Daugelyje kultūrų vaikams nešioti naudojamos tiesiog didelės medžiagos atraižos. Pietų Amerikoje, Šiaurės Amerikoje, Afrikoje ir Lietuvoje moterys nesukdavo galvos, kaip nešioti kūdikį. Tam tinka didelis medžiagos gabalas ar juosta, kurią susirišus per petį ar per nugarą galima neštis vaiką. Taip, taip, lietuvės irgi nešiojosi vaikus į darbus laukuose, į miestelį, pas gydytoją ar į bažnyčią. Nešiojo didelėse skarose, o nuotrauka su dzūke, pasirišusia vaiką skara, kabo Lietuvos Respublikos Seimo Baltojoje salėje.
Pabandysime trumpai papasakoti, kuo viena nešiojimo priemonė skiriasi nuo kitos.
Vaikjuostė
Moderni vaikjuostė buvo sumodeliuota Vokietijoje septintajame dešimtmetyje. Vaikjuostės būna nuo 2,5 m iki 5-6 m ilgio ir apie 70-75 cm pločio.
Trumposios vaikjuostės naudojamos nešti vaikeliui ant klubo ar ant nugaros, ilgos vaikjuostės sudaro galimybes vaikelį prisijuosti taip pat ir priekyje. Vaikjuostėms naudojamos medžiagos dažniausiai yra medvilnė, kartais medvilnė ir linas, tačiau galima rasti ir vilnonių ar šilkinių vaikjuosčių. Vaikjuosčių gamybai naudojamas ir trikotažas. Trikotažinėse vaikjuostėse patogiau nešioti neišnešiotus ir mažo gimimo svorio naujagimius, nes jos lengvai ir tampriai apgula vaikelį, lengviau jį įsidėti ir išsiimti. Normalius naujagimius ir kūdikius patogiau nešioti austose vaikjuostėse.
Vokietijoje vaikjuostės naudojamos ir pardavinėjamos jau daugiau kaip 50 metų, o vaikai, užaugę vaikjuostėse, jau nešioja savo vaikus. Lietuvoje vaikjuostės ėmė populiarėti pastaruosius kelerius metus. Nors vaikjuostės rišimasis atrodo sudėtingas, išmokus teisingai prisirišti ji leidžia patogiai nešioti tiek naujagimį, tiek vyresnį vaiką ilgesnį laiką, o žiemą patogu neštis vaikelį po striuke, kur jam šilta prie mamos, svarbu tinkamai apauti kojas ir pridengti galvą.
Slingas su žiedais
Žodis „sling“ išvertus iš anglų kalbos reiškia diržą, kuris kabinamas per petį, ir skirtą kam nors nešti. Anglų kalboje šiuo žodžiu įvardijamos įvairių tipų nešynės, bet lietuvės mamos „slingo“ terminą dažniausiai vartoja medžiaginei nešynei su žiedais apibūdinti. Ši nešynė yra palyginti nauja, ją 1981 m. sukūrė amerikietis Raineris Garneris (Rayner Garner) savo dukrai nešioti. Į trumpos vaikjuostės (2,5 m ilgio) galą įsiuvus du žiedus laisvąjį galą galima pernerti per žiedus taip, kad susidarytų kilpa. Tokią konstrukciją užsidėjus ant peties nuo vaiko svorio, įdėto į susidariusią kišenę, medžiaga žieduose užsifiksuoja, bet galima nesunkiai vaiką priveržti prie savęs tvirčiau patraukus už laisvojo galo, kyšančio iš žiedų.
Lietuvoje slingas daugiau žinomas ir daugiau paplitęs dėl iš pirmo žvilgsnio nesudėtingo reguliavimo ir dėl to, kad jame galima nesunkiai nešioti paguldytą vaikelį. Tačiau vokiečių ortopedai tvirtina, kad sveikiausia vaiko padėtis nešynėje yra vertikali, su praskėstomis ir pakeltomis kojytėmis.
Slinge, tinkamai priglaudus, naujagimį irgi galima nešioti vertikaliai, o pasiguldžius į žindymo padėtį, galima žindyti net ir viešose vietose. Kadangi R. Gardneriui nepavyko Amerikos patentų biuro darbuotojų įtikinti, kad jis išrado naują būdą vaikus nešioti, šiuo metu pasaulyje daugybė mamų siuva ir parduoda įvairių tipų ir modelių slingus. Mūsų nuomone, patys patogiausi ir universaliausi yra patys paprasčiausi slingai – 2,5 m ilgio ir apie 70 cm pločio medžiagos juosta su tvirtais, nesideformuojančiais metaliniais žiedais. Kai kurioms mamoms patogesni slingai su paminkštinta pagalvėle pečiui, sukonstruota nugaros dalimi ar paminkštintais kraštais. Dėl paminkštintų kraštų slingai įgyja dydžius ir per didelis slingas gali neleisti pakankamai priglausti vaikelį prie savęs, todėl rinkdamiesi slingą su paminkštintais pakraščiais atidžiai rinkitės dydį. Slinge patogu nešioti vaikelį namuose, nedidelius atstumus, tai pati patogiausia nešynė žindymui.
