių raukšlių, nepaliekant jokių oro tarpų tarp kūnelio ir audinio. Jei patalpoje šalta, toks suaugęs žmogus gali vilkėti marškinėliais ar ligoninės drabužiais, atsisegančiais iš priekio, ir reikia apkloti mažylio nugarytę apklotėliu.

Mažylį stimuliuoja lietimasis oda prie kito žmogaus odos, jis girdi pažįstamą balsą ir tembrą, širdies plakimą. Visa ši stimuliacija yra svarbi kūdikio raidai. Taip jį laikant, atrodo, jog naujagimis tarsi gulėtų kengūros sterblėje. Sterblė – tai motinos artumo, atsidavimo, kantrybės ir rūpestingumo simbolis, nes lygiai taip pat savo silpnai išnešiotus ir dėl to labai nebrandžius jauniklius rūpestingai užaugina visi sterbliniai gyvūnai.

Kengūravimo mityba reiškia išimtinį žindymą, su papildoma pagalba, jei to reikia, bet siekiant, kad būtų pasiektas absoliučiai išimtinis žindymas.

Išleidimas namo kengūruojant reiškia ankstyvąjį naujagimio išrašymą iš ligoninės namo tuomet, kai tik mama yra išimtinai žindanti ir sugeba pati suteikti visą reikiamą kūdikiui priežiūrą.

Nuo 2011 m. kiekvienų metų gegužės 15 d. visame pasaulyje minima Tarptautinė kengūravimo priežiūros sąmoningumo diena!

Mokslininkai yra sutarę, jog tiksliausiai oda prie odos kontaktą apibūdina šie aspektai:

• Kontakto pradžios laikas (minutės, valandos, praėjusios po gimimo), idealu yra nulinis mamos ir vaiko išskyrimas, mama ir vaikas yra nuolat kartu, neatskiriant jų vienas nuo kito.
• Oda prie odos kontakto dozė (valandos per dieną ar procentai per dieną), idealu yra >90 proc.
• Trukmė (matuojama dienomis ar savaitėmis nuo gimimo momento), idealu taikyti tol, kol kūdikis to pats atsisako.

Saugos taisyklės

Jei kūdikis labai mažytis ar serga, jūs galite bijoti pakenkti jam kengūruodami. Atminkite: jūs to tikrai nepadarysite. Jūsų mažylis atpažįsta jūsų kvapą, prisilietimą ir jūsų kalbos bei kvėpavimo ritmą, ir jam tikrai patiks pajusti visą tą jūsų artumą.

Kengūruojant privalu pasirūpinti saugos technika, kad kūdikis neuždustų. Mamai būtina pamiegoti, tad tuo metu mamą gali pakeisti tėtis arba mama gali miegoti su kūdikiu ant savo krūtinės, prieš tai jį saugiai pritvirtinusi taip, kad vaikučio kvėpavimo takai būtų laisvi.

Mama turėtų būti pagrindinis asmuo, kuris suteiks oda prie odos kontaktą, nes tik ji viena gali žindyti savo mažylį, tačiau dažnai prireikia, kad tokį kontaktą suteiktų ir tėtis ar kiti šeimos nariai. Kadangi oda prie odos kontaktas yra esminis ankstyvajam ryšiui formuotis, tokiu asmeniu neturėtų būti ligoninės personalas ar kiti pašaliniai asmenys.

Metodas, skirtas neišnešiotukams, bet tinka visiems

Anksčiau buvo manyta, jog toks metodas tinka tik neišnešiotiems ir mažo svorio naujagimiams (gimusiems mažiau nei 1500 g svorio), kurie sugeba patys kvėpuoti (visiškai patys ar su deguonimi, ar su teigiamo kvėpavimo takų spaudimo ventiliacija), yra prijungti prie širdies, kvėpavimo stebėjimo monitorių, intraveninių skysčių įvedimo sistemų ir kitų stebėjimo sistemų. Jei jūsų mažylis gimė per anksti ar mažo gimimo svorio – vienuose NITS personalas gali paskatinti jus laikyti mažylį ant savęs iškart nuo pat gimimo, kitur norės, kad jūs pirma sulauktumėte stabilios mažylio sveikatos būsenos.

Vėliau atlikti tyrimai parodė, jog ir išnešiotiems bei normalaus svorio naujagimiams kengūravimas labai reikalingas ir duoda puikių rezultatų.

