Įsimylėję žmonės neriasi iš kailio, kad pademonstruotų savo geriausias savybes.
Mergina dedasi gera šeimininke ir vakarais kepa įmantrius kepsnius bei maišo mišraines.
Vaikinas skuba sutvarkyti klibantį jungtuką merginos namuose. Šie entuziastingi poelgiai – paprasčiausia reklama, būdas save brangiau parduoti. Ir ta reklama suveikia! Mergina išteka už vyro, kuris, jos nuomone, yra devynių amatų meistras. O vyras veda puikią kulinarę–konditerę.
Šiose savireklamos lenktynėse pirmauja moterys. Jos būsimam partneriui parodo daugybę savo privalumų – meilę švarai ir gėlėms, aistrą rankdarbiams ir kulinarijai, gebėjimą taikliai nupirkti produktus ir t.t. Užtenka kelių mėnesių tokio savireklamos šou, ir vyras patiki, jog vedė vaikščiojančią „namų ūkio enciklopediją“, kuri tvarkosi namuose, it mosuotų burtų lazdele.
Pirmasis maištas
„Gana, aš ne tarnaitė!“, – praėjus metams po vestuvių pasako beveik visos buvusios buities „supermenės“. Kodėl vyras nieko nepadeda? Kodėl jis žaidžia kompiuteriu, kai aš siurbiu namus? Kodėl jis nesupranta, kad šaldytuve nėra grietinės, o duoninėje – bandelių? Kodėl jam viską reikia parodyti pirštu kaip 2 metų vaikui? Iki šiol jis nė nežino, kur laikomos jo kojinės…Tai chrestomatinė situacija, kurią puikiai žino visi šeimų psichologai. Moteris, iš pradžių pati sau pasiskyrusi vaidmenį (buities liūtė), dabar nori jo atsikratyti. Deja, ne visi vyrai nori staiga apsikeisti vietomis ir patys tapti darbščiomis namų bitėmis. Moterys guodžiasi: „Maniškis net puodelio neišsiplauna. Jis prie lovos numeta nešvarias kojines, kurias aš rankioju“. Supraskite ir vyrą. Jei kojines rankiojote kelerius metus iš eilės ir buvote patenkinta, tad kodėl dabar kyla maištas?
Kaip prisišaukti vyrą į talką
Šiuo gyvenimo etapu, kai vyras vis dar kiurkso prie kompiuterio, o jūs virtuvėje gramdote puodą, ir turėtų prasidėti namų vadyba. Tai nereiškia, kad išsikasusi karo kirvį moteris turi tyčia negaminti maisto, nebeplauti indų ir nebevalyti grindų kokį mėnesį. Šis būdas vyrams neveiksmingas, jie susikaupusių dulkių nė nepastebės, o švarius indus trauks iš lentynos, kol jie baigsis (kai kurios moterys, išbandžiusios šį buitinio piketo būdą, sakė, kad pasibaigus švariems indams vyrai nusipirkdavo vienkartinių).
Namų vadybos esmė – bendradarbiavimas ir mokymas. Artėjant vakarėliui Jūsų namuose, pasikalbėkite su vyru apie darbų pasiskirstymą. Tarkime, vyrui skirkite šiuos darbus: nulupti svogūnus, smulkiai supjaustyti virtas morkas, prieš dedant ant stalo išvalyti taures, o po puotos išplauti indus. Šis metodas garantuoja, kad vyras ateityje nebesikvies į namus draugų taip lengvabūdiškai (juk dažniausiai vyrai po pasėdėjimo bare sušunka: „O dabar visi važiuojame pas mus!“).
Pamažu galite susitarti, kad buities darbus skirstysitės „ping–pong“ principu. Vakarienę ruošia tas, kuris pirmas grįžta namo, tada indus plauna kitas. Lovą vakare kloja vienas, ryte – kitas, ir panašiai.
Buities pamokėlės
Padėtis kontroliuojama. Net jei vyras – tikras buities „ufonautas“, jį galima pamažu daug ko išmokyti. Juk meškas išmoko važiuoti dviračiais, o ožkas – šokinėti per degantį lanką. Kaip motina moko kūdikį valgyti šaukšteliu, taip pamažu išmokysite vyrą tvarkytis. Štai keli konkretūs patarimai:
Vyro įtraukimo į buitį akciją pradėkite nuo lengvų darbelių. Pavyzdžiui, tegul išmoksta pagaminti pusryčius vaikams. Užpilti pienu dribsnius sugebėtų ir gerai dresiruotas šuo. Todėl pasufleruokite sudėtingesnių receptų – kiaušinienę ar karštus sumuštinukus. Pakui ateis eilė ir avižų košei ar net blyneliams. Pradėti nuo sunkių užduočių – klaida. Jei sugalvosite, kad vyras turi pats suremontuoti automobilį ar iškalti lentelėmis rūsį, galite sulaukti nusivylimo.
Neperspauskite. Juk vyras eina į darbą, grįžta pavargęs. Būtų klaiku, jei vos jam prabudus kištumėte į rankas santechniko raktą ir lieptumėte pataisyti vandens čiaupą. Tegul savo užduotį jis gauna nepastebimai, pamažu.
Apie skirtą darbą praneškite iš anksto. Vyrams susitaikyti su mintimi, kad po vakarienės teks plauti indus, reikia laiko. Galite jau ryte, prieš išeinant į darbą jam pasakyti, kad vakare jis siurbs namus, o jūs gaminsite puikią vakarienę.
Darbus skirkite pagal vyro pašaukimą. Jei vyrą traukia krapštytis garaže, tai jo nė versti nereikės. Kiekvienas turi darbėlių, kurie jiems gerai sekasi. Kai kurie vyrai atitrūkę nuo buities, bet labai mielai leidžia laiką su vaikais. Toks darbų pasiskirstymas irgi puikus. Kol vyras su vaikais žaidžia kieme, Jūs galite susitvarkyti namus. Jei pati dantis sukandusi sėdėsite prie smėlio dėžės, o vyras, dar labiau sukandęs dantis, šveis puodą, niekam nuo to nebus geriau.
Aprūpinkite vyrą lengvai prieinama informacija ir darbo priemonėmis. Tegul namie būna receptų knygų, instrukcijų, švaros reikmenų. Kai kurie vyrai geriau paskaito instrukciją, nei klauso ilgo žmonos pasakojimo, kaip naudotis indaplove.
Daug girkite ir mažai kritikuokite. Čia vėl tinka vaikų ugdymo metodai. Juk sulaukus pagyrimo išauga sparnai, gavus kritikos dingsta ūpas ką nors daryti toliau.
Prieš skirdami užduotį pamokykite. Jei vyras pirmą kartą ryžtasi skalbti, paaiškinkite, kiek į skalbyklę pilti miltelių, kokią programą nustatyti vieniems, o kokią – kitiems skalbiniams, kaip skalbinius rūšiuoti, kaip padžiauti. Juk ir Jūs sunkai susigaudytumėte, kaip pakeisti elektros kištuką, jei jis sugestų.
Mokymai turėtų vykti pagal penkių pakopų sistemą:
Pirmoji pakopa – moralinė parengtis. Nuraminkite vyrą, kad šis darbas visai nesunkus ir net malonus. Juk Jūs jį dirbate jau nuo 14 metų ir nė karto nepatyrėte nesėkmės.
Antra pakopa – užduoties dėstymas. Paprasta kalba išaiškinkite, ką vyras turės daryti „žingsnis po žingsnio“.
Trečia pakopa – demonstravimas. Neskubiai, metodiškai ir aiškiai parodykite, kaip atlikti darbą.
Ketvirta pakopa – bandymai. Leiskite vyrui bandyti, o pati stebėkite jo klaidas bei jas komentuokite.
Penkta pakopa – laisvoji eiga. Išeikite į kitą kambarį ir leiskite vyrui darbuotis vienumoje.
Vadybos klaidos
Yra keli klasikiniai argumentai, kuriais moterys įtiki, ir toliau pluša vienos. Tai klaidinga:
Kam aiškinti vyrui, kaip dirbti tą ar aną darbelį, jei vis tiek aš jį padarysiu geriau ir greičiau.
Geriau neprašyti vyro ką nors padėti buityje, nes tai sukelia tik nepasitenkinimą ir konfliktus.
Jei jis perims dalį mano darbų, aš nebegalėsiu taip gerai visko kontroliuoti. Kol viską moku tik viena, esu padėties šeimininkė.
Jam vis tiek nepasiseks.
Kuistis virtuvėje – ne vyrų reikalas.
Gerai uždirbantis vyras neprivalo dar kažką dirbti namuose.
Jei tikrai taip manote, niekada neišbrisite iš buities pelkės. Toliau būsite vyro ir vaikų tarnaitė, ir, patikėkite, metams bėgant jie reikalaus vis nuolankesnio aptarnavimo.
Kam reikia šito muštro?
Dauguma moterų pagalvos, kad šitie vyro mokymai neturi jokios prasmės. Kam jį versti pasinerti į buitį, jei jis puikiai dirba kitus, vyriškus darbus? O tvarkytis namuose ir kuistis prie puodų Jums visai patinka.
Tačiau šios pamokos turi didelės vertės, nes:
Jūs galite susirgti ar išvažiuoti į komandiruotę. Bus smagu žinoti, kad ir be Jūsų vyras puikiai susitvarkys, vaikai nevaikščios purvinais drabužėliais ir alkani, namai netaps gyvačių lizdu.
Perleidus dalį buities darbų vyrui, atsiras laisvo laiko, kurį galėsite skirti maloniems užsiėmimams – seniai pamirštam vyno vakarėliui prie žvakių ar mezgimui.
Galbūt integruodami vyrą į buitį, atversite pasislėpusius jo talentus – kulinarinius ar dizainerio.
Buities darbų pasiskirstymas suartina sutuoktinių poras. Atsiranda bendrų interesų, naujų pokalbio temų.
Jei namie tvarkysitės kartu, tokias tradicijas įskiepysite ir savo vaikams. Nejau Jums nereikia pagalbininkų?
„Mamos žurnalas“
Sveiki draugai, aš esu Krištopavičiūtė Gintarė iš Raseinių, Šiaulių Apskritis, Lietuva. Man skaudėjo ir daužėsi širdis, kai prieš septynis mėnesius mano ir mano vyro santuokoje iškilo labai didelė problema. toks baisus, kad jis kreipėsi į teismą dėl skyrybų. Jis sakė, kad daugiau niekada nebenori su manimi gyventi ir kad nebemyli manęs. Taigi jis išsikraustė iš savo namų ir privertė mane ir mano vaikus patirti stiprų skausmą. Aš iš visų jėgų stengiausi jį susigrąžinti, po daug maldavimo, bet visi nematomi. ir jis patvirtino, kad priėmė savo sprendimą ir daugiau niekada manęs nebematys. Taigi vieną vakarą grįžusi iš darbo sutikau seną mano draugą, kuris meldėsi už mano vyrą. Taigi aš jam paaiškinau visus dalykus, todėl jis man pasakė, kad vienintelis būdas susigrąžinti savo vyrą yra apsilankymas burtų taksomere, nes tai taip pat veikė ir jam. Taigi niekada netikėjau burtais, tačiau neturėjau kito pasirinkimo, kaip tik sekti jo patarimais. Tada jis man davė elektroninio pašto adresą doct