Vaikmaišis
Vaikmaišis yra paprastesnis slingo variantas. Tai tikras maišas vaikams nešioti! Medžiaga susiuvama panašiai kaip rankovė, tik viduryje paliekama daugiau vietos. Tada medžiaga sulenkiama (suverčiama) per pusę taip, kad abu pakraščiai būtų kartu. Toks maišas dedamas per petį ir į tarpą tarp medžiagos sodinamas ar guldomas kūdikis. Vaikmaišis yra labai paprastas, bet kartu ir neuniversalus. Jis turi fiksuotą dydį (kartais galima vaikmaišį padidinti ar pamažinti), todėl jame beveik neįmanoma tvirtai priveržti vaikelio vertikaliai, todėl vaikmaišis patogus nešioti vaikelį nuo tada, kai jis jau tvirtai laiko galvą ir pats sėdi.
Azijietiško stiliaus nešynė „mei tai“
Mei tai nešynė yra kilusi iš Kinijos. Įvairiose Azijos šalyse naudojamos panašaus tipo nešiynės vaikams nuo gimimo nešioti. Mei tai nešynė yra daug daugiau konstruojama negu kitos minkštos nešynės. Jai pasiūti naudojamas medžiagos stačiakampis, prie kurio kraštų prisiuvamos dvi trumpesnės juostos susirišti per liemenį ir dvi ilgesnės juostos, kurios dedamos ant pečių, kryžiuojamos nugaroje ir surišamos priekyje, po kūdikio užpakaliuku.
Medžiagos stačiakampis, dažniausiai vadinamas nugarėle, dedamas vaikeliui ant nugaros. Kinijoje besilaukdamos mamos siuvinėja mei tai nešynių nugarėles, sudėdamos piešinyje savo linkėjimus ir svajones laukiamam kūdikiui. Mei tai nešynės gali būti su paminkštintomis arba su plačiomis juostomis pečiams. Kadangi kūdikį prilaikančios medžiagos plotis yra fiksuotas, labai mažiems naujagimiams ši nešynė gali tikti tik nuo 2-3 mėnesių. Tačiau didesnį naujagimį galima nešioti ir nuo gimimo.
Įvairios sukonstruotos nešynės
Jeigu vaikjuostę ar slingą yra sudėtinga modifikuoti į patogesnę nešynę ir modernesnę išvaizdą, tai mei tai nešynė suteikė daugiausia peno nešynių konstruotojams, kaip būtų galima sukurti lengvai naudojamą ir modernios išvaizdos nešynę. Surišimus pakeičia plastmasinės sagtelės ar lipnūs užsegimai, galvelei prilaikyti konstruojami kapišonai, ir tokios nešynės pasidaro panašios į kuprines. Priklausomai nuo gamintojo, vienose galima nešioti ir naujagimį, kitose – tik sėdintį kūdikį, todėl renkantis reikėtų atidžiai pasidomėti, nuo kada bus galima nešioti vaikelį.
„Kengūros“
„Kengūromis“ dažniausiai vadiname nešynes, kuriose vaikelį įkabiname į sukonstruotą „krepšelį“ ir tada kabiname ant mamos ar tėčio. Šios nešynės mažiausiai tinkamos kūdikiams nešioti. Kodėl? Vokiečių ortopedai pateikia tris kriterijus tinkamai nešynei. Visų pirma nešynė turi užtikrinti taisyklingą kūdikio kojų padėtį. Kūdikio kojos turi būti praskėstos taip, kad sudarytų 90-120 laipsnių kampą tarp šlaunikaulių, ir pakeltos taip, kad kūdikio keliukai būtų bambos aukštyje. Antra, nešynė turi prilaikyti kūdikio nugarėlę ir kaklą natūralioje padėtyje. Naujagimio ir kūdikio stuburas yra šiek tiek sulinkęs, nes jam dar nėra susiformavę suaugusiam žmogui būdingi stuburo linkiai. Todėl vaikas turi būti priglaudžiamas prie suaugusiojo kūno, o medžiaga turėtų apgaubti jo sulinkusią nugarytę. Kadangi toks vaizdas nėra įprastas akiai, dažnai naujagimius nešiojančios mamos sulaukia replikų, kad vaikui nesveika būti taip sulinkusiam. Jeigu mamos ir kūdikio krūtinės yra suglaustos, tuomet toks nugaros linkis yra natūralus ir sveikas. Kol kūdikis nelaiko galvos, labai svarbu prilaikyti ją ties kaklu, nors nėra būtina laikyti galvelės už pakaušio. Vaikjuostės, slingai ir mei tai nešynes suteikia šią galimybę. Ir trečioji sąlyga, nešynė turi paskirstyti kūdikio svorį tolygiai nešiojančiam žmogui ant kūno.
Mamos ar tėčio sveikata irgi svarbu. Medžiaginės nešynės geriau paskirsto kūdikio svorį visų pirma dėl to, kad naujagimis ir kūdikis yra priglaudžiamas labai arti. Taip pat medžiaginėse nešynėse paskleidžiamos plačiai ant kūno ir pagerina svorio pasiskirstymą.
Kaip vaikutis atrodo „kengūroje“? Jo kojelės kabo nuleistos žemyn, kūnelis yra įspraustas tarp dviejų medžiagos sluoksnių, dažnai rekomenduojama kieta nugarėle, o pati nešynė su plonomis petnešomis kabo mamai ant pečių. Vokiečių ortopedų nuomone, taip nešioti vaikelį nėra sveika nei jam, nei mamai.
Paruošė Rima Kurtinaitienė
„Mamos žurnalas“