Kengūravimo priežiūra gali padėti jūsų kūdikiui:

• palaikyti jo kūno šilumą
• reguliuoti jo širdies ir kvėpavimo ritmus
• priaugti svorio
• praleisti daugiau laiko gilaus miego fazėje
• praleisti daugiau laiko tylint ir būdraujant ir mažiau laiko – verkiant
• gauti geresnį sėkmingo žindymo startą
• sumažinti stresą, pagerinti atsaką į skausmą
• pagerinti kognityvinę raidą, tolygesnį augimą ir teigiamus poveikius motorinei raidai
• apsaugoti nuo pilvo dieglių
• ankstesnis išleidimas iš ligoninės irgi yra teigiamas rezultatas.

Ankstyvojo oda prie odos kontakto svarba yra pripažinta ir įtraukta į Naujagimiui palankios ligoninės iniciatyvos 4 žingsnį, kuris reikalauja „pradėti žindymą per pirmąją valandą po gimimo“.

Taikoma ir gimimo kengūravimo priežiūra. Jos metu kūdikis paguldomas kengūravimo poza ant mamos jau per pirmąją minutę po gimdymo ir laikomas ten iki jo savarankiškai atlikto pirmojo žindymo.

Amerikos pediatrijos akademija rekomenduoja šią praktiką kaip minimaliai trikdančią kūdikius, kuriems nereikalingas gyvybinių funkcijų palaikymas. Kūdikio galva turi būti nusausinama iškart po gimimo ir po to kūdikis su kepuraite ant galvos guldomas ant mamos krūtinės. Matavimai ir kitos procedūros atliekamos tik po pirmojo žindymo.

Kiek ilgai kengūruoti kūdikį? Pasak JAV Kengūravimo priežiūros instituto, sveikiems kūdikiams oda prie odos kontaktas turi būti taikomas maždaug 3 mėnesius, o neišnešiotiems – 6 mėnesius.

Kengūravimas padeda ir tėvams

Kengūravimo priežiūra labai tinka tėvams, nes skatina prisirišimą ir ryšį, pagerina tėvų pasitikėjimą ir padeda skatinti, didinti pieno gamybą ir žindymo sėkmę. Tai ypač svarbu tada, jei mamai kyla problemų dėl žindymo, jei dar neturi pieno ar turi jo nepakankamai. Tokio kontakto metu ir kūdikį, ir mamą veikia jiems abiems išsiskiriantys hormonai, pagrindinis jų – oksitocinas, kuris skatina pieno atleidimą iš krūties, mažina streso lygį, skatina naujagimį dažniau ir aktyviau siekti krūties. Kai mama turi kūdikį nuolat ant savęs ir dėl to jaučiasi ramiau ir saugiau, jos kūnas labiau atsipalaiduoja, mažylis krūtį ima dažniau ir aktyviau, ir visa tai labai skatina pieno gamybą.

Ir neišnešiotiems, ir išnešiotiems naujagimiams naudinga būti oda prie odos ne tik su mama, bet ir su savo tėčiu. Naujagimis atpažįsta tėčio balsą, toks betarpiškas kontaktas su tėčiu padeda kūdikiui skatinti jų abipusį ryšį. Jei kūdikio mamai buvo daryta cezario pjūvio operacija, tėtis gali palaikyti jų kūdikį ant savęs oda prie odos kontakte tol, kol mama atsigaus.

Kengūravimo neįmanoma padauginti ar perdozuoti, nes tai tiesiog besąlyginės meilės išraiška savo mažyliui ir maksimalus visų jo poreikių patenkinimas geriausiai įmanomu būdu. Patyrę vaikų psichologai ir psichoterapeutai sako, jog vaikų poreikiai privalo būti patenkinami, o norai – svarstomi.

Kaip žinia, sąmoningi norai vaikams atsiranda jau gerokai virš metukų, kai jie sąmoningai nori, tarkime, saldainio, o ne salotų, dar vieno filmuko, o ne eiti miegoti. Nepriklausomai nuo jūsų asmeninės situacijos, kengūravimo priežiūra yra ypatinga galimybė būti arčiausiai savo mažylio, ji gydo ir tausoja daugeliu būdų – ne tik jūsų kūdikį, bet ir jus. Jūs tikrai branginsite šio laikotarpio prisiminimus.

* IBCLC laikosi profesinio elgesio kodekso ir jai už šį straipsnį nėra sumokėta nei paties žurnalo, nei bet kokių jame besireklamuojančių kompanijų.

„Mamos žurnalas